Pirmosios instancijos teismo nutartys

Įvadas Visi procesiniai teismo veiksmai, kuriais byla nėra išsprendžiama iš esmės, turi būti įforminami nutartimis (CPK 290 str. 1 d.). Pagal priėmimo tvarką nutartys skirstomos į nutartis, priimamas sprendimų priėmimo kambaryje, ir nutartis, priimamas neišeinant į spren­dimų priėmimo kambarį. Specifinė teismo nutarčių rūšis yra atskirosios teismo nutartys, atliekančios informacinę ir prevencinę funkciją. Teismas nagrinėdamas bylą nustatęs, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, dėl šių faktų gali priimti atskirąją nutartį ir išsiųsti ją atitinkamoms vals­tybės ar savivaldybių institucijoms arba pareigūnams (CPK 299 str.). Pa­vyzdžiui, teismas atskirąja nutartimi gali informuoti Seimą Vyriausybę, prokuratūrą valstybinę mokesčių inspekciją kitas institucijas apie nu­statytus pažeidimus. Atskiroji nutartis atlieka ir informacinę, ir preven­cinę funkciją ja remdamosi atitinkamos institucijos gali pradėti tyrimą ir taikyti pažeidėjams sankcijas. Atskirąsias nutartis teismas priima savo iniciatyva. Taigi teismas atskirąja nutartimi turi reaguoti, kai pažeidžiamas viešasis interesas. Taigi teismo nutar­tis yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo teismas išsprendžia klau­simą, nesusijusį su bylos išsprendimu iš esmės. 1. Pirmosios instancijos teismo nutarties samprata Visi procesiniai teismo veiksmai, kuriais byla nėra išsprendžiama iš esmės, turi būti įforminami nutartimis (CPK 290 str. 1 d.). Taigi teismo nutar­tis yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo teismas išsprendžia klau­simą, nesusijusį su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, kaip minėta, CPK nurodytais atvejais nutartimis gali būti išsprendžiama ir byla. Teismo nutartys klasifikuojamos į rūšis pagal įvairius kriterijus. Pagal sprendžiamų klausimų pobūdį nutartys gali būti skirstomos į: a) nutartis, užtikrinančias tinkamą bylos nagrinėjimą ir sprendimo vykdymą (nutartis, priimamas rengiantis nagrinėti bylą nutartis įtraukti į bylą naujus asmenis, rinkti įrodymus (pvz., nutartis skirti teismo eks­pertizę), nutartis taikyti procesines sankcijas (baudą areštą), užtikrinti ieškinį, užtikrinti sprendimo įvykdymą pakeisti sprendimo vykdymo tvar­ką ir kt.); b) nutartis, kuriomis ginčas baigiamas spręsti (nutartis patvirtinti taikos sutartį, priimti ieškovo pareikštą ieškinio atsisakymą); c) nutartis, užkertančias kelią tolesnei proceso eigai (nutartis nu­traukti bylą atsisakyti priimti pareiškimą); d) nutartis, baigiančias procesą tačiau netrukdančias jo pradėti atei­tyje (nutartis palikti pareiškimą nenagrinėtą ar jį grąžinti). Pagal formą nutartys skirstomos į rašytines ir žodines. Rašytinė nu­tartis surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas, o žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Pagal priėmimo tvarką nutartys skirstomos į nutartis, priimamas sprendimų priėmimo kambaryje, ir nutartis, priimamas neišeinant į spren­dimų priėmimo kambarį. Specifinė teismo nutarčių rūšis yra atskirosios teismo nutartys, atliekančios informacinę ir prevencinę funkciją. Teismas nagrinėdamas bylą nustatęs, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, dėl šių faktų gali priimti atskirąją nutartį ir išsiųsti ją atitinkamoms vals­tybės ar savivaldybių institucijoms arba pareigūnams (CPK 299 str.). Pa­vyzdžiui, teismas atskirąja nutartimi gali informuoti Seimą Vyriausybę, prokuratūrą valstybinę mokesčių inspekciją kitas institucijas apie nu­statytus pažeidimus. Atskiroji nutartis atlieka ir informacinę, ir preven­cinę funkciją ja remdamosi atitinkamos institucijos gali pradėti tyrimą ir taikyti pažeidėjams sankcijas. Atskirąsias nutartis teismas priima savo iniciatyva. Taigi teismas atskirąja nutartimi turi reaguoti, kai pažeidžiamas viešasis interesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs teismo pareigą reaguoti atskirosiomis nutartimis į nustatytus nagrinėjant bylą teisės pažeidimus1. Atskirąją nutartį turi teisę priimti ir kasacinis teismas. Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja byloje dalyvaujančio arba kito asmens veiksmuose esant nusikaltimo požymių, teismas apie tai nutar­timi turi pranešti prokurorui (CPK 300 str.). Šiuo atveju taip pat pri­imama atskiroji nutartis. 