Pensijų fondai Lietuvoje ir jų raida

ĮVADAS Šiandieninės pensijos mokamos perskirstant dabar dirbančių Lietuvos gyventojų (kurie moka socialinio draudimo įmokas) pinigus. Šie pinigai niekur neinvestuojami ir papildomos vertės nesukuria. Tuo tarpu pensijų kaupimo esmė – įmokos kaupiamos ir investuojamos, o atėjus pensijos amžiui, sukauptos lėšos išmokamos konkrečiam įmokas mokėjusiam žmogui. Kam patikėti kaupti savo įmokas, galima rinktis iš devynių pensijų fondų valdymo įmonių: draudimo bendrovių, bankų ir kt. Finansų investicijų valdymo įmonių. Pasaulyje veikia trijų pakopų pensijų sistema, kuri 2003 metais pradėta įgyvendinti ir Lietuvoje: I pakopa – valstybinis socialinis pensijų draudimas, t.y. „Sodros“ pensija; II pakopa – kaupimas senatvės pensijai iš socialinio draudimo įmokos privačiuose pensijų fonduose; III pakopa – papildomas savanoriškas kaupimas pensijai privačiuose pensijų fonduose ar kitais alternatyviais būdais. Pensijų kaupimo sistema suteikia žmonėms galimybę įmokas kaupti savo asmeninėje sąskaitoje ir dėl to sulaukus pensinio amžiaus gauti didesnę pensiją. Pensijų fondai - tai fondai, į kuriuos investuojant, kaupiamos lėšos savo senatvei. Pensijų fondai – tai ilgalaikė lėšų kaupimo ir investavimo alternatyva, rekomenduojama kaip papildoma investavimo priemonė investiciniame portfelyje. Pensijų fondų veiklos tikslas – sukaupti jų dalyviams senatvei pakankamą lėšų kiekį. Lietuvoje pensijų fondai skirstomi į II pakopos („Sodros“ įmokos dalies kaupimo) ir III pakopos (savanoriško pensijų kaupimo) fondus. Darbo tikslas – išnagrinėti pensijų fondų veiklą Lietuvoje. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti pagrindines sąvokas ir terminus susijusius su pensijų fondais; 2. Išanalizuoti Lietuvoje esančius pensijų fondus; 3. Atlikti pensijų fondų veiklos analizę. 1. PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR TERMINAI1 Dirbantys žmonės privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Valstybinio socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka – valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojai – draudėjai – visi juridiniai asmenys bei jų filialai ir atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie privalo apskaičiuoti, išskaityti ir mokėti į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą iš apdraustųjų asmenų pajamų mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas. Asmuo – dalyvis, privalomai draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, su pensijų kaupimo bendrove sudaro pensijų kaupimo sutartį – tai įstatymų nustatyta tvarka pensijų įmokų kaupimo laikotarpiui sudaryta sutartis tarp asmens ir pensijų kaupimo bendrovės dėl pensijų įmokos kaupimo asmens pensijų sąskaitoje. Kaupiamoji pensijų įmoka – LR Pensijų sistemos reformos Įstatymo nustatyta valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos dalis, kaupiama dalyvio asmeninėje pensijų sąskaitoje (į kurią dalyvio vardu įrašomi jam tenkantys apskaitos vienetai), atidarytoje jo pasirinktoje pensijų kaupimo bendrovėje. Pensijų kaupimo bendrovė – tai valdymo įmonė arba gyvybės draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją ar leidimą verstis pensijų kaupimo veikla. Vertybinių popierių komisija atlieka valdymo įmonių priežiūrą. Pensijų fondas – fiziniams asmenims, pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą dalyvaujantiems pensijų kaupime, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų kaupimo bendrovei ir kuris investuojamas pagal to pensijų fondo taisykles. Pensijų fondo veikla – finansinė-ūkinė veikla, kuria siekiama sukaupti senatvei papildomas gyventojų pajamas, pensijų sutarčių pagrindu renkant pinigines lėšas į pensijų fonde pensijų programų