Pensijų sistemos reforma Lietuvoje, jos poveikis žmonėms bei valstybei

ĮVADAS Šiandieninėje visuomenėje socialinė apsauga yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Jos pagrindą sudaro Valstybinio socialinio draudimo sistema, kuri užtikrina pajamas apdraustiems šalies gyventojams senatvės, ligos, invalidumo, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe atvejais. Pensinis draudimas – tai viena svarbiausių ir reikšmingiausių Lietuvos socialinio draudimo dalių. Jo įtaka yra ypatingai didelė rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje, kur galioja individualios atsakomybės už save principas, kurio esmė, kad sveikas ir darbingas žmogus turi pasirūpinti ateitimi pats, o nesitikėti paramos iš valstybės. Visuomenės požiūriu, opi ir problematika situacija yra tai, kad pensijos dydis toks menkas, kad jo neužtenka minimalių individo poreikių užtikrinimui. Šios problemos atsiradimui ir progresavimui įtakos turi daug veiksnių: prasta šalies ekonominė situacija, nepalanki demografinė situacija (visuomenės senėjimas), didelis nedarbas ir t.t. Valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema, funkcionuojanti einamojo finansavimo principu, nepajėgė užtikrinti žymesnio pensijų augimo. Todėl objektyvi ir neišvengiama būtinybė tapo esamos pensijų sistemos reforma, galinti užtikrinti būsimiems pensininkams kur kas didesnes pensijas. 2002 m. gruodžio 3 d. buvo žengtas svarbus žingsnis naujos pensijų sistemos link – LR Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Pensijų sistemos reformos įstatymo projektui. Viena esminių reformos ypatybių yra ta, kad kiekvienas žmogus, savanoriškai apsidraudžiantis privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu, galės dalį pensijos pats kaupti asmeninėje sąskaitoje, esančioje pasirinktame pensijų fonde ar gyvybės draudimo bendrovėje. Šio darbo tikslas – išnagrinėti pensijų reformos sistema Lietuvoje, atskleisti šios reformos būtinumą, jos esmę ir poveikį žmonėms bei valstybei. Savo darbe iškėlėme tokius uždavinius: 1. Aptarti pagrindines pensijų reformos priežastis, prielaidas; 2. Nusakyti Valstybinio socialinio draudimo „SoDra“ esmę, veikimo principus; 3. Apibūdinti tris pensijų sistemos pakopas; 4. Aptarti pensijų fondus; 5. Nurodyti pensijų reformos Lietuvoje tendencijas. 1. PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS PRIEŽASTYS 2002 m. gruodžio 4 dieną Seimas pritarė Pensijų sistemos reformos įstatymo projektui. Šio pensijų reformos varianto esmė ta, kad pensijų sistemoje būtini du elementai – einamosiomis įmokomis pagrįsta sistema ir kaupiamoji, - įteisinti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimą pensijų fonduose ir gyvybės draudimo bendrovėse. Pensijų reforma buvo neišvengiama dėl socialinių ir ekonominių priežasčių: • Ekonominio efektyvumo ir darbuotojų motyvacijos stoka dabartinėje perskirstomoje pensijų sistemoje, lemiančioje, kad dauguma dirbančiųjų nėra suinteresuoti mokėti socialinio draudimo įmokas nuo visų savo iš darbo gautų pajamų. • Demografiniai iššūkiai, kurie lems, kad Lietuvoje iki 2050 m. vienam darbingo amžiaus žmogui teks dvigubai daugiau pensininkų nei dabar ir, kad tuomet Lietuvoje pensininkų skaičius viršys dirbančiuosius. • Finansinio tvarumo problema, kuri gali kilti kai po 2020 m. „Sodros” biudžetas taps deficitiniu ir valstybinės išlaidos pensijoms nuolat augs. • Lietuvos ekonominis konkurencingumas pasaulyje ir ypač su kaimyninėmis šalimis, kuris labai priklausys nuo to, kokį pensijų sistemos modelį pasirinks Lietuva ir kiek ateities valstybės pensiniai įsipareigojimai slėgs dirbančiuosius ir verslą. Labai išplitęs mokesčių vengimas taip pat mažina apdraustųjų socialiniu draudimu skaičių. Apdraustųjų asmenų ir darbingo amžiaus žmonių santykis mažėja. Todėl vis didesnė pensininkų išlaikymo našta tenka tiems, kurie dar moka socialinio draudimo mokesčius. Ne visi šalies bedarbiai yra užsiregistravę darbo biržoje. Dalis jų dirba šešėlinėje ekonomikoje, taigi, nemoka ne tik socialinio draudimo, bet ir jokių kitų mokesčių, arba pagal įstatymą nėra draudžiami. Taip pat toli gražu ne visi individualių įmonių savininkai yra apsidraudę. Dideli socialiniai mokesčiai įmonėms labai padidina darbo jėgos kaštus. Kad išliktų konkurencingos, jos yra priverstos slėpti