2.Pirmosios instancijos teismo nutarčių priėmimas Teismo nutartį, kaip ir teismo sprendimą sudaro keturios dalys: įžan­ginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė (CPK 291 str.). Įžanginėje dalyje nurodoma nutarties priėmimo laikas ir vieta, teismo pavadinimas, teisėjo vardas ir pavardė; jeigu nutartis priimta teismo po­sėdyje - teismo posėdžio sekretorius, byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat ginčo dalykas. Aprašomojoje dalyje nurodoma klausimas, kuriuo priimama nutar­tis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, jeigu nutartis priimta teis­mo posėdyje ir tie asmenys pateikė paaiškinimus. Motyvuojamojoje dalyje nurodomi faktiniai (nustatyti faktai, įrody­mai) ir teisiniai (įstatymai, kiti teisės šaltiniai) argumentai, kuriais rem­damasis teismas priima nutartį. Rezoliucinėje nutarties dalyje surašomas priimtas teismo nutarimas svarstomu klausimu, taip pat nutarties apskundimo tvarka ir terminas. Kad nutartis apeliacine tvarka neskundžiamą, joje irgi nurodoma. Rezo­liucinėje dalyje gali būti ir kiti duomenys. Pavyzdžiui, nutartyje pašalinti ieškinio pareiškimo trūkumus nurodomas terminas, per kurį ieškovas turi juos pašalinti (CPK 138 str.); nutartyje atsisakyti priimti pareiškimą dėl bylos neteismingumo tam tikram teismui nurodomas teismas, į kurį turi kreiptis ieškovas (CPK 137 str. 3 d.), ir t.t.1 Tačiau ne visos teismo nutartys susideda iš keturių dalių. Minėta, kad nutartys skirstomos į rašytines ir žodines. Aptartus turinio reikala­vimus turi atitikti tik rašytinė nutartis. Žodinės nutarties atveju į teismo posėdžio protokolą įrašoma tik klausimas, kuriuo priimama nutartis, nu­tarties motyvai ir tai, ką teismas nutarė (CPK 291 str. 2 d.). Jeigu nutartis turi būti priimama sprendimų priėmimo kambaryje, jai priimti ir paskelbti taikoma teismo sprendimams priimti ir skelbti nu­statyta tvarka (CPK 268 str.). Tačiau teismas negali atidėti nutarties pri­ėmimo ir paskelbimo. Nutartys turi būti priimamos iš karto, išsprendus tam tikrą klausimą. Teismo posėdyje priimtą nutartį būtina paskelbti iš karto (CPK 290 str. 3 d.).2 CPK nurodo tik vieną atvejį, kai nutartis turi būti rašytinė - jeigu ji gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą (CPK 290 str. 2 d.). Visais kitais atvejais priimamos žodinės nutartys, pavyzdžiui, nutartis atidėti bylos nagrinėjimą; nutartis, kuria nusprendžiama dėl įvairių nag­rinėjant bylą šalių pareikštų prašymų: iškviesti liudytojus, išreikalauti įro­dymus ir panašiai; nutartis atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; nutar­tis pašalinti pažeidžiančius posėdžio tvarką asmenis iš posėdžių salės ir panašiai. Tačiau teisėjas gali priimti rašytines nutartis ir kitais atvejais. Be to, sprendimų priėmimo kambaryje teismas turi teisę priimti ir žodinę nutartį (CPK 290 str. 2 d.). Rašytinių nutarčių nuorašai išduodami byloje dalyvaujantiems asme­nims jų prašymu. Šalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teis­mo posėdį, ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo siunčia­mas nutarties, kuri gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą, nuorašas (CPK 292 str.). Nutarties nuorašas byloje dalyvaujantiems as­menims taip pat per tris dienas turi būti išsiųstas, kai nutartis, kuri gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą, priimta rašytinio proceso tvarka. Su žodinėmis nutartimis byloje dalyvaujantys asmenys susipa­žįsta CPK 171 straipsnio nustatyta tvarka susipažindami su protokolu. Teismo nutartis teisinių padarinių sukelia nuo įsiteisėjimo momen­to. Paduodant atskirąjį skundą neskundžiamos nutartys įsiteisėja, kai yra priimamos. Nutartys, kurios gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą, įsiteisėja pasibaigus apskundimo terminui, t. y. septynioms die­noms, jeigu jos nėra apskundžiamos (CPK 335 str.). Apskųsta, tačiau apeliacinės instancijos teismo palikta galioti ir nepanaikinta nutartis įsi­teisėja bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Nutartis reikia skirti nuo teisėjo rezoliucijos, teisėjo rezoliucija - tai teisėjo ranka padarytas įrašas tam tikrame pro­cesiniame dokumente, kuriuo išsprendžiamas tam tikras procesinis klau­simas. Teisėjas turi teisę spręsti procesinius klausimus priimdamas re­zoliuciją tik CPK nurodytais atvejais. Jeigu CPK rezoliucijos priėmimo galimybės nenumato, klausimas turi būti sprendžiamas nutartimi. Pagal CPK teisėjo rezoliucija galima išspręsti tokius klausimus: 1) procesinio dokumento priėmimo klausimą (CPK 115 str. 1 d.); 2) ieškinio pareiškimo priėmimo klausimą (CPK 137 str. 1 d.); 3) pastabų dėl teismo posėdžio protokolo teisingumo patvirtinimo klausimą (CPK 172 str. 1 d.); 4) kreditoriaus pareiškimo priimti teismo įsakymą klausimą (CPK 435 str. 1 d.); 5) antstolio patvarkymo tęsti vykdymo veiksmus kitos antstolių kontoros aptarnaujamoje teritorijoje patvirtinimo klausimą (CPK 591 str. 2 d.); 6) skundo dėl antstolio nesutikimo su vertėjui ar ekspertui pareikštu nušalinimu klausimą (CPK 598 str. 5 d.); 7) antstolio patvarkymo nutraukti vykdomąją bylą patvirtinimo klau­simą (CPK 630 str. 1 d.); 8) antstoliui pareikšto nušalinimo klausimą (CPK 637 str. 3 d.); 9) turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo klausimą (CPK 725 str. 1 d.). Tačiau klausimą, kurį CPK leidžiama išspręsti rezoliucija, teismas gali išspręsti ir priimdamas nutartį (CPK 290 str. 6 d.). Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant atitinkamo procesi­nio dokumento užrašo, kaip jis atitinkamą klausimą išsprendžia, nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiamą (CPK 290 str. 5 d.). 3.Nutartys dėl teisės pažeidimo pašalinimo LR CPK 299 str. numato kad Jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asme­nys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nu­tartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, infor­muodamas juos apie pažeidimus. Atskiroji nutartis - tai teismo reagavimo į nagrinėjant civilinę bylą išaiškintus teisėtumo (civilinės, baudžiamosios, administracinės ir kitu teisės normų) pažeidimus ir esminius valstybės institucijų, įmonių, įstai­gų, kitų organizacijų, valstybės ar savivaldybių tarnautojų darbo trū­kumus procesinė priemonė. Nustatęs teisės normų pažeidimus ar im­peratyvioms įstatymų nuostatoms prieštaraujantį tam tikrų asmenų elgesį, teismas, įgyvendindamas teisingumą, negali likti abejingas ste­bėtojas ir turi imtis priemonių tokius pažeidimus pašalinti. Tačiau teis­mo iniciatyva ir aktyvumas atkreipiant dėmesį į teisėtumo pažeidimus gali būti siejami tik su viešojo intereso apsaugos užtikrinimu. Kadangi pagrindinė teismo funkcija yra išspręsti individualų ginčą, o ne teisės pažeidimų prevencija, jis neturi atskirosiomis nutartimis reaguoti į ne­esminius, neturinčius ypatingos visuomeninės reikšmės teisės pažeidi­mus arba pažeidimus, susijusius, pavyzdžiui, tik su akivaizdžiai priva­čiais santykiais, komercine paslaptimi ir panašiai. Atskirąją nutartį teismas priima savo iniciatyva. Byloje dalyvaujan­tys asmenys neturi teisės reikalauti, kad teismas byloje priimtų atski­rąją nutartį, tačiau jie turi teisę atkreipti dėmesį į tam tikras aplinky­bes, sudarančias pagrindą ją priimti. Atskiroji teismo nutartis priimama remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis atskirai nuo teismo sprendimo (nutarties), tačiau tuo pačiu metu, kai priimamas teismo sprendimas ar nutartis dėl bylos esmės. Komentuojamas straipsnis nenumato galimybės priimti atski­rąją nutartį, pavyzdžiui, teismui priėmus sprendimą ar jam įsiteisėjus. Atskiroji nutartis priimama kaip atskiras procesinis dokumentas. Jos turinį, kaip ir visų teismo nutarčių, sudaro keturios dalys (CPK 291 str.), tačiau aprašomoji, motyvuojamoji ir rezo­liucinė atskirosios nutarties dalys pasižymi specifika. Aprašomojoje dalyje išdėstoma išnagrinėtos bylos esmė, motyvuojamojoje - nusta­tyti teisėtumo pažeidimai, įmonių, įstaigų ar organizacijų veiklos trūkumai ar neteisėtos veiklos faktai ir tai patvirtinantys įrodymai, re­zoliucinėje - teismo išvada dėl būtinumo nustatytus pažeidimus pa­šalinti ir asmenys, kuriems atskiroji nutartis adresuojama. Tačiau teis­mas nutartyje negali nurodyti, kokių konkrečių priemonių būtina ai tikslinga imtis įstaigų, įmonių ar organizacijų veikloje ar kokias teisi­nes priemones taikyti teisės aktų pažeidėjams, nes tai neįeina į teis­mo kompetenciją. Atskirąją nutartį teismas gali adresuoti tiek asme­nims, kurių veiklos teisėtumo pažeidimai nustatyti, tiek aukštesnėms pagal pavaldumą ir kitoms tokius asmenis kontroliuojančioms insti­tucijoms. Teismo atskiroji nutartis perskaitoma tuojau po teismo sprendime (nutarties) paskelbimo arba teismas dalyvaujantiems asmenims tik pra­neša apie atskirosios nutarties priėmimą, jeigu iš anksto paskelbti apie nustatytus neteisėtumo faktus ir reagavimo į juos formą remiantis by­los aplinkybėmis yra netikslinga. Atskirąsias nutartis komentuojamame straipsnyje nurodytais pa­grindais ir tvarka gali priimti ir apeliacinės instancijos teismas (CPK 332 str.). Nors CPK XVII skyrius, reglamentuojantis civilinį procese kasaciniame teisme, tiesiogiai nenurodo, tačiau atskirąją nutartį rem­damasis kasacine tvarka išnagrinėtos bylos aplinkybėmis gali priimti ii kasacinis teismas (CPK 340 str. 5 d.).3 Teismo atskiroji nutartis paduodant atskirąjį skundą neskundžiamą nes tai CPK tiesiogiai nenurodyta ir tokia nutartis neužkerta kelio toles­nei bylos eigai (CPK 334 str.). Byloje dalyvaujantys asmenys savo nuomonę dėl teismo atskirosios nutarties turi teisę išdėstyti apeliaciniame (atskirajame) ar kasaciniame skunde, paduodamame dėl bylos esmės Kiti suinteresuoti asmenys, kurie nebuvo įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą, tačiau kurių interesai minimi teismo atskirojoje nutartyje, savo teises ir teisėtus interesus, atitinkamoms institucijoms reaguojant teismo atskirojoje nutartyje nurodytus teisėtumo pažeidimus, turi teise ginti bendrąja įstatymuose nustatyta tvarka. LR CPK 190 str. numato, kad teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais teismas nutartimi gali išspręsti ir kitus klausimus. Teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teis­mas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Rašytinė nutartis priimama spren­dimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis doku­mentas. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal CPK ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pripažinęs, jog tai būtina, teismas turi teisę priimti rašytines nutartis ir kitais atvejais. Teismas turi teisę sprendimų priėmimo kambaryje priimti ir žodinę nutartį. Rašytinę arba žodinę nutartį, priimtą teismo posėdžio (parengia­mojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas paskelbia nedelsdamas po jos priėmimo. Ne parengiamajame teismo posėdyje ar ne nagrinėjimo teisme me­tu teismas priima rašytines nutartis. CPK numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos pri­ėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiamą. Teismo posėdyje priimami įvairūs procesiniai dokumentai: 1 sprendimai, įsakymai, nutartys, rezoliucijos, rašomas teismo posėdžio protokolas, siunčiami šaukimai ir pranešimai (CPK 116 str. 1 d.). CPK 190 straipsnis nustato specifiniams teismo procesiniams do­kumentams - nutartims ir rezoliucijoms - keliamus reikalavimus, apta­ria jų priėmimo pagrindus ir procesinę formą. CPK 190 str. 1 dalis pateikia teismo nutarties sam­pratą. Nutartimi laikytinas teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla nėra išsprendžiama iš esmės arba kuriuo teismas CPK ir kitų įstatymų nurodytais atvejais sprendžia tam tikrus jo kompetencijai priskirtus klausimus. Teismo nutartys gali būti priimamos pačiais įvairiausiais klausi­mais esant bet kuriai proceso stadijai. Teismo nutartimis paprastai sprendžiami procesiniai klausimai (pvz., CPK 101 str., 103 str. 2 d., 137 str. 3 d, 148 str. 4 d., 165, 232 str., 276 str. 3 d., 278 str. 4 d., 299 str., 315 str. 4 d. ir kitus straipsnius). Tačiau kai kuriais atvejais priimtos teis­mo nutartys tiesiogiai susijusios su materialiaisiais teisiniais klausimais. Pavyzdžiui, nutartimi iškelti bankroto bylą konstatuojamas skolininko nemokumas (2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d.), nutartimi priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo byloje teismas kon­statuoja, už kokią kainą atsakovas privalo parduoti ieškovui akcijas (CK 2.119 str.), pagal CPK XXXVIII skyriaus taisykles teismas nutarti­mi sprendžia dėl materialiosios teisės terminų atnaujinimo ir panašiai. CPK 190 str. 1 dalyje nurodoma, kad nutartimis teis­mas sprendžia ir kitus klausimus, kuriuos CPK ir kiti įstatymai priski­ria teismo kompetencijai. Ši nuostata, be kita ko, reiškia, kad jeigu CPK ar kitame įstatyme nenurodyta, kokia procesine forma teismas turi spręsti vieną ar kitą klausimą, jis tuo klausimu turi priimti nutartį. Be to, kai kurias bylas teismas iš esmės išsprendžia priimdamas nutar­tį ir tai laikytina bendrosios taisyklės, kad dėl bylos esmės teismas pri­ima sprendimą, išimtimi. Pavyzdžiui, CK ir kiti įstatymai teismui gali pavesti spręsti dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo (CK 5.57 ir kiti straipsniai). Kai kuriais atvejais atitinkamiems veiks­mams atlikti reikia gauti teismo leidimą (CK 3.93 str., 3.85 str. 2 d., 4.243 str. 4 d. ir kiti straipsniai). Visus šiuos klausimus teismas nagri­nėja pagal specialias CPK XXXVIII-XXXIX skyriuose nurodytas pro­cedūras ir išspręsdamas juos priima nutartis. Pagal keliamus tikslus nutartys gali būti skirstomos į keletą rūšių. Labiausiai paplitusios - parengiamosios nutartys, kurios skirtos užtik­rinti tinkamai proceso eigai tiek iki bylos nagrinėjimo iš esmės pra­džios, tiek ją nagrinėjant. Tokios nutartys, pavyzdžiui, nutartis atsisa­kyti priimti ieškinio pareiškimą (CPK 137 str. 3 d.), taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 str. 4 d.), skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 str.) ir kitos, paprastai priimamos iškeliant civilinę bylą ir rengiantis ją nagrinėti. Jos gali būti priimtos ir vykstant teisminiam nagrinėjimui, apeliaciniam ir kasaciniam procesams, pavyzdžiui, nutartis išreikalauti papildomus įrodymus, atsisakyti pridėti įrodymus prie bylos, skirti bylą nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civili­nių bylų skyriaus plenarinėje sesijoje (CPK 357 str. 1 d.) ir panašiai. Kita rūšys - tai nutartys, kuriomis užkertamas kelias atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Šios nutartys neveikia bylos esmės. Jos