dalyviams atidarytas pensijų sąskaitas ir investuojant ar reinvestuojant šias lėšas į diversifikuotą investicijų portfelį bei šiame įstatyme ir pensijų programoje nustatytomis sąlygomis jos dalyviams mokant pensijų išmokas. Dalyvis gali nutraukti pensijų kaupimo sutartį ir sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį dėl pensijų kaupimo kitame pensijų fonde – tai, perėjimas į kitą pensijų fondą. Pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensinė išmoka (pensijų anuitetas) – kurios išmokėjimo visa rizika tenka išmokų mokėtojui – draudimo įmonei, vykdančiai gyvybės draudimą. Pensijų fondų veiklą prižiūri Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija. VPK prižiūri 7-ių valdymo įmonių, valdančių 24-iš II pakopos pensijų fondus, veiklą. DPK prižiūri 2 draudimo bendroves, valdančias 5-iš II pakopos pensijų fondus, veiklą. LR pensijų sistemos reformos įstatymas // Žin., 2002, Nr. 123-5511 LR Pensijų kaupimo įstatymas // Žin., 2003, Nr. 75-3472 2. PENSIJŲ FONDAI LIETUVOJE IR JŲ RAIDA Lietuvos visuomenė, kaip ir kitose Europos valstybėse senėja – žmonės gyvena vis ilgiau. Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozės rodo greičiausią Europoje gyventojų skaičiaus mažėjimą dėl labai žemo gimstamumo ir didelės migracijos. Valstybei vis sunkiau spręsti pagyvenusių žmonių gerovės klausimą ateityje, mažėjant mokesčių mokėtojų ir augant pagyvenusių žmonių skaičiui. Ši problema, kaip ir kitose ES valstybėse (Vengrija, Lenkija, Švedija, Estija, Latvija ir kt.), sprendžiama šalia einamojo finansavimo pensijų sistemos palaipsniui įvedant pensijų kaupimą. Pagrindinės naujosios pensijų kaupimo sistemos įvedimo priežastys: • Per mažos senatvės pensijos. • Visuomenės senėjimas. Mažėjant gimstamumui dirbantieji, mokantys mokesčius turi išlaikyti pagyvenusius žmones, kurių skaičius tendencingai didėja. O tai reikštų ir tai, kad galimybė didinti pensijas bus smarkiai apribota. • Per silpnas įmokų ir išmokų ryšys dabartinėje pensijų sistemoje. Asmuo, uždirbdavęs daugiau, negali tikėtis pensijos, adekvačios savo sumokėtoms įmokoms. 1999 m. priimtas Pensijų fondų įstatymas. Šis įstatymas sudarė galimybes pensijų fondų steigimui ir veiklai. Privatūs pensijų fondai papildė esamą socialinio draudimo pensijų sistemą ir tikimasi, jog ateityje sudarys geresnes sąlygas šalies gyventojams pasirūpinti savo ateitimi. 2003 m. priimtas LR pensijų kaupimo įstatymas2, leido pakeisti socialinio draudimo pensijų sistemą, nustatė valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo ir pensijų išmokų mokėjimo organizavimo sąlygas ir tvarką. Esminė reformos sąlyga yra užtikrinti, kad pensininkai ateityje gautų išmokas iš dviejų šaltinių – valstybės ir privačių kaupimo bendrovių, kad jų pensija būtų didesnė, o valstybė galėtų užtikrinti tolesnį stabilų pensijų finansavimą. Pensijų reformos esmė – pereiti prie kelių pakopų pensijų sistemos, paremtos kaupimu: • I pakopa – valstybinio socialinio draudimo pensija; • II pakopa – pensijų fondų pensinės išmokos; • III pakopa – papildomo pensinio draudimo pensija. Dalyvaujantis visose trijose pakopose, turi galimybę sukaupti didžiausią pensiją. Dalyvavimo visose trijose pensijų fondų pakopose pavyzdys pateiktas 1 paveiksle, kur: I pakopa – Valstybinį socialinį draudimą vykdo Sodra. Sodra garantuoja bazinę pensiją bei papildomą pensijos dalį, kurios dydis priklauso nuo apdraustojo pajamų bei darbo stažo. Šiandien valstybinė pensija sudaro tik apie trečdalį vidutinio atlyginimo; II pakopa – II pakopos pensijų fondai suteikia galimybę dalį Sodrai skirtų įmokų pervesti į privatų pensijų fondą, kur pinigai būtų investuojami ir kaupiami. Pensijų fondai suteikia galimybę gauti papildomą senatvės pensiją. Kadangi įmokos į fondą yra tiesiogiai proporcingos asmens pajamoms, aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai pretenduoja gauti didesnę papildomos pensijos dalį. Papildoma ir valstybinė pensija kartu gali sudaryti iki 50 procentų buvusių asmens pajamų; III pakopa – papildomas pensinis draudimas ir III pakopos pensijų fondai suteikia galimybę padidinti senatvės pensiją iki 80 ir daugiau procentų. Papildomo pensinio draudimo įmokos mokamos savanoriškai. Įmokų dydį ir mokėjimo periodiškumą pasirenka pats dalyvis. 