Pievagrybių auginimas

Pievagrybiai – vertingiausi grybai savo maistinėmis ir skonio savybėmis. Pirmieji juos auginti pradėjo prancūzai XVII a. Po to ši kultūra plačiai paplito visame pasaulyje.
Dabar iš valgomųjų bei nuodingųjų grybų išskirta keliolika medžiagų (agrocibinas, klitocibinas, atramentinas, inolominas ir kt.), kurios dėl antibiotinių ir gydomųjų savybių. Šiomis medžiagomis bandoma gydyti sklerozę, anginą, cholerą, nervų, vidaus sekrecijos liaukų ir kitokias ligas. Iš grybų išskirta daugiau kaip 40 fermentų, iš kurių apie 10 plačiai naudojama įvairiose medicinos, maisto ir lengvosios pramonės šakose.
Pievagrybiai maistinėmis savybėmis bei skoniu beveik prilygsta geriausiems pas mus augantiems grybams: baravykams, raudonviršiams. Pievagrybio vaisiakūnyje yra 6-16% sausųjų medžiagų, pagrindinę jų dalį sudaro azotinės medžiagos. Baltymai, esantys pievagrybiuose yra pilnaverčiai, prilygsta gyvulinės kilmės baltymams. Apie 65-88% grybuose esančio bendro azoto kiekio pasisavina žmogaus organizmas. Pievagrybiuose gausu ir mineralinių medžiagų: K – 520 mg/100 g; Na – 5; Ca – 9.0; Mg – 13.0; Mn – 0.08; Fe – 1.0; Cu – 1.8; P – 115; S – 34; Cl – 25 mg/100 g.
Medžiagos pavadinimas
Sudėtis ,%
(sausa medžiaga)
Azotinės
60,3
Baltyminės
32,1
Amino rūgščių azotas
1,8
Peleniniai elementai
1,4
Riebalai
1,6
Manitas
2,7
Tregalozė
0,1
Iš lentelės matyti, kad pagrindinės medžiagos, sudarančios vaisiakūnius, yra azotinės medžiagos, kurių yra 60,3%, tame tarpe baltymų – 32, 1%, o taip pat peleniniai elementai. Beto, vaisiakūniuose daug azotinių junginių, tokių, kaip peptozės, amidai, purino ir pirimidino junginiai, amino rūgštys.
Tyrimai parodė, kad grybuose yra daugiau kaip 20 amino rūgščių, tame tarpe ir nepakeičiamos žmogaus mityboje metioninas, cistinas, triptofanas, treoninas, lizinas, fenilalaninas . Peleninę dalį sudaro tokie elementai, kaip fosforas, kalis, siera, kalcis ir magnis.
Taip pat nustatyta, kad pievagrybiuose yra vitaminų В1,В2,В6,РР,Е ir provitaminas А.
2 lentelė. Vitaminų kiekis grybuose ir daržovėse
Kiekis 100 g šviežios produkcijos
Vitaminai (mg)
A
B1
B2
Nikotino rūgštis
Pantoteno rūgštis
C
E
H
Folinė rūgštis
K
Pievagrybiai
0
0.10
0.44
0.50
6.2
2.10
5
0.83
0.016
0.03
Šparagai
0.54
0.18
0.20
0.14
1.5
0.62
33
2.50
-
0.11
Morkos
6.60
0.06
0.06
0.12
0.6
0.27
2-10
0.45
0.003
0.008
Svogūnai
0.02
0.03
0.04
0.10
0.2
0.17
10
0.26
0.004
0.01
Pomidorai
0.54
0.06
0.04
0.10
0.6
0.31
23
0.27
0.004
0.008
[2]
Pievagrybiuose taip pat daug aromatinių medžiagų, kurių nėra žaliuosiuose augaluose. Todėl pievagrybiai yra pirmoje vietoje, palyginus su daržovėmis. Pievagrybių maistinė vertė pateikta 3 lentelėje.
3 lentelė
Produktai
Sudėtis, %
Kaloringumas,
kcal
Baltymai
Riebalai
Angliavandeniai
Pievagrybiai – grybų miltai
45,0
3,8
20,9
192
Baltieji grybai – grybų miltai
42,5
12,2
19,4
227
Žalieji žirneliai
4,7
0,30
10,4
65
Morkos
0,6
0,20
5,7
27
Kopūstai
1,1
0,15
4,1
19
Pomidorai
0,4

2,2
14
Bulvės
1,1
0,1
14
65
Kvietinė duona
8,0
0,4
45
220
Vištų kiaušiniai
12,0
11,5
0,5
190
[3]
Pievagrybiai yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!