taip pat neskundžiamos paduodant atskirąjį skundą. Tai nutartys atsisakyti pri­imti byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus (CPK 181 str.), atsisakyti tenkinti pareikštą prašymą (CPK 245 str.) ir panašiai. Taip pat skiriamos vadinamosios baigiamosios nutartys, kuriomis baigia­mas procesas byloje. Prie jų priskirtinos nutartys nutraukti bylą ir pa­likti pareiškimą nenagrinėtą (CPK 291, 296 str.). Kad ir kokią nutartį priimtų, teismas, esant galimybei, turėtų iš- 6 klausyti byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, įvertinti bylai reikš­mingas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, nustatyti, kokios pro­ceso ar materialiosios teisės normos taikytinos nutartimi sprendžiamam klausimui. CPK 190 straipsnio 2 dalis pateikia teismo nutarčių skirstymą į žodines ir rašytines, taip pat detalizuoja jų procesinę formą. Nutartis į žodines ir rašytines skirstė ir 1964 m. CPK. Tačiau skirtingai nei jame, naujajame CPK yra aiškiau nurodytas tokių nutarčių išskyri­mo kriterijus - skundžiamumas. Jeigu pagal CPK gali būti skundžia­ma paduodant atskirąjį skundą (CPK 334 str. 1 d.), nutartis turi būti rašytinė, t. y. surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas, kurio tu­rinys turi visiškai atitikti CPK 291 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, tokias nutartis privalu priimti sprendimų priėmimo kambaryje. Nu­tartimis, kurios paduodant atskirąjį skundą neskundžiamos, paprastai sprendžiami mažiau sudėtingi klausimai, todėl jos gali būti priimamos žodine tvarka, įrašant jas į teismo posėdžio protokolą. Reikalavimus, keliamus tokios nutarties turiniui, nustato CPK 291 straipsnio 2 dalis. Tačiau kadangi teismo posėdžio protokolai rašomi tik teismo posėdy­je ir parengiamajame teismo posėdyje (CPK 168 str. 1 d., 230 str. 4 d.), įrašyti priimamų ne šiuose posėdžiuose nutarčių turinį į protokolą nė­ra galimybės. Dėl šios priežasties komentuojamo straipsnio 4 dalis įpa­reigoja teismą ne parengiamajame teismo posėdyje ar ne nagrinėjant bylą teisme priimti rašytines nutartis. CPK 190 straipsnio 2 dalis taip pat nustato taisyklę, kad 8 nutartis, kurią CPK leidžia priimti paprastesne forma (žodinė nutar­tis), gali būti priimama ir sudėtingesne, t. y. rašytine, forma. Spręsti šį klausimą paliekama teismui. Be to, nutaręs, kad būtina, teismas turi teisę išeiti į sprendimų priėmimo kambarį priimti ir žodinę nutartį. Kadangi sprendimų priėmimo kambaryje teismo posėdžio protokolas nerašomas, žodinės nutarties turinį teisėjas (posėdžio pirmininkas) pa­diktuoja grįžęs į teismo posėdžio salę, o teismo posėdžio sekretorius turi fiksuoti nutarties turinį teismo posėdžio protokole. 9 9. Teismo posėdyje ar parengiamajame teismo posėdyje priimtą nu­tartį teismas turi paskelbti iškart, kai ją priima. Ši taisyklė taikoma tiek rašytinėms, tiek žodinėms nutartims. Šitaip byloje dalyvaujantys asmenys sužino teismo nutarties turinį ir nesutikdami su ja gali grei­čiau įgyvendinti apeliacinio apskundimo teisę. Komentuojant CPK 257 straipsnį minėta, kad tam tikrais atvejais, kai nutartimi klausimas sprendžiamas iš esmės, galima atidėti jos priėmimą ir paskelbimą. CPK 190 straipsnio 5 dalyje patvirtinama dar galiojant 1964 m. CPK susiklosčiusi praktika, kad teismas kai kuriuos klausi­mus sprendžia priimdamas rezoliuciją. Rezoliucija spręsti ieškinio pri­ėmimo, apeliacinio skundo priėmimo ir kai kurie kiti klausimai. Pagal CPK 116 straipsnio 1 dalį rezoliucija laikoma teismo procesiniu doku­mentu. Šitaip siekiama sumažinti teismo darbo krūvį dėl nutarčių ra­šymo. CPK 190 straipsnio 5 dalis rezoliucijos priėmimą riboja CPK nurodytais atvejais. Tokius atvejus nurodo CPK 115 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 1 dalis, 172 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 1 da­lis, 637 straipsnio 3 dalis, 725 straipsnio 1 dalis, 756 straipsnio 2 dalis. CPK nenurodytais atvejais rezoliuciją draudžiama priimti, todėl visus kylančius klausimus teismas turėtų spręsti nutartimi. Priimdamas rezoliuciją, teisėjas turi nurodyti, kaip jis sprendžia atitinkamą klausimą, pavyzdžiui, ieškinys priimamas, su pastabomis dėl teismo posėdžio protokolo sutinkama ir panašiai. Kartu teisėjas turi nurodyti savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pa­sirašyti patvirtindamas rezoliucijos tikrumą. Teisėjo rezoliucija paduo­dant atskirąjį skundą neskundžiamą. CPK 190 straipsnio 6 dalis leidžia teismui klausimus, spręs­tinus paprastesne procesine forma, išspręsti sudėtingesne procesine forma, t.y. vietoj rezoliucijos teismas gali priimti nutartį, atitinkančią CPK 291 straipsnio reikalavimus. Teismo nutarčiai ir rezoliucijai, kaip ir sprendimui, keliamas tei­sėtumo ir pagrįstumo reikalavimas (CPK 263 str.). Įsi­teisėjusi teismo nutartis įgauna savybių, būdingų teismo sprendimui (CPK 279 str.) - nenuginčijamumą, išimtinumą, prejudicialumą, vykdytinumą ir privalomumą. Be to, kadangi daug nutarčių ir visos rezoliucijos, skirtingai nei sprendimai, paduodant atskirąjį skun­dą neskundžiamos (CPK 334 str. 1 d.), jos įsiteisėja ir privalo būti vykdomos iškart, kai priimamos, o jų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas gali būti keliamas tik apeliaciniame skunde dėl teismo sprendimo (CPK 334 str. 3 d.). 