Pinigų politika

Pinigų politika yra viena iš ekonominės politikos sričių. Ji atspindi monetarinius tikslus ir priemones jiems pasiekti. Pinigų politikos tikslai yra identiški ekonominės politikos tikslams: kainų stabilumas, ekonominis augimas, visiškas užimtumas,subalansuoti užsienio ryšiai. Tačiau šie tikslai nėra tiesiogiai susiję su pinigų politikos priemonėmis. Egzistuoja betarpiški monetariniai tikslai, pvz.: pinigų pasiūlos didinimas ar mažinimas, komercinių bankų likvidumo kontrolė, kreditų apimties reguliavimas, palūkanų normos reguliavimas, valiutos kurso stabilizavimas ir pan. Pinigų politika orientuota į pinigų kiekio, cirkuliuojančio mūsų ekonomikoje, reguliavimą. Jeigu pinigų kiekis didėja, tai žmonės didina savo išlaidas ir todėl didėja visuminė paklausa. Mažėjant pinigų kiekiui, siaurėja visuminė paklausa. Vyriausybė, reguliuodama pinigų kiekį, gali veikti visuminę paklausą. Kartais pinigai būna ne tik ekonomikos stabilizavimo priemonė. Jie taip pat yra daugelio problemų šaltinis. Iš tiesų pinigų judėjimo srautų sutrikimai yra susiję su kai kuriais didžiausio nestabilumo laikotarpiais ekonomikos istorijoje.
Darbo tikslas— susipažinti su pinigų politika Lietuvoje, jos pagrindiniais bruožais.
Pinigų politiką vykdo visos institucijos, valdančios finansinius aktyvus. Svarbiausias vaidmuo tenka Centriniam bankui (Lietuvos bankui).
Viena iš svarbiausių šiuolaikinės ekonomikos institucijų yra centrinis bankas . ši institucija susiformavo XIX, jos pagrindinė funkcija- pinigų emisija. Valdžia Centriniam Bankui suteikia išimtinę teisę valstybėje leisti pinigus į apyvartą. Prieš Centrinio Banko atsiradimą banknotus paprastai leisdavo įvairūs šalies bankai, užsiminėję komercine veikla. Nevienodas komercinių bankų ir jų leidžiamų pinigų patikimumas lėmė tai, kad pinigų emisija buvo sutelkta vienose rankose. XX amžiaus centrinį banką pavertė vienu iš svarbiausių ekonomikos reguliatorių. Jo prerogatyva jau yra ne tik pinigų emisija, bet ir bankų banko funkcija. Centrinis Bankas šią funkciją atlieka panaudodamas pinigų politikos instrumentus, tokius kaip atviros rinkos operacijos, privalomųjų rezervų norma, diskonto paskolų palūkanų norma.
Jei nebūtų pinigų, specializuoti gamintojai turėtų vykdyti tiesioginius (barterinius) prekių mainus. Kadangi tiesioginiai prekių mainai yra nepatogūs, todėl pinigų sistema vystosi savaime, net jei nėra valdžios kišimosi.
• Mainų priemonė— įgalinti pirkti prekes bei paslaugas.
• Apskaitos vienetas arba vertės matas—...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!