Pensijų fondų kūrimosi problemos Lietuvoje

Europos Sąjungos dokumentuose pensijų fondai apibrėžiami kaip ne pelno organizacija, valdanti schemą, papildančią pagrindinę privalomąją schemą, veikianti kaupimo principu, tačiau pagal taisykles, nustatytas valstybinės valdžios. Pensijų fondas yra ribotos turtinės atsakomybės ūkio subjektas, besiverčiantis pensijų fondo veikla, už savo prievoles atsakantis tik nuosavu turtu. Pensijų fondas neatsako už valstybės prievoles, o valstybė neatsako už šio fondo prievoles, išskyrus atvejus, kai valstybė pati prisiima tokius įsipareigojimus.
Pensijų fondo veikla – finansinė-ūkinė veikla, kuria siekiama sukaupti senatvei papildomas gyventojų pajamas, pensijų sutarčių pagrindu renkant pinigines lėšas į pensijų fonde pensijų programų dalyviams atidarytas pensijų sąskaitas ir investuojant ar reinvestuojant šias lėšas į diversifikuotą investicijų portfelį bei įstatyme ir pensijų programoje nustatytomis sąlygomis jos dalyviams mokant pensijų išmokas.
Tikslas – išnagrinėti pensijų fondų kūrimosi problemas Lietuvoje.
Uždaviniai:
• Apžvelgti su buvusios pensijų sistemos trūkumais;
• Pateikti pensijų sistemos reformos prielaidas;
• Supažindinti su pensijų sistemos formavimu;
• Išanalizuoti pensijų formavimosi problemas Lietuvoje;
• Apžvelgti kaimyninių valstybių patirtį, kuriant pensijų fondus;
• Išskirti pensijų fondų trūkumus;
• Supažindinti su Lietuvos pensijų fondų infrastruktūra.
Metodai: mokslinės literatūros analizė.
1. Buvusios pensijų sistemos trūkumai
Buvusi pensijų sistema buvo finansiškai visiškai nepatikima ir neturinti perspektyvos. Iki pensijų fondų atsiradimo vykdytos pensijų reformos nepasiekė savo iškeltų tikslų ir visiškai neišsprendė senatvės finansavimo problemų. Buvo būtina keisti pensijų sistemos prigimtį, padaryti ją kaupiamąja ir nepriklausoma nuo valdžios.
Vis didesnį spaudimą pensijų sistemai darė šalies demografija ir su tuo pay as you go principais paremta sistema buvo nepajėgi susidoroti. Pensinio amžiaus didinimas yra tik laikina priemonė, šiek tiek padėsianti mažinti socialinio draudimo deficitą trumpame periode, bet ne ilgame.
Stipriai susiejus įmokas su būsimomis išmokomis tikėtasi, kad sumažės šešėlinė ekonomika, daug dirbančiųjų legalizuosis, ims mokėti įmokas senatvės pensijai, tačiau taip neįvyko – žmonės nepasitiki socialiniu draudimu ir nėra linkę juo draustis. Visaip vengiama mokėti dideles socialines įmokas, kurios suvokiamos pirmiausia kaip mokestis. Kadangi socialinis draudimas paremtas tikrais draudimo principais, o egzistavo tik perskirstymo mechanizmas, siekiantis sukurti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!