4.Pirmosios instancijos teismo sprendimo nutarties turinys LR CPK 291 str. numato, kad nutartyje turi būti nurodoma: 1) nutarties priėmimo laikas ir vieta; 2) teismo pavadinimas, teismo sudėtis ir teismo posėdžio sekretorius; 3) dalyvaujantys byloje asmenys ir ginčo dalykas; 4) klausimas, kuriuo priimama nutartis; 5) motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įsta­tymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi; 6) teismo nutarimas; 7) nutarties apskundimo tvarka ir terminas. Žodinėje nutartyje turi būti duomenys, nurodyti šio straipsnio 1 da­lies 4, 5 ir 6 punktuose. LR CPK 291 straipsnis nustato teismo nutarties turiniui keliamus reikalavimus. Rašytinė nutartis turi susidėti iš įžanginės, apra­šomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių. Rašytinės nutarties, kuri priimama sprendimų priėmimo kambaryje, įžanginėje dalyje turi būti nurodyta nutarties priėmimo laikas ir vieta, teismo, priėmusio nutartį, pavadinimas, sudėtis ir teismo posėdžio sekretorius, jeigu nu­tartis buvo priimama teismo posėdyje ar parengiamajame posėdyje. Toliau nurodomi byloje dalyvaujantys asmenys (fizinių asmenų vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai, šių asmenų procesinė padė­tis) ir nagrinėjamo ginčo dalykas. Šių duomenų nurodymas padeda identifikuoti bylą, kurioje priimama nutartis, nustato nagrinėjamos by­los ribas (plačiau apie teismo nutarties įžanginės dalies turinį CPK 270 str. komentarą). Aprašomojoje teismo nutarties dalyje išdėstomas konkretus klausimas, kuriuo nagrinėjamoje civilinėje byloje yra priimama nutartis. Pavyzdžiui, sprendžiant dėl ieškovo dalinio atleidimo nuo žyminio mo­kesčio už paduodamą ieškinio pareiškimą, aprašomojoje nutarties da­lyje reikėtų nurodyti, kad ieškovas kartu su ieškinio pareiškimu patei­kė prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio, pabrėžti, kokiomis aplinkybėmis šį prašymą grindė, ir nurodyti, jog prašymo pagrįstumo klausimas bus sprendžiamas šia nutartimi. Motyvuojamojoje nutarties dalyje faktiškai ir teisiškai pagrindžia­mos teismo nutartimi padarytos išvados. Šioje dalyje teismas išanali­zuoja byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, įvertina įrodymus ir jais remdamasis konstatuoja tam tikras faktines aplinkybes (pvz., ieškovo turtinė padėtis yra bloga, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali būti sunkiau arba tapti neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, byloje dalyvaujantis asmuo įrodymus galėjo pateikti anksčiau, o vėlesnis jų pateikimas vilkins bylos nagrinėjimą ir pan.). Nustatytas faktines by­los aplinkybes teismas teisiškai kvalifikuoja nurodydamas joms taiky­tinas proceso ar materialiosios teisės normas (plačiau apie motyvuo­jamąją teismo nutarties dalį žr. CPK 270 str. komentarą). Rezoliucinėje teismo nutarties dalyje tiksliai ir aiškiai išdėsto­mos teismo išvados dėl nutartimi sprendžiamo klausimo esmės. Si nutarties dalis turi remtis motyvuojamąja teismo nutarties dalimi, t. y. teismo išvada turi būti pagrįsta teismo nutarties motyvais. Rezoliuci­nė teismo nutarties dalis turi būti suformuluota aiškiai, suprantamai, trumpai ir nedviprasmiškai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims ir kitiems proceso dalyviams nekiltų abejonių dėl nutartimi išspręsto klausimo turinio. Nepakanka nurodyti, kad vienas ar kitas klausimas sprendžiamas teigiamai ar neigiamai, pavyzdžiui, ieškovo prašymas tenkinamas. Atsižvelgiant į nutartimi spręsto klausimo pobūdį, būti­na nurodyti ir konkretų išspręsto klausimo turinį (pvz., nutartimi ati­dedant bylos nagrinėjimą, rezoliucinėje dalyje reikia nurodyti naujo teismo posėdžio laiką; išdėstant teismo sprendimo vykdymą, reikia konkrečiai įvardyti, kokiais periodais ir kokią sprendimo dalį privalo įvykdyti skolininkas, ir pan.). Kartu rezoliucinėje nutarties dalyje rei­kia išaiškinti nutarties apskundimo tvarką ir terminą, nustatytus CPK 335 straipsnyje. Jeigu nutartis pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį paduo­dant atskirąjį skundą neskundžiamą, tai taip pat reikėtų pažymėti re­zoliucinėje nutarties dalyje. Priimtą nutartį turi pasirašyti visi