1 pav. Dalyvavimas visose trijose pensijų fondų pakopose Nuo 2004 m. sausio 1 d. kiekvienas žmogus, kuris privalomai draudžiamas soc. valstybiniu draudimu, gali dalį pensijos kaupti asmeninėje sąskaitoje, esančioje jo pasirinktame pensijų fonde. Pensijų fondų kūrimosi Lietuvoje pagrindus apibrėžia LR Pensijų fondų įstatymas3, Pensijų sistemos reformos įstatymas4 bei LR Pensijų kaupimo įstatymas5. Šie įstatymai sudaro teisinį pagrindą sukurti antrosios ir trečiosios pakopos pensijų sistemą. Įstatymai nustato pensijų fondų sudarymo ir jų įgyvendinimo tvarką, pensijų fondų steigimo, leidimų pensijų fondų veiklai išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, šių fondų veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo ypatumus, taip pat pagrindinius pensijų sistemos veiklos reguliavimo principus. Šie įstatymai yra konkretizuojami poįstatyminiais teisės aktais, priimamais LR Vyriausybės bei priežiūros institucijų. 2.1. II pakopos pensijų fondai II pakopos pensijų fondai – tai pensijų kaupimo sistema, kurioje apsisprendusieji dalyvauti, dalį socialinio draudimo įmokų (2004 m. – 2,5 %, 2005 m. – 3,5 %, 2006 m. – 4,5 %, 2007 m. –2008 m. – 5,5 %, 2009 ir 2010 m. – 3 %, nuo 2011 m. – 5,5 %6). II pakopa yra iš esmės savanoriška, tačiau tapus jos dalyviu, išsiregistruoti nebeleidžiama. Norint dalyvauti šioje sistemoje, reikia atitikti šiuos reikalavimus: būti apdraustam pagal valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemą ir būti jaunesnio nei įstatymų numatyto pensinio amžiaus. Dalyviui, pasirinkusiam pensijų kaupimo bendrovę ir su ja pasirašiusiam kaupimo sutartį, jo darbdavys ir toliau kas mėnesį pervedinės įmokas Sodrai, o Sodra jas perves į pensijų fondą. Šios pensijos dydis priklausys nuo mokėtų įmokų dydžio, kaupimo laikotarpio ir pensijų fondo dalyvių lėšų investavimo pelningumo. Sulaukę pensinio amžiaus, kaupimo dalyviai išmoką gaus iš dviejų dalių: iš socialinio draudimo (Sodros) ir iš savo sukauptų lėšų pensijų fonde. Kaip veikia II pakopos pensijų fondas pavaizduota 2 pav. 2 pav. II pakopos pensijų fondas ir susiję institucijos Kai Sodra perveda dalį mokesčio pasirinktam pensijų fondui, šias lėšas perima ir valdo pensijų kaupimo bendrovė. Draudimo įmones priežiūri Draudimo priežiūros komisija. Apsisprendus dalyvauti II pakopoje, išeiti iš jos neįmanoma, išskyrus tuos atvejus, kai sutartis nutraukiama ne vėliau kaip po 30 dienų nuo jos sudarymo, pateikus prašymą (raštu) pensijų kaupimo bendrovei. Kiekvieno pensijų fondo pensijų turtas turi būti atskirtas nuo kito pensijų kaupimo bendrovės turto ir kitų tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų turto. Pensijų fondų turtas yra saugomas depozitoriume – komerciniame banke, kuriam leista teikti tokias paslaugas. Tokiu turto atskyrimu siekiama maksimaliai padidinti šio turto saugumą. Pensijų fonduose kaupiantys dalyviai pirmą kartą į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą fondą gali pereiti tik praėjus privalomam 3 metų laikotarpiui nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo. Vėliau, po 3 metų, pereinant į kitą pensijų kaupimo bendrovę, apribojimai nėra taikomi. Pensijų fondo dalyvis