Centrinis bankas ir pinigų politika

Bankai – tai ypatingos ekonominės institucijos. Jie atsirado ir plėtėsi kartu su prekine gamyba, prekiniais – piniginiais santykiais, rinka.
Pats žodis „bankas“ kilęs iš italų kalbos žodžio banco, reiškiančio stalą, prie kurio viduramžiais prekymečiais sėdėdavo žmonės, mainę pinigus ir versdavęsi panašiomis operacijomis.
Viduramžiais pinigai buvo auksinės bei sidabrinės monetos, kurios buvo nepatogios nešiotis, lengvai tapdavo ilgapirščių grobiu. Norėdami palengvinti sandorius ir padaryti pinigus saugesnius, žmonės pradėjo savo pinigus laikyti pas auksakalius. Pastarieji išduodavo raštiškus kvitus, kad priėmė saugoti pinigus. Taip auksakaliai teikė paslaugas, panašias, į tas, kurias dabar teikia bankai.
Pirkliai už šiuos kvitus žmonėms parduodavo prekes, nes pateikę kvitus auksakaliams atsiimdavo auksą. Laikui bėgant šie kvitai tapo labai populiarūs tarp operuojančių didelėmis pinigų sumomis pirklių ir keliautojų. Plintant kvitų sistemai, susikūrė prielaidos pinigams Vakarų Europoje atsirasti.
Šiuolaikinė bankininkystė prasidėjo Renesanso laikų Italijoje, kur bankai ne tik pirkdavo ir parduodavo užsienio valiutą, bet dar ir priimdavo indėlius iki pareikalavimo ir terminuotuosius. Žymiausi Italijos bankininkai buvo Medičiai (Medici) – šeima, kuri vienu metu valdė Florenciją ir teikė paskolas valdovams ir pirkliams Italijoje ir visoje Europoje.
Bankų vaidmuo ekonomikoje laikui bėgant vis didėjo ir šiuo rinkos ekonomikos metu yra milžiniškas.
Centrinis bankas ir jo veiklos sritys
Gerai funkcionuojanti finansų sistema – tai rinkos ekonomikos pagrindas, tai tarsi centrinė jos nervų sistema. Iš jos galima spręsti apie visos ekonomikos būklę. Svarbiausi šios sistemos sudedamoji dalis yra stabili komercinių bankų sistema.
Priklausomai nuo banko vykdomų operacijų pobūdžio, išskiriamos pagrindinės bankų grupės:
1. Centrinis bankas
2. Universalieji arba komerciniai bankai
3. Specializuotieji bankai
(Skrabalius D., Ekonominių žinių pagrindai, Vilnius 2000, P. 62)
Nors taip ir vadinamieji, centriniai bankai nėra bankai ta prasme, kaip komerciniai bankai. Tai yra vyriausybinės įstaigos, nesirūpinančios savo pelno maksimizavimu; jų tikslas – rūpintis visa ekonomika, pavyzdžiui, užkirsti kelią komercinių bankų bankrotams, stabdyti nedarbo didėjimą ir panašiai. Centiniai bankai, nors formaliai būtų ir privačių akcininkų nuosavybė, atlieka vyriausybės funkcijas, taigi yra vyriausybės dalis. (Mayer T.,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!