bylą nag­rinėję teisėjai. Aptarti nutarčių turinio reikalavimai yra bendrieji, taikytini visų rūšių nutartims. Kartu būtina turėti omenyje, kad, atsižvelgiant į nu­tarčių specifiką, CPK ir kituose įstatymuose gali būti nurodyta kai ku­rių rūšių nutarčių tam tikrų turinio ypatumų. Pavyzdžiui, nutartyje tai­kyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti CPK 148 straipsnio 4 dalyje išvardyti duomenys; rezoliucinėje nutarties skirti ekspertizę dalyje, be komentuojamame straipsnyje nurodytų duomenų, turi būti pateikiami klausimai, kuriais reikalaujama eksperto išvados (CPK 213 str.); nutartimi iškelti įmonei bankroto bylą taip pat privalo būti skiriamas jos administratorius, įmonės nekilnojamojo ir kito ilgalaikio materialiojo turto areštas ir išsprendžiami kiti Įmonių bankroto įsta­tymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyti klausimai. LR CPK 291 straipsnio 2 dalis nustato supaprastintus, palyginti su rašytinėmis nutartimis, žodinių nutarčių turiniui keliamus reika­lavimus. Teismo posėdžio protokole, į kurį įrašoma nutartis, turi atsi­spindėti klausimas, kuriuo nutartis yra priimama, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės ak­tai, kuriais teismas rėmėsi, taip pat teismo nutarimas, kuriame iš­dėstoma teismo išvada nutartimi sprendžiamu klausimu. Reikalavimas rašyti įžanginę žodinės nutarties dalį nėra keliamas, nes tiek nutarties priėmimo laiko ir vietos, tiek teismo pavadinimo, jo sudėties ir teismo posėdžio sekretoriaus įvardijimas, tiek byloje dalyvaujančių asmenų ir ginčo dalyko nurodymas yra neatskiriama kiekvieno teismo posėdžio protokolo sudedamoji dalis (CPK 169 str. 2 d.). 5.Nutarčių nuorašų išsiuntimas šalims ir tretiesiems asmenims LR CPK 292 str. numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartys CPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka surašytos nutarties nuo­rašas išduodamas teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų pareikalavimu. Šalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teismo po­sėdį, ne vėliau kaip per tris dienas nuo priėmimo išsiunčiami nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, nuorašai. LR CPK 292 straipsnis nustato teismo nutarčių nuorašų išdavimo ir išsiuntimo šalims ir tretiesiems asmenims atvejus, terminus ir tvarką. Teismo nutarčių nuorašų išdavimo ir išsiuntimo klausimai dau­geliu atvejų yra reglamentuojami taip pat kaip sprendimų nuorašų iš­siuntimo (CPK 275 str.). Kadangi tiek rašytinė, tiek žodinė nutartis, priimta teismo posėdyje ar parengiamajame posėdyje, paskelbiama nedelsiant, kai priima­ma (CPK 290 str. 3 d.), pripažintina, kad byloje dalyvaujantys asme­nys, pasinaudoję teise dalyvauti teismo posėdyje, žino jos turinį. Dėl šios priežasties nutarties nuorašas jiems išduodamas tik jų pareikala­vimu. Tačiau kadangi kaip atskiras procesinis dokumentas, atitinkan­tis CPK 291 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra surašomos tik rašyti­nės nutartys, galima išduoti ir išsiųsti tik tokių nutarčių nuorašus, o žodinių nutarčių nuorašai šalims ir tretiesiems asmenims neišduoda­mi. Tokiu atveju suinteresuoto asmens pageidavimu gali būti išduo­damas teismo posėdžio protokolo, kuriame užfiksuota žodinė teismo nutartis, išrašas. Jeigu nutartis skundžiama paduodant atskirąjį skundą (CPK str. 1 d.), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina sudaryti gali­mybę pasinaudoti apeliacinio apskundimo teise. Skundžiamą nutartį priėmus teismo posėdyje, dalyvavę asmenys žino apie jos priėmimą, todėl gali prašyti išduoti jos nuorašus ir paduodami atskirąjį skundą nepažeisti sąlygiškai trumpų apeliacinio apskundimo terminų (CPK str.). Į teismo posėdį neatvykusių byloje dalyvaujančių asmenų teisė skųsti jame priimtas nutartis nėra ribojama. Dėl šios priežasties ko­mentuojamas straipsnis įpareigoja teismą į teismo posėdį neatvyku­siems šalims ir tretiesiems asmenims ne vėliau kaip per tris dienas nuo priėmimo išsiųsti paduodant atskirąjį skundą skundžiamų nutar­čių nuorašus. Šitaip byloje dalyvaujantys asmenys informuojami apie priimtą teismo nutartį ir tai laikytina svarbia jų teisių garantija. Nu­tarčių įteikimui taikytinos CPK 117-132 straipsnių taisyklės ( CPK 275 str.). Nors LR CPK 292 straipsnis kalba tik apie nutarčių, priimtų teismo posėdyje, nuorašų išsiuntimą šalims ir tretiesiems asmenims, taip pat turi būti išsiųsti ir nutarčių, priimtų rašytinio proceso tvarka, nuorašai, jeigu šios nutartys yra skundžiamos paduodant atskirąjį skun­dą. Tik šitaip byloje dalyvaujantiems asmenims sudaromos sąlygos su­žinoti apie priimtą nutartį ir pasinaudoti apeliacinio apskundimo teise. LR CPK 292 straipsnyje nurodytų terminų nutarties nuora­šui išsiųsti pažeidimas