Pirmosios lietuviškos knygos

2006 m.
1. Korsakas K., Pakarklis P., Kruopas J. Senoji lietuviška knyga. Vilnius: Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla, 1947
2. Gineitis L. , Korsakas K., Lebedys J. Lietuvių literatūros istorija. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957
3.
Įvadas
Rašto atsiradimas Lietuvoje
Pirmieji lietuvių raštijos paminklai mus pasiekia dar iš XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, nors švietimas Lietuvoje iki XVI a. buvo mažai teišplitęs, mokyklų beveik nebuvo. Pirmoji mokykla buvo įsteigta Vilniuje (1397 m.) prie katedros. Ir vėliau XV – XVI a., nedidelės mokyklos buvo steigiamos tik prie bažnyčių ir vienuolynų, kur dvasininkai mokė skaityti ir rašyti lotynų kalba. Viso mokslo pagrindas buvo tikybos dalykų dėstymas. Mokyklose mokėsi tik turtingų feodalų vaikai. Esant tokiai švietimo būklei, raštingumas krašte buvo mažai teišplitęs. Net didikai ir kunigaikščiai tuo laikotarpiu dažnai buvo neraštingi ir turėjo savo raštininkus.
Senovės lietuviai neturėjo rašmenų gimtajai kalbai, nors rašatas Lietuvoje pasirodė jau XIII a. Iš to laiko jau yra išlikę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardu rašytų (daugiausia lotynų ir vokiečių kalbomis) valstybinio pobudžio raštų i užsienį. Lietuvos didieji kunigaikščiai ir kita raštingoji visuomenės dalis dažniausei naudojosi svetimtaučių raštigų žmonių paslaugomis, nsirūpindami pritaikyti rašmenų lietuvių kalbai. Tiktai nuo XV a. tarp vidurio Lietuvos feodalų atsirado daugiau raštingų, išsimokslinusių žmonių, o kai kurie feodalai ėmė siųsti savo vaikus studijuoti į užsienio kraštus – į Krokuvos, Prahos, Karaliaučiaus ir kitus universitetus.
Nuo XVI a. ir pačioje Lietuvoje imta steigti daugiau mokyklų, platinti knygas svetimomis kalbomis, tačiau spausdintos knygos tuo metu tebebuvo labai retas ir brangus dalykas.)
Pirmieji raštai lietuvių kalba
XVI a. Lietuvoje ypatingai buvo įsigalėjusi katalikų bažnyčia. Dideli jos žemių plotai ir renkami mokesčiai ne tik slėgė žemiausiąjį baudžiauninkų sluoksnį, bet ir kėlė nepasitenkinimą tarp bajorų ir didikų, dėl didelių žemės plotu, kurie jai priklausė. Taip pat atsirado daugybė nepatenkintu dvasininkų luomo elgesiu: prekyba pareigomis, didele prabangą, ištvirkavimu.[2;96]
Nukreiptam prieš katalikų bažnyčią judėjimui Lietuvoje pasireikšti, be šių socialinių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!