tikruosius darbuotojų užmokesčius ar darbuotojų skaičių, dirbti nesudarant darbo sutarčių - taip įmokos į socialinio draudimo fondą dirbtinai sumažinamos. Lietuva, kaip ir kitos Vakarų bei Centrinės Europos valstybės, išgyvena visuomenės senėjimo procesą. Šalies demografinė situacija blogėja - mažėja dirbančių žmonių, daugėja pensininkų. Pensinio amžiaus žmonių pradėjo daugėti jau nuo 1973 m. Tuomet jie sudarė 17,7 proc. visų gyventojų, o 2004 m. – net 27,3 proc. Gimstamumas Lietuvoje nuo 1990 m. nuolat mažėja (anot Statistikos departamento, 1990 m. 1000 gyventojų teko 15,4 gimusių, o 2005 m. – tik 8,9), o natūralus gyventojų prieaugis 1995 m. tapo neigiamas. Labai padidėjo darbingo amžiaus žmonių (ypač 30 - 35m. vyrų) mirtingumas - ir dėl ligų, ir dėl traumų. Tuo tarpu pensinio amžiaus žmonių tikėtina gyvenimo trukmė beveik nepasikeitė - asmuo sulaukęs 60 m. vidutiniškai dar gyvena apie 20 m., ir tai yra gana ilgas laiko tarpas, kai jam reikia mokėti pensiją. Tokia demografinė situacija dabartinę socialinio draudimo sistemą („Sodrą“) padaro labai pažeidžiamą. Esant tokioms tendencijoms, ši sistema visiškai neturi perspektyvos, ji yra tiesiog pasmerkta bankrutuoti. Dabartinė sistema veikia einamuoju finansavimo principu – gautos lėšos iš karto paskirstomos pensijoms ir pašalpoms mokėti, kaupiamųjų rezervų nėra. Be to, senatvės pensija sudaro vos 25–40 proc. buvusio atlyginimo. Siekiant pagerinti padėtį, buvo pradėta pensijų reforma, kuri turėtų užtikrinti saugesnę senatvę. Kaupiamoji sistema, paremta apibrėžtų įmokų draudimo principu, galėtų išvengti demografinio spaudimo, nes joje nėra perskirstymo, o kiekvieno apdraustojo asmens pensijos finansavimas remiasi tik jo paties mokėtomis įmokomis. Pensijų reformą vykdyti buvo būtina ir todėl, kad buvusioji sistema netenkino nei pensijų gavėjų, nei valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojų. Vieni sakėsi moką pernelyg dideles įmokas, kiti - gauną pernelyg mažas pensijas. Pagrindinė tokio neatitikimo priežastis yra ta, kad ši sistema tėra tik perskirstymo schema. Tai, kad žmogus moka įmokas, visiškai nereiškia, jog senatvėje gaus adekvačią, jo sumokėtas įmokas atitinkančią pensiją. Mat jo pensija priklausys tik nuo tuometinės „Sodros“ piniginių įplaukų, kurias mokės jau visai kiti asmenys. Dirbantieji, mokėdami įmokas VSDF biudžetui, nemato tiesioginio ryšio tarp savo įmokų ir būsimos pensijos. Tai menkina paskatas dalyvauti dabartinėje pensijų sistemoje, dėl to įmokų dažnai vengiama, o tai tiesiogiai atsiliepia VSDF biudžeto dydžiui. 2. VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS Nuo 1991 m. Lietuvoje veikiantis socialinis draudimas („SODRA“) - remiasi solidarumo principais – piliečiai, mokėdami įmokas „Sodrai“, remia šiuo metu esančius pensininkus, o šiems piliečiams sulaukus senatvės, jiems pensijas mokės jų vaikai. Ši sistema veikia einamųjų įmokų principu. Nuo 1995 m., pakeitus pensijos skaičiavimo metodiką, išmokos griežtai siejamos su įmokų mokėjimu ir buvusiomis asmens pajamomis (tik tie asmenys, kurie yra mokėję įmokas, turi teisę gauti socialinio draudimo pensijas)1. Valstybinė pensija, garantuojanti senatvėje pragyvenimo minimumą priklauso pirmai pensijų sistemos reformai. Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos - svarbiausia socialinės apsaugos senatvėje rūšis. Valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas gali gauti asmenys, kai jie tenkina nustatytus amžiaus ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus, tai yra: 1) yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių; 2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai (minimalus pensijų draudimo stažas senatvės pensijai gauti – 15 metų). Pensijų draudimo stažas, tai laikas, per kurį asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos nustatytos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: pagrindinė ir papildoma. Pagrindinė pensijos dalis lygi valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai ir yra vienoda visiems asmenims, turintiems būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (jo neturintiems ji proporcingai mažinama). Būtinasis pensijų draudimo stažas senatvės pensijai gauti - 30 metų. Bazinė pensija negali būti mažesnė už 110 proc. minimalaus gyvenimo lygio. Šiuo