Pirmas pasaulinis karas (teorinė medžiaga)

kolonija – šalis arba jos dalis, valdoma stipresnės šalies (neturinti savivaldos);
protektoratas – kai stipri valstybė kontroliuoja silpnesnę šalį, jos užsienio politiką ir gynybą, o vietinės valdžios viršūnėje išlieka vietinis valdovas su savo pareigūnais;
pusiau kolonijinė valstybė – valstybė, išlaikanti savo politinę nepriklausomybę, tačiau jos valdžios institucijos jau nebevadovauja ekonomikai;
Metropolija – XIX a. II pus.-XX a. pr. buvo vadinama kolonizatorių valstybė kolonijų atžvilgiu.
Karo priežastys.
Priežastys:
• išryškėjęs kapitalistinių valstybių ekonominės raidos netolygumas;
• Europos valstybių prieštaravimų paaštrėjimas (dėl kolonijų grobimo ir įsigalėjimo Balkanuose, Artimuosiuose ir Tolimuosiuose Rytuose);
• išsiplėtusios ginklavimosi varžybos;
• dviejų Europos karinių blokų kovos paaštrėjimas;
• Europos tautų nacionalizmas (vienos tautos yra pranašesnės už kitas, karas – žmonijos pažangos variklis);
• didžiųjų valstybių siekis perdalinti pasaulį.
Susikūrusios karinės sąjungos:
Trilypė sąjunga 1882m. Vokietija, Austrija – Vengrija, Italija.
Antantė 1891 – 1907 m. (santarvė). Prancūzija. Rusija, D. Britanija.
1917 m. vasario mėn viduryje Sankt Peterburge prasidėjo masiniai darbininkų streikai. Priežastys:
• duonos trūkumas;
• nesėkmės fronte;
• nepasitenkinimas caro vyriausybės politika;
Streikuojanių darbininkų atstovai išrinko Petrogrado darbininkų tarybą, į ją buvo pasiųsti ir kareivių atstovai. Netrukus ši taryba jau kontroliavo visą Petrogradą. Rusijos Dūma įkūrė laikiną komitetą tvarkai šalyje įvesti. Kovo 14 d. šis komitetas buvo paskelbtas Laikinąja Rusijos vyriausybe. Caras atsistatydino, Rusija tapo respublika.
Nuvertus carą, valdžia pasiskirstė tarp 2 valdžios institucijų:
• darbininkų ir kareivių atstovų tarybų – jos veikė didžiuosiuose miestuose, reiškė darbininkų, valstiečių ir kitų žemesniųjų sluoksnių interesus;
• Laikinosios vyriausybės – ji gynė aristokratų ir viduriniojo sluoksnio interesu;
Nusisovėjusi pusiausvyra vadinma dvivaldyste, kuri truko nuo 1917 m. kovo iki liepos mėn.
1917 m. liepos mėn bolševikai bandė įvykdyti sukilimą Petrograde, tačiau Laikinajai vyriausybei paklusnios kariuomenės dalys jį nuslopino.
1917 m. spalio mėn. bolševikai vis dėlto įvykdė valstybės perversmą ir atėjo į valdžią Rusijoje. Bolševikai jėga užėmė strategiškai svarbius objektus Petrograde. II Tarybų suvažiavimas patvirtino naująją vyriausybę – Liaudies komisarų tarybą. Surengus demokratinius rinkimus į Steigiamąjį susirinkimą (taip norėta įrodyti valdžios teisėtumą), bolševikai gavo vos 24% balsų,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!