Petro Kalpoko kūryba

Petro Kalpoko kūryba įvairiašakė. Prityręs portretistas, dekoratyvinės tapybos meistras, scenografas, istorinių ir alegorinių paveikslų kūrėjas, grafikas ir vis dėlto įspaudęs ryškiausius pėdsakus XX a. lietuvių dailėje kaip peizažistas. Vienur peizažisto įgūdžiai atsispindėjo buitiniuose ir alegorinėse kompozicijose, kitur molbertinė tapyba veikė dekoratyvinę - sieninę tapybą ir scenografiją, tačiau visuomet išliko vienas kito nepalietę peizažas ir portretas, nes dailininkas buvo įsitikinęs, kad šių žanrų prigimtis skirtinga. Peizažo uždaviniai - erdvės, nuotaikos išraiška. Todėl peizaže galima didesnė jausmų laisvė.
Miuncheno laikotarpio peizažai - tai supoetinti tikrovės vaizdai, kuriuose išgyvenimai perteikti aiškiu ritmu, piešiniu, įspūdingu siluetu, skambiomis spalvomis, šviesokaitos kontrastais. Suaktyvindamas meninės išraiškos priemones, dailininkas atskleidžia paprastų pasyvų nepakartojamą žavesį. Nors P. Kalpokas neturėjo akademinio išsilavinimo, tačiau likimas jam lėmė palyginti nuoseklias studijas. A. Ažbės mokykloje jis toliau studijavo V. Purvyčio peizažų meninius principus, o būdamas Italijoje, sėmėsi patirties iš italų Renesanso meistrų, žavėjosi jų sukurtų portretų formos plastiniu grožiu, kaip uolus J. Valterio ir Odesos piešimo mokyklos auklėtinis. Pirmuosiuose darbuose, eksponuotuose Rygoje, sprendžiant iš likusių etiudų ir akvarelių, plačios panoraminės kompozicijos, jautri toninė tapyba.
Miuncheno periodo peizažuose ne vien išauga meistriškumas, didėja formatai, akvarelės techniką pakeičia aliejinė tapyba, bet ir vystosi dailininko meninis mąstymas. P. Kalpokas jau nesitenkina kaip anksčiau tikrovės vaizdų atkūrimu, o siekia išreikšti gamtos nuotaiką. Tapydamas ne tiesiog iš natūros, o pagal etiudus, atsivežtus iš Lietuvos, jis, pasitelkęs vaizduotę, apgaubia gamtos motyvus lyrinių asociacijų skraiste bei apdovanoja žmogaus nuotaikomis. Tai imponavo ir “Secesiono” parodų apžvalgininkams, kurie rašė, kad “ypač nusisekę yra beržai melancholišku lapų kritimo metu rudenį; čia ir sukrečiamai intensyvi gamtos nuotaika”. Peizažuose dominuoja jos būsenų kaita įvairiu metų ir paros laiku. Išlikę kūriniai rodo, kad dailininkui labiausiai pavykdavo šaltos žiemos rytmečiai, saulėtas ruduo, audrotos vasaros dienos.
Vienas ryškiausių pirmųjų P. Kalpoko kūrinių, išgarsinusių jauną dailininką,- “Auksiniai berželiai” (1907), kuris buvo atsiųstas iš miuncheno į Pirmąją lietuvių dailės parodą. Peizažas suteikė autoriui...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!