metu bazinė pensija yra 266 Lt. Papildoma pensijos dalis - tai su draudžiamosiomis pajamomis susijusi išmoka (papildoma pensijos dalis), kuri atspindi individualaus teisingumo principą, tai yra pensijų išmokos, proporcingos asmens mokėtoms valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokoms. Senatvės pensija apskaičiuojama pagal formulę: B + 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D, B - pagrindinė (bazinė) pensija; s - draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d.; k - asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal bet kurių 5 paeiliui einančių kalendorinių metų pajamas, gautas 1984-1993 m. laikotarpiu; S - draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu po 1994 m. sausio 1 d. K - asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas nuo 1994 m. sausio 1 d. D - einamųjų metų draudžiamosios pajamos2. Valstybinio socialinio draudimo „Sodros“ veikimo principas pavaizduotas 1 schemoje. Matome, jog didėjant pensinio amžiaus žmonių ir mažėjant dirbančiųjų skaičiui, pajamos tampa nelygios išlaidoms, kas labai komplikuoja valstybinio socialinio draudimo fondo darbą. Tokiu atveju jis turėtų tik dvi išeitis: prašyti valstybinės finansinės paramos arba naudoti privataus sektoriaus lėšas. 1 pav. „Sodros“ veikimo principas [2] Papildomas kaupimas pensijai gyvybės draudimo įmonėse ar pensijų fonduose Pensijų kaupimo veikla priskiriama gyvybės draudimo šakai (Žin., 2003, Nr. 94- 4246). Kaupiant papildomas pajamas pensijai, užsitikrinama papildoma materialinė parama sulaukus garbaus amžiaus. Pensinis draudimas apibrėžiamas taip: Pensinis draudimas - tai paslauga, kuria siekiama užtikrinti bent minimalias apdraustojo pajamas sulaukus pensinio amžiaus. Žmogaus pajamos, sulaukus pensijos gali sudaryti nuo 30 % iki 80 % dabar jo gaunamų pajamų. Ateities pensiją sudaro trys dalys: • valstybinė socialinio draudimo pensija, kuri priskiriama I pakopai; • pensijų fondų pensinės išmokos, kurios priklauso II pakopai; • papildomo pensinio draudimo pensija, priskiriama III pakopai. Valstybinio socialinio draudimo pensija - I pakopa Valstybinį socialinį draudimą vykdo SODRA. Socialinio draudimo mokestį privalomai moka visi darbdaviai (31 proc.) ir darbuotojai (3 proc.), taip pat individualios veiklos pagrindu veikiantys asmenys. SODRA garantuoja bazinę pensiją bei papildomą pensijos dalį, kurios dydis priklauso nuo apdraustojo pajamų bei darbo stažo. Šiandien valstybinė pensija sudaro tik apie trečdalį vidutinio atlyginimo (apie 445,49 Lt). Pensijų fondų pensinės išmokos - II pakopa Antros pakopos pensijų fondai suteikia galimybę dalį Sodrai skirtų įmokų pervesti į privatų pensijų fondą, kur pinigai būtų investuojami ir kaupiami. Pensijų fondai suteikia galimybę gauti papildomą senatvės pensiją. Kadangi įmokos į fondą yra tiesiogiai proporcingos asmens pajamoms, aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai pretenduoja gauti didesnę papildomos pensijos dalį. Papildoma ir valstybinė pensija kartu gali sudaryti iki 50 procentų buvusių asmens pajamų. II pakopos pensijų fondų veikla užsiima: • gyvybės draudimo kompanijos; • pensijų fondų valdymo įmonės. Šių kompanijų ir įmonių veiklą kontroliuoja LR draudimo ir priežiūros komisija ir LR Vertybinių popierių komisija, o veiklą reglamentuoja Pensijų kaupimo įstatymas. Į antros pakopos pensijų fondus įmokos yra atskaitomos iš dirbančiojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, todėl dalyvavimas antros pakopos pensijų fonde nieko nekainuoja. Sukauptos papildomos pajamos priklauso nuo: • amžiaus; • pajamų; • investavimo krypties. Investavimo kryptys būna trijų rūšių: KONSERVATYVAUS INVESTAVIMO, kai pensijų fondo turtas investuojamas tik į Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių vyriausybių, centrinių bankų ir Europos centrinio banko išleistus arba į jų garantuotus skolos vertybinius popierius, investicinius fondus. Mišraus investavimo - kai dalis lėšų investuojama į mažo pelningumo ir mažos rizikos vertybinius popierius, o kita dalis - į didelio pelningumo ir didelės rizikos vertybinius popierius; Aktyvaus investavimo - kai iki 100 procentų lėšų investuojama į didelio pelningumo ir didelės rizikos vertybinius popierius. Kiekvienas žmogus, nusprendęs pasirašyti II pakopos pensijų kaupimo sutartį, atsisako dalies valstybės mokamos pensijos. Visos kitos valstybinio socialinio draudimo garantijos išlieka. Valstybinės pensijos dalis, kuri yra prarandama, priklauso nuo dirbusiojo pajamų bei darbo stažo. Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų pavadinimas reiškia, kad šiuose fonduose kaupiama iš „Sodros“ pervesta mokesčio dalis. Ši dalis nuosekliai didės nuo 2,5 % nuo atlyginimo 2004 m. iki 5,5 % 2007-aisiais, o vėliau bus 5,5 %. Antroje pakopoje gali dalyvauti visi mokantieji įmokas visai socialinio draudimo pensijai ir dar nesukakę senatvės pensijos amžiaus. Dalyviui, pasirinkusiam pensijų kaupimo bendrovę ir su ja pasirašiusiam kaupimo sutartį, jo darbdavys ir toliau kas mėnesį pervedinės įmokas „Sodrai”, o „Sodra” jas perves į pensijų fondą. Žmogus turi apsispręsti, ar dalyvauti tik pirmoje pakopoje ir gauti visą „Sodros“ pensiją, ar rinktis pirmą ir antrą pakopą ir gauti pensiją iš dviejų dalių: mažesnę „Sodros“ pensiją ir pensiją iš pensijų fondo. Kartais sunku nuspręsti, ar verta kaupti dalį „Sodros“ lėšų pensijų fonde. 2pav. Antros pakopos pensijų fondas ir susiję institucijos. Kai „Sodra“ perveda dalį mokesčio pasirinktam pensijų fondui, šias lėšas perima ir valdo pensijų kaupimo bendrovė. Pensijų kaupimo bendrovė – tai valdymo įmonė arba gyvybės draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją ar leidimą verstis pensijų kaupimo veikla. Vertybinių popierių komisija atlieka valdymo įmonių priežiūrą. Draudimo įmones prižiūri Draudimo priežiūros komisija. Apsisprendus dalyvauti antroje pakopoje, išeiti iš jos neįmanoma, išskyrus tuos atvejus, kai   sutartis nutraukiama ne vėliau kaip po 30 dienų nuo jos sudarymo, susitarus su pensijų kaupimo bendrove. Kiekvieno pensijų fondo pensijų turtas turi būti atskirtas nuo kito pensijų kaupimo bendrovės turto ir kitų tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų turto. Pensijų fondų turtas yra saugomas depozitoriume – komerciniame banke, kuriam leista teikti tokias paslaugas. Tokiu turto atskyrimu siekiama maksimaliai padidinti šio turto saugumą.   Renkantis pensijų fondą, svarbu atkreipti dėmesį bent į du dalykus: fondo investavimo strategiją ir imamus mokesčius. Pagal investavimo strategiją pensijų fondai dažniausiai skirstomi į konservatyviuosius (obligacijų) ir mišriuosius, investuojančius į akcijas ir obligacijas. Konservatyviuosius pensijų fondus patartina rinktis vyresniems žmonėms, o tuos, kurie nemažą dalį investuoja į akcijas, – jaunesniems ir linkusiems labiau rizikuoti.  Antros pakopos pensijų fondo valdymo mokesčiai per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 1 % nuo fondo turto ir ne daugiau kaip 10 % nuo dalyvio įmokėtų įmokų. Mokestis nuo turto turi didesnę reikšmę, jei iki pensinio amžiaus liko daug laiko, o jei nedaug, tuomet  svarbesni mokesčiai nuo įmokų.   Pensijų fonduose kaupiantys dalyviai pirmą kartą į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą fondą galės pereiti tik praėjus privalomam 3 metų laikotarpiui nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo. Vėliau, po 3 metų, pereinant į kitą pensijų kaupimo bendrovę, apribojimai nebus taikomi. Pensijų fondo dalyvis gali bet kada pereiti į kitą tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Už pensijų fondų keitimą imamas mokestis.   Pensijos pradedamos mokėti sulaukus pensinio amžiaus, jei pensijų fondo dalyvis nenukelia pensijos mokėjimo pradžios.   Pensijų išmokos gali būti tokios: • Vienkartinė išmoka arba periodinės išmokos. Išmokos gavėjui mirus, neišmokėtos pensijos dalis yra  paveldima. • Pensijų anuitetas (anuitetas – vienodų sumų išmoka iki gyvos galvos), kuris nuperkamas draudimo bendrovėje. Paveldėjimas nustatomas pensijų anuiteto sutartyje. Vertybinių popierių komisija (VPK) atliko tyrimą, leidžiantį palyginti pensijų fondus valdančių įmonių darbą bei įvertinti iš "Sodros" gautų lėšų ir pensijų sąskaitose sukauptą sumų skirtumą, ir pateikia į pensijų fondus pervestų lėšų grynąją grąžą, kurią apskaičiuojant atsižvelgiama į atskaitymus nuo pensijų įmokų ir pensijų turto. 