gali bet kada pereiti į kitą tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Už pensijų fondų keitimą gali būti imamas mokestis. Pensijos iš pensijų fondų pradedamos mokėti sulaukus pensinio amžiaus, jei pensijų fondo dalyvis nenukelia pensijos mokėjimo pradžios. LR pensijų kaupimo įstatymas7 detaliai reglamentuoja ne tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimą privačių pensijų kaupimo bendrovių valdomuose pensijų fonduose, bet ir šiuose fonduose sukauptų lėšų išmokėjimo tvarką: pensijų išmokų rūšis, jų pasirinkimo galimybes ir kt. Pensijų išmokų schema – 3 pav. 3 pav. Pensijų kaupimo įstatyme įtvirtintos pensijų išmokų sistemos schema Pensijų išmokos gali būti tokios: 1. Kai fonde sukaupta nedaug, t.y. sumą, kuri negarantuoja pusės soc. draudimo bazinės pensijos dydžio paprastojo anuiteto, ją galima paimti kaip vienkartinę ar periodinę išmoką. 2. Kai apskaičiuotas bazinio anuiteto dydis viršija trigubą soc. darudimo bazinės pensijos dydį, likusią sumą galima paimti kaip vienkartinę ar periodinę išmoką. Jei pensijų įmokų kaupimo laikotarpiu dalyvis miršta, asmeninėje pensijų sąskaitoje apskaičiuotos lėšos paveldimos Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Asmeniui, sudariusiam pensijų kaupimo sutartį ir dalyvaujančiam II pakopos pensijų kaupimo sistemoje, valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydis proporcingai mažinamas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo8 nustatyta tvarka. Šiuo metu Lietuvoje veikia 29 II pakopos (pensijų fondai. Juos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės. II pakopos pensijų fondai pateikti 1 lentelėje. 1 lentelė II pakopos pensijų fondai9 Įmonė Fondo pavadinimas KONSERVATYVAUS INVESTAVIMO PENSIJŲ FONDAI UAGDPB "AVIVA Lietuva" Europensija UAB "Danske Capital investicijų valdymas" Konservatyvaus valdymo Danske pensija UAB "DnB NORD investicijų valdymas" DnB NORD pensija 1 UAB "ERGO Lietuva gyvybės draudimas" ERGO konservatyvusis UAB "Hansa investicijų valdymas" Hansa Pensija 1 UAB "Invalda turto valdymas" Invalda Konservatyvaus investavimo UAB "Invalda turto valdymas" Invalda Nuosaikus UAB "Parex investicijų valdymas" Parex Pensija 1 UAB "SEB investicijų valdymas" SEB Pensija 1 MAŽOS AKCIJŲ DALIES PENSIJŲ FONDAI (IKI 30 PROC.) UAGDPB "AVIVA Lietuva" Europensija plius UAB "DnB NORD investicijų valdymas" DnB NORD pensija 2 UAB "Hansa investicijų valdymas" Hansa Pensija 2 UAB "Invalda turto valdymas" Invalda Augančio pajamingumo VIDUTINĖS AKCIJŲ DALIES PENSIJŲ FONDAI (30-70 PROC.) UAGDPB "AVIVA Lietuva" Europensija ekstra UAB "Danske Capital investicijų valdymas" Danske pensija 50 UAB "DnB NORD investicijų valdymas" DnB NORD pensija 3 UAB "ERGO Lietuva gyvybės draudimas" ERGO balans UAB "Hansa investicijų valdymas" Hansa Pensija 3 UAB "Hansa investicijų valdymas" Hansa Pensija 4 UAB "Invalda turto valdymas" Invalda Aktyvaus investavimo UAB "Invalda turto valdymas" Invalda Subalansuotas UAB "MP Pension Funds Baltic" Medio II UAB "Parex investicijų valdymas" Parex Pensija 2 UAB "SEB investicijų valdymas" SEB Pensija 2 AKCIJŲ PENSIJŲ FONDAI (70-100 PROC.) UAB "Danske Capital investicijų valdymas" Danske pensija 100 UAB "Invalda turto valdymas" Invalda Racionalios rizikos UAB "MP Pension Funds Baltic" Extremo II UAB "SEB investicijų valdymas" SEB pensija 3 Vertinant pensijų fondo veiklos efektyvumą svarbu atsižvelgti ir į pensijų fondo investavimo grąžą, nors tą daryti reikia labai atsargiai dėl to, kad praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Taip pat svarbu nepamiršti, kad lyginti reikia tos pačios investavimo strategijos pensijų fondus, t.y. negalima lyginti tarkime pensijų fondą, kuris investuoja į obligacijas su