Platonas ir jo kūrinys "Faidonas, arba apie sielą"

I. Faidonas kalbasi su Echekratu apie Sokrato mirties aplinkybes.
II. Sokratas teigia, jog po skausmo seka malonumas.
Įsiterpia Kebėtas, prasydamas paaiškinti, Sokrato, kas paskatino jį kurti.
Sokratas atsako, jog kurti jį paskatinęs sapnas.
III. Kebėtas klausia, kodėl Sokratas nori mirti, jei nevalia savęs žudyti.
IV. Sokratas atsako Kebėtui.
1. Žmonės – dievų turtas.
2. Miręs jis pateks pas kitus dievus.
3. Filosofo tikslas – numirti ir daugiau nebegyventi, nes tuomet siela atsiskiria nuo kūno ir visų kūniškų geidulių ir rūpesčių, ir nebėra įtakojama kūno pažinimo procese.
4. Miręs jis pateks pas geresnius žmones ir dievus.
V. Kebėtas reikalauja įrodyti, jog siela žmogui mirus kažkur patenka, o ne išnyksta.
VI. Sokratas argumentuoja, jog visi dalykai atsiranda iš savo priešingybių, taigi ir gyvybė atsiranda iš mirties.
VII. Sokratas teigia, jog mokydamiesi mes ir tiesų tik prisimename dalykus, kuriuos išmokome praeituose gyvenimuose.
1. Žmonės, išvydę kokį nors daiktą, mintyse sudaro su tuo daiktu susijusius vaizdinius
2. Žmogus žino, kas tai yra „lygu“, „daugiau“, „mažiau“, „gražu“, nors nebūna to patyrę juslėmis.
3. Sielos turi pažinimo galią dar neatsiradusios kūne.
VIII. Apibendrinami ankstesni svarstymai, sutariama pratęsti diskusiją.
IX. Sokratas diskutuoja su Kebėtu apie tapatybę, kūną ir sielą.
1. Kas yra tapatu ir vienoda, yra nesudėtiniai, vienalyčiai daiktai, o kas netapatu – sudėtiniai.
2. Vienalytė esybė visuomet vienodai tapati ir neleidžia jokio pasikeitimo
3. Tapatūs dalykai nėra užčiuopiami, jų negalima aptikti juslėmis.
4. Apčiuopiami dalykai nėra tapatūs ir vienalyčiai.
5. Siela nėra apčiuopiamas dalykas, taigi tapatus, todėl niekuomet nesikeičia ir nesuyra.
6. Jei siela atsiskiria tyra ir nesitempia paskui save nieko kūniško, iškeliauja pas tai, kas į ją panašu, neregima, dieviška, nemirtinga ir protinga – Hado karalystę.
7. Sielos, apsunkintos kūniškojo prado, nusmunka atgal į regimybę, ir virsta vaiduokliais, tai dažniausiai būna nevykėlių sielos, atliekančios bausmę už ydingą gyvenseną. Tokios sielos geidžia kūno, ir įsikūnija atitinkančiame savo būdą.
8. Filosofija vaduoja sielą nuo kūno, parodydama, jog pavojinga tyrinėti juslėmis. Tikro filosofo siela nepasiduoda kūniškiems geiduliams ir baimėms.
9. Kiekvieno žmogaus siela, patirdama...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!