1lentelė. Valdymo įmonių valdomų Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fonduose valdymo įmonė pensijų fondas 2005 m. 2006 m. ERGO Lietuva gyvybės draudimas ERGO balans +16,06 +2,21 ERGO Konservatyvusis +2,69 -0,50 Finasta investicijų valdymas aktyvaus investavimo +21,56 +7,64 augančio pajamingumo +11,98 +6,7 konservtyvaus investavimo +1,12 +1,1 racionalios rizikos +28,18 +10,0 Hansa investicijų valdymas Pensija1 +2,22 -0,21 Pensija 2 +7,13 +1,54 Pensija 3 +12,53 +4,03 DnB Nord investicijų valdymas Nord/LB 1 +2,65 0,4 Nord/LB 2 +5,99 +3,22 Nord/LB 3  +10,10 +4,7 Parex investicijų valdymas Parex pensija 1 -0,69 n.d. Parex pensija 2 +0,63 n.d.  Sampo gyvybės draudimas pensijų f. Konservatyvaus valdymo +3,08 n.d. Sampo pensija 50   +10,69 n.d. Sampo pensija 100  +16,13  n.d. VB investicijų valdymas pensija 1 +2,21 +0,79 pensija 2 +17,05 +4,73 Lentelėje matyti,kaip kito antros pakopos valdymo įmonių valdomo Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis kaipimo pensijų fonduose. 2 lentelė. Pensijų fondų rezultatai 2007-04-21. Valdytojas Pensijų fondas   Apskaitos vnt. vertės pokytis % Obligacijų  SEB VB investicijų valdymas SEB pensija 1 -1,29  Finasta investicijų valdymas Konservatyvaus investavimo +0,38 Hansa investicijų valdymas Pensija 1 +0,45 DnB Nord investicijų valdymas NORD/LB 1 +0,58 Mažos akcijų dalies fondai (iki 30% į akcijas)  Finasta investicijų valdymas Augančio pajamingumo +2,02 Hansa investicijų valdymas Pensija 2 +1,56 DnB Nord investicijų valdymas NORD/LB 2 +1,58 Vidutinės akcijų dalies fondai (iki 30-70% į akcijas)  Finasta investicijų valdymas Aktyvaus investavimo +2,42 Hansa investicijų valdymas Pensija 3 +2,71  SEB VB investicijų valdymas SEB Pensija 2 +0,82 DnB Nord investicijų valdymas NORD/LB 3 +2,37 Akcijų pensijų fondai (iki 70-100% į akcijas) Finasta investicijų valdymas Racionalios rizikos +4.92 Hansa investicijų valdymas Pensija 4 +4.36 SEB VB investivijų valdymas SEB Pensija 3 +2,79 Iš šios lentelės matyti, kad populiariausia pensijų kaupimo sistema buvo trečiosios pakopos. Papildomo pensinio draudimo pensija - III pakopa Papildomas pensinis draudimas ir trečios pakopos pensijų fondai suteikia galimybę padidinti senatvės pensiją iki 80 ir daugiau procentų. Papildomo pensinio draudimo įmokos mokamos savanoriškai. Įmokų dydį ir mokėjimo periodiškumą pasirenka pats dalyvis. Asmuo, turėdamas neplanuotų laisvų lėšų, jas taip pat gali skirti pensiniam draudimui vienkartinės įmokos pavidalu arba pasinaudoti anuitetu- pajamomis, mokamomis periodiškai. Mokėdamas pensinio draudimo įmokas, jis turi galimybę pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis. Tačiau, naudojantis papildomu III pakopos pensijų draudimu, pensinio draudimo išmokos yra apmokestinamos pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Šis pensinis draudimas yra orientuotas į vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančius vidutinio amžiaus asmenis, kurie gali sau leisti iki 10% pajamų skirti pensinio draudimo įmokoms. Tokiu pačiu principu, kaip ir papildomas pensinis draudimas veikia ir trečios pakopos pensijų fondai. Ateities pensijos dydį galima pavaizduoti tokia schema: 3 pav. Ateities pensijos dydis Naujoji pensijų kaupimo sistema – tai nauja galimybė kiekvienam, mokančiam socialinio draudimo įmokas, kaupti lėšas savo busimajai pensijai, nemokant papildomų įmokų. Šiuo metu pensijas dirbantiems ir įmokas mokantiems žmonėms garantuoja valstybinė socialinio draudimo sistema. Pradėjus veikti naujajai kaupimo sistemai, šalia socialinio draudimo pradeda veikti  ir privatūs pensijų fondai, žmonės gaus pensijas iš abiejų šaltinių. Socialinis draudimas remiasi kartų solidarumo principu – mes, mokėdami įmokas „Sodrai”, išlaikomi tėvai ir seneliai. Pervesdami įmokas į pensijų fondus, kiekvienas žmogus kaupia savo senatvei – pensija mokama iš mūsų asmeninėje sąskaitoje sukauptų lėšų. Socialinio draudimo įmokos sumokamos kas mėnesį ir iš gautų pinigų iškart išmokamos pensijos ar ligos, bedarbio, kitos pašalpos. Įmokos, kurios pervedamos į pensijų fondus, yra kaupiamos – už jas įsigyjami vertybiniai popieriai, kitas turtas,  gaunamos palūkanos, už jas vėl perkamas turtas. Atėjus senatvės pensijos amžiui, už sukauptą sumą bus įsigyjama kasmėnesinė išmoka – pensija iki gyvos galvos, arba kitaip tariant anuitetas. Tokiu principu jau veikia savanoriškas kaupiamasis gyvybės draudimas, kurį siūlo gyvybės draudimo įmonės. Naujoji kaupimo sistema skiriasi tuo, kad