negali būti pagrindas pratęsti terminą skundui dėl nutarties paduoti, tačiau tai gali būti pagrindas atnaujinti terminą remiantis tuo, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties.4 Nutarties, CPK nustatyta tvarka priimtos rašytinio proceso tvarka, apskundimo terminas skaičiuojamas nuo jos nuorašo įteikimo byloje dalyvaujan­čiam asmeniui dienos (CPK 335 str.), todėl termino nutarties nuora­šui išsiųsti pažeidimas negali lemti apeliacinio apskundimo termino praleidimo. Išvados 1. Visi procesiniai teismo veiksmai, kuriais byla nėra išsprendžiama iš esmės, turi būti įforminami nutartimis (CPK 290 str. 1 d.). Taigi teismo nutar­tis yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo teismas išsprendžia klau­simą, nesusijusį su bylos išsprendimu iš esmės. 2. Pagal priėmimo tvarką nutartys skirstomos į nutartis, priimamas sprendimų priėmimo kambaryje, ir nutartis, priimamas neišeinant į spren­dimų priėmimo kambarį. Specifinė teismo nutarčių rūšis yra atskirosios teismo nutartys, atliekančios informacinę ir prevencinę funkciją. Teismas nagrinėdamas bylą nustatęs, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, dėl šių faktų gali priimti atskirąją nutartį ir išsiųsti ją atitinkamoms vals­tybės ar savivaldybių institucijoms arba pareigūnams (CPK 299 str.). 3. Teismo nutartį, kaip ir teismo sprendimą sudaro keturios dalys: įžan­ginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė (CPK 291 str.). Įžanginėje dalyje nurodoma nutarties priėmimo laikas ir vieta, teismo pavadinimas, teisėjo vardas ir pavardė; jeigu nutartis priimta teismo po­sėdyje - teismo posėdžio sekretorius, byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat ginčo dalykas. 4. Rašytinių nutarčių nuorašai išduodami byloje dalyvaujantiems asme­nims jų prašymu. Šalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teis­mo posėdį, ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo siunčia­mas nutarties, kuri gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą, nuorašas (CPK 292 str.). Nutarties nuorašas byloje dalyvaujantiems as­menims taip pat per tris dienas turi būti išsiųstas, kai nutartis, kuri gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą, priimta rašytinio proceso tvarka. Su žodinėmis nutartimis byloje dalyvaujantys asmenys susipa­žįsta CPK 171 straipsnio nustatyta tvarka susipažindami su protokolu. 5. Teismo nutartis teisinių padarinių sukelia nuo įsiteisėjimo momen­to. Paduodant atskirąjį skundą neskundžiamos nutartys įsiteisėja, kai yra priimamos. Nutartys, kurios gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą, įsiteisėja pasibaigus apskundimo terminui, t. y. septynioms die­noms, jeigu jos nėra apskundžiamos (CPK 335 str.). Apskųsta, tačiau apeliacinės instancijos teismo palikta galioti ir nepanaikinta nutartis įsi­teisėja bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Uždavinys Byloje dėl paskolos išieškojimo į teismo posėdį neatvyko atsakovas. Apie teismo posėdį jam pranešta buvo tinkamai. Pradėjus aiškintis atsakovo neatvykimo priežastis, paaiškėjo, kad prieš savaitę jis mirė. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, tačiau teismas konstatavo, kad atsirado pagrindas bylą sustabdyti. Kol paaiškės atsakovo įpėdiniai, teismas bylą sustabdė žodine nutartimi. LR CPK 163 str. 1 d. 1 p. numato, kad teismas privalo sustabdyti bylą tuo atveju kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėjimas. Todėl byloje atsirado pagrindas bylą sustabdyti. Kol paaiškės atsakovo įpėdiniai, teismas bylą sustabdė žodine nutartimi. Byla teismas turėtų stabdyti rašytine nutartimi nes CPK 165 str. tokios nutartys skundžiamos. CPK nurodo tik vieną atvejį, kai nutartis turi būti rašytinė - jeigu ji gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą (CPK 290 str. 2 d.). Visais kitais atvejais priimamos žodinės nutartys, pavyzdžiui, nutartis atidėti bylos nagrinėjimą; nutartis, kuria nusprendžiama dėl įvairių nag­rinėjant bylą šalių pareikštų prašymų: iškviesti liudytojus, išreikalauti įro­dymus ir panašiai; nutartis atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; nutar­tis pašalinti pažeidžiančius posėdžio tvarką asmenis iš posėdžių salės ir panašiai. Literatūra Teisės aktai Lietuvos Respublikos Konstitucija. – Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2002; Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. -Vilnius, 2006; Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas. – Vilnius: Justitia, 2003; Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas // Valstybės žinios. 2003, Nr. 57 – 2531; Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymas [žiūrėta 2008 m. gruodžio 02 d.]. Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!