pensijų fondu, investuojančiu į akcijas. Svarbiausi PF kaip investavimo paslaugos vertinimo veiksniai yra šie: • fondo pelningumas; • fondo investavimo strategijos ir investavimo rizika; • fondo veiklos mokesčiai. Fondo pelningumas – tai procentais išreikštas fondo apskaitos vieneto vertės pokytis per pasirinktą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad II pakopos pensijų fondų dalyviais tikėtinai gali būti didesnė dirbančiųjų dalis, reikalavimai tokių fondų veiklai yra griežtesni nei trečiosios pakopos pensijų fondams. Kiekviena tokia pensijų kaupimo bendrovė privalo įsteigti konservatyvaus investavimo pensijų fondą, kurio lėšos gali būti investuotos tik į ES ar EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) valstybių vyriausybių, centrinių bankų ir Europos centrinio banko išleistus ar jų garantuotus skolos vertybinius popierius, arba į investicinius fondus ar kolektyvinio investavimo subjektus (KIS), kurie investuoja sukauptas lėšas tik į aukščiau išvardintus vertybinius popierius. Kitų antrosios pakopos pensijų fondų turtą gali sudaryti tik tokie vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, kuriais prekiaujama ES ir EBPO valstybių narių reguliuojamose rinkose. Leidžiama investuoti tik į tuos kolektyvinio investavimo subjektus, kurie atitinka UCITS III reikalavimus. Investuoti į išvestines investicines priemones leidžiama tik rizikos valdymo tikslais. 2.2. III pakopos pensijų fondai III pakopos pensijų fondai - tai investiciniai fondai, į kuriuos gyventojai patys savanoriškai periodiškai investuoja pasirinktą pinigų sumą. III pakopa – tai papildomas ilgalaikis kaupimas pensijai. Savanoriškas pensijas galima kaupti dviem skirtingais būdais: fiksuotomis įmokomis, jei papildomos įmokos yra investuojamos į pensijų fondus ar gyvybės draudimą, arba fiksuotomis išmokomis, mokant už įprastinį gyvybės draudimo produktą. Be to, įmokas dalyvio vardu galės mokėti ir kiti asmenys, pavyzdžiui, sutuoktinis arba darbdavys. Savarankiškai taupyti, kaupti ir investuoti yra sudėtinga, ir ne visada pavyksta išvengti pinigų nuvertėjimo, todėl dažnai norintieji kaupti pensijai dalyvauja III pakopos pensijų fonduose, kaupiamajame gyvybės draudime, investuoja į investicinius fondus, t.y. patiki kaupimą ir investavimą profesionalams. III pakopoje gali dalyvauti visi to norintys asmenys, įskaitant ir tuos, kurie nemoka mokesčių „Sodrai“ ir nedalyvauja I ir II pakopose. Galima teigti, kad Lietuvoje besikuriantys III pakopos pensijų fondai, t.y. vadinamieji papildomi savanoriški pensijų fondai, geriausiai atitinka ilgalaikio kaupimo senatvei poreikį, nes būtent šiuo tikslu ir yra kuriami. III pakopos pensijų fondus valdo valdymo įmonės, o turtą saugo depozitoriumai (komerciniai bankai). Teisę į pensiją šio fondo dalyvis įgyja 5 metais anksčiau nei „Sodros“ senatvės pensijai gauti nustatytas pensijos amžius. Pensijos išmokėjimo būdą dalyvis gali pasirinkti. Be to, yra galimybė bet kada pasitraukti iš III pakopos. Dalyvis gali pakeisti fondą, tačiau už tai gali būti imamas mokestis, kurio maksimalus dydis nurodytas fondo taisyklėse. Kaupiamasis gyvybės draudimas yra vienas iš būdų sukaupti papildomų lėšų pensijai. Ši draudimo rūšis gyvybės draudimo bendrovių siūloma kaip alternatyva III pakopos pensijų fondui. Kaupiamasis gyvybės draudimas išsiskiria tuo, kad vienu metu teikiamos dvi paslaugos: dalis apsidraudusio asmens įmokėtų lėšų yra investuojama, o kita dalis skiriama gyvybės apdraudimui. Mokesčiai mokami taip pat už abi paslaugas, nors jos ir neišskiriamos, taigi asmuo turėtų gerai apmąstyti savo poreikius. Jei mirties atveju išmokos iš gyvybės draudimo bendrovių reikalingos, pavyzdžiui, vaikams, tuomet patartina rinktis