jokių papildomų įmokų, kaip gyvybės draudime, mokėti nereikia – ji yra finansuojama iš tų pačių socialinio draudimo įmokų. Nuo 2004 metų pradėjus veikti naujajam pensijų kaupimui, Lietuvos pensijų sistemą sudaro šios dalys: • valstybinis socialinis pensijų draudimas, • kaupimas senatvės pensijai iš socialinio draudimo įmokų pensijų fonduose (pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą ir Pensijų kaupimo įstatymą), • profesinių pensijų kaupimas (pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymą),  • papildomas kaupimas pensijai gyvybės draudimo įmonėse ar pensijų fonduose (pagal Draudimo įstatymą ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą). Visi, mokantys įmokas visai socialinio draudimo pensijai ir dar nesukakę senatvės pensijos amžiaus, gali pasirinkti nuo sekančių po sutarties su pensijų kaupimo bendrove pasirašymo metų dalį jų pervesti į pensijų fondus ir kaupti savo būsimajai pensijai. Nuo kiekvieno žmogaus atlyginimo kas mėnesį priskaičiuojama 34% įmoka socialiniam draudimui: 3% sumoka pats darbuotojas, dar 31% primoka jo darbdavys. Mokant įmokas darbuotojas apdraudžiamas senatvei, ligos, motinystės, nedarbo ar nelaimingų atsitikimų darbe atvejui ir valstybiniu sveikatos draudimu: atėjus pensiniam amžiui ar ištikus negaliai, jis gaus pensiją, netekus darbo, gimus kūdikiui, susirgus ar susižeidus darbe – pašalpą bei sveikatos priežiūros ar įdarbinimo paslaugas. Didžiausia dalis socialinio draudimo įmokų eina pensijoms finansuoti (26% nuo atlyginimo). Mokantys tokio dydžio įmokas yra apdraudžiami visai socialinio draudimo pensijai (ir bazinei, ir papildomai daliai) ir jie gali tapti naujos pensijų kaupimo sistemos dalyviais. Individualių įmonių savininkai, kurie moka įmokas ne tik bazinei pensijai, bet ir papildomai pensijos daliai, taip pat gali dalį pastarųjų įmokų pervesti kaupimui. Mokantys įmokas tik bazinei pensijai kaupimo sistemoje gali dalyvauti tik savanoriškai mokėdami tam papildomą įmoką į papildomo savanoriško pensijų fondą ar gyvybės draudimo bendrovei. Įmokų dalis, kurią galima kaupti pensijų fonde, didėja palaipsniui: nuo 2,5% 2004 metais iki 5,5% 2007-aisiais. Bendrasis socialinio draudimo įmokų tarifas žmogui, pasirinkusiam dalyvavimą pensijų kaupime (34%), nesikeis.   3 lentelė. Įmokos SoDrai 2004 – 2007 m. Metai Iki šiol 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. ir vėlesniais Įmokos „SoDrai” 34% 31.5% 30.5% 29.5% 28.5% Įmokos į Jūsų sąskaitą pensijų fonde - 2.5% 3.5% 4.5% 5.5%   Salaukus senatvės amžiaus naujosios pensijos sistemos dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių – „Sodros” ir privačių pensijų fondų. Kaupimo pensijos dydis priklauso nuo mokamų įmokų dydžio ir kaupimo trukmės – kuo didesnės įmokos ir ilgesnis laikotarpis, tuo daugiau galima sukaupti. Pensijų fondo uždirbamų palūkanų dydis taip pat turi reikšmės, tačiau nuo didesnių ir ilgiau mokamų įmokų ir palūkanos būna didesnės.  Todėl jaunesniems, pradėjusiems kaupti ir gaunantiems didesnį nei vidutinį atlyginimą,  bendra pensijos suma ( iš „Sodros” ir iš pensijų fondo)neabejotinai bus didesnė nei tuo atveju, jei jie nedalyvautų naujoje kaupimo sistemoje ir gautų tik vieną pensiją. Vyresniems ir mažesnių pajamų žmonėms apsispręsti, ar verta dalyvauti, padės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta pensijų skaičiuoklė. Joje įvedus savo gimimo metus, dabartinį ir numatomą atlyginimą, pasirinkus ekonomines skaičiavimo prielaidas, galima sužinoti, koks būtų būsimosios pensijos dydis „Sodroje” ir pensijų fonde. Kadangi kaupiama senatvės pensijai, išmoką iš pensijų fondo bus galima gauti tik sulaukus senatvės pensijos amžiaus, tokio pat kaip ir socialinio draudimo pensijai. Už pensijų fonde sukauptas lėšas bus privaloma įsigyti kasmėnesinę pensijų išmoką, mokamą iki gyvos galvos – pensijų anuitetą. Tokias išmokas mokės dalyvio pasirinkta gyvybės draudimo įmonė, su kuria jis sudaro anuiteto mokėjimo sutartį. Sukaupta suma bus pervesta į šios įmonės sąskaitą, o ši įsipareigos jam mokėti sutarto dydžio anuitetą tol, kol bus gyvas. Ar po mirties dar neišmokėta suma gali būti paveldėta, priklausys nuo to, kokį anuitetą pasirinks – su paveldėjimu ar be jo. Tie dalyviai, kurie sukaups mažiau nei reikalinga įsigyti bent pusės bazinės pensijos dydžio anuitetą , galės savo sukauptas lėšas pasiimti iš karto arba dalimis – kaip vienkartinę ar periodinę išmoką. Taip gali atsitikti, jei kaupti bus pradėta vėlai, likus keletui metų iki pensijos arba bus ilgų laikotarpių, kai įmokos nemokėtos. Kita vertus, jei sukaupta suma bus labai didelė (didesnė nei reikia įsigyti trigubo bazinės pensijos dydžio anuitetą), tą perviršį taip pat galima bus pasiimti iš karto arba dalimis. Pensijų fondai Pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą pensijų fondas yra apibrėžiamas, kaip „fiziniams asmenims, savanoriškai kaupiantiems pensijas bei mokantiems pensijų įmokas į pensijų fondus, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų fondo valdymo įmonei ir kuris investuojamas pagal to pensijų fondo taisykles“. Lietuvoje veikia tokios pensijų kaupimo bendrovės kaip: UAB „SEB VB investicijų valdymas“, UAB „Finasta investicijų valdymas“, UAB „Hansa investicijų valdymas“, UAB „DnB NORD investicijų valdymas“, UAB „Parex investicijų valdymas“, UAB „Commercial Union Lietuva Gyvybės Draudimas“, UAB „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, UAB „SAMPO pensijų fondų valdymas“. Renkantis konkrečią pensijų kaupimo įmonę reikia atkreipti dėmesį į tai, kokiomis sąlygomis ji teikia paslaugas, kokius administravimo mokesčius ima bei kokius mokesčius reikia mokėti norint pereiti į kitą pensijų draudimo ar kaupimo bendrovę. 3. PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS LIETUVOJE TENDENCIJOS Kaupiamųjų pensijų fondų (KPF) įkūrimas Lietuvoje yra esminė pensijų sistemos reformos dalis. Fondai įkurti kaip alternatyva ir konkurentas egzistavusiam monopolistui socialinės apsaugos rinkoje – „Sodrai“. Be to, individualių kaupiamųjų sąskaitų sistema vykdoma KPF skatina gyventojų atsakomybę už savo ateitį. Remiantis įvairias KPF fondų tyrimais išryškėja pensijų sistemos reformos tendencijos: • Dauguma pensijų sistemos reforma yra patenkinti; • Neišnaudotos KPF veiklos gerinimo galimybės dėl žemo informatyvumo lygmens; • Maža III- pakopos reformos perspektyva Lietuvoje; Didelis Lietuvos gyventojų aktyvumas, dalyvaujant valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo sistemoje, rodo pasitikėjimą naująja sistema: didžioji (80 proc.) joje dalyvaujančių Lietuvos gyventojų dalis – jauni žmonės nuo 25 iki 35 metų. Antrosios pensijų kaupimo sistemos sėkmingos pradžios išskiriamos priežastys buvo reformos kūrėjų pasirinktas jau veikiančių finansų rinkos institucijų modelis, efektyvi teisinė bazė, detaliai reglamentuojanti visus su pensijų kaupimu susijusius klausimus, bei jau egzistuojanti valstybinė administracinė bei finansų rinkos institucijų priežiūros sistema. „Sodros“ kaip institucijos, paskirstančios kaupiamąsias pensijų įmokas į žmonių pasirinktus pensijų fondus, įtraukimas į antrosios pensijų pakopos administracinę sistemą žymia dalimi sumažino antrosios pensijų pakopos sąnaudas bei visiškai minimizavo įmokų pervedimo klaidų riziką. Be to, valstybinės institucijos dalyvavimas antrosios pensijų pakopos administravime suteikė žmonėms daugiau pasitikėjimo šia nauja sistema. Teigiamai vertinamas įstatymuose įtvirtinti veiklos principai, kuriais remiasi antrosios pensijų kaupimo veiklos funkcionavimas: griežtas pensijų kaupimo veiklos licencijavimas, žmonių kaupiamų lėšų atskyrimas nuo pensijų kaupimo bendrovės turto ir jo laikymas specialiojoje institucijoje – depozitoriume, griežtas pensijų kaupimo bendrovių rinkodaros reguliavimas, informacijos atskleidimo priežiūros institucijoms bei dalyviams reglamentavimas, draudimas keisti pensijų fondų taisykles be dalyvių žinios, privalomas veiklos auditas. Anot Pasaulio banko ekspertų, Lietuvoje dažniausiai taikomi atskaitymų dydžiai (1 proc. nuo turto bei 3 proc. nuo įmokos) lyginant tarptautiniu mastu yra dideli. Manoma, kad tokie atskaitymų dydžiai reformos įsibėgėjimo metu gali būti pateisinami, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jie mažins pensijų kaupimo dalyvių senatvės išmokas, be to, mažės daug lėšų sukaupusių asmenų motyvacija pasilikti šioje sistemoje. Todėl siūloma nustatyti metodiką, pagal kurią pensijų kaupimo bendrovės, licencijuojant jų veiklą, turėtų pateisinti taikomų atskaitymų dydžių pagrįstumą. Taip pat už perėjimo į kitos pensijų kaupimo bendrovės pensijų fondą nustatytos atskaitymų ribos gali būti pateisinamos tik sistemos veiklos pradžioje, siekiant užtikrinti sistemos stabilumą. Vykdant reformą rekomenduojama daugiau dėmesio skirti vartotojų teisių apsaugai. Šiuo metu pensijų kaupimo bendrovių bei su jomis susijusių asmenų veiklos apskundimo procedūros nėra pakankamai efektyvios. Todėl siūloma kiekvienoje pensijų kaupimo bendrovėje nustatyti vidinį ginčų sprendimo mechanizmą, paliekant dalyviui teisę vėliau kreiptis į priežiūros instituciją. Siekiant labiau apsaugoti dalyvių interesus, taip pat siūloma pagerinti ir pensijų kaupimo bendrovių rinkodaros kontrolę: užtikrinti galimybę palyginti pensijų kaupimo bendrovių veiklą, kontroliuoti pensijų kaupimo bendroves atstovaujančių asmenų kvalifikaciją. Vykdant pensijų sistemos reforma labai svarbi valstybės kontrolė ir santykių reguliavimas.3 IŠVADOS 1. Pensijų reforma buvo neišvengiama dėl socialinių ir ekonominių priežasčių. 2. Ekonominio efektyvumo ir darbuotojų motyvacijos stoka dabartinėje perskirstomoje pensijų sistemoje, kurioje dauguma dirbančiųjų vengia mokėti socialinio draudimo įmokas, davė paskatą keisti pensijų sistemą šalyje. 3. Liūdna demografinė šalies situacija viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios buvo imtasi pensijų reformos sistemos Lietuvoje. 4. Finansinio tvarumo problema, kuri gali kilti kai po 2020 m. „Sodros” biudžetas taps deficitiniu ir valstybinės išlaidos pensijoms nuolat augs, kelia daugybę baimių ir rūpesčių dėl socialinio draudimo ateities. 5. Lietuvos ekonominis konkurencingumas pasaulyje labai priklausys nuo to, kokį pensijų sistemos modelį pasirinks Lietuva ir kiek ateities valstybės pensiniai įsipareigojimai slėgs dirbančiuosius ir verslą. 6. Valstybinė pensija, garantuojanti senatvėje pragyvenimo minimumą priklauso pirmai pensijų sistemos reformai. Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos - svarbiausia socialinės apsaugos senatvėje rūšis. 7. Šiuo metu Lietuvoje vykdomas savanoriškas pensijų kaupimas fonduose. 8. Pensijų sistemą Lietuvoje sudaro trys pakopos. 9. Antroji pensijų pakopa yra kaupimas senatvės pensijai iš socialinio draudimo įmokos privačiuose antros pakopos pensijų fonduose. Antroje pakopoje gali dalyvauti visi mokantieji įmokas visai socialinio draudimo pensijai ir dar nesukakę senatvės pensijos amžiaus. 10. Renkantis pensijų fondą, svarbu atkreipti dėmesį bent į du dalykus: fondo investavimo strategiją ir imamus mokesčius. 11. Kiekvieno pensijų fondo pensijų turtas turi būti atskirtas nuo kito pensijų kaupimo bendrovės turto ir kitų tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų turto. 12. Pensijų fondų turtas yra saugomas depozitoriume – komerciniame banke, kuriam leista teikti tokias paslaugas. 13. Ateities pensijos dydis priklauso nuo pasirinktos pensijų kaupimo rūšies. 14. Didžiausias papildomas pajamas galima gauti pasirinkus III pakopos pensijų draudimą, tačiau šis draudimas išmokant pensiją yra apmokestinamas pajamų mokesčiu. 15. Papildomų pajamų dydis priklauso nuo rizikos ir paties žmogaus, mokančio įmokas pensijų fondui ar draudimo įmonei, pasirinkimo. Jis gali pasirinkti vieną iš investavimo krypčių: konservatyvųjį, mišrųjį ar aktyvų investavimą. 16. Didėjant pensinio amžiaus žmonių ir mažėjant dirbančiųjų skaičiui, pajamos tampa nelygios išlaidoms, kas labai komplikuoja valstybinio socialinio draudimo fondo darbą 17. Reformavus pensijų sistemą efektyviau veikia kapitalo rinka, sumažėjo darbo rinkos iškraipymų, padidėjo taupymo lygis šalyje. 18. Dėl mažėjančio gimstamumo auga dirbančiųjų sąmoningumas. Tai rodo didelis jaunų žmonių dalyvavimo skaičius pensijų reformoje 19. Tačiau reforma turi ir neigiamų sistemos aspektų. 20. Visuomenę, kurią atstovauja įvairaus išsilavinimo žmonės, privalo būti gerai susipažinusi su galimybėmis kaupti pensiją: kaupimu paremtos sistemos veiklos organizavimas yra ganėtinai sudėtingas procesas ir todėl reikalauja tikslaus ir racionalaus jo reguliavimo 21. Dėl nesėkmingų investicijų ar didelių pensijų fondo išlaidų gali ženkliai sumažėti lėšos, skirtos pensijom LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Dzikevičius, A. Lietuvos pensijų sistemos tobulinimas, 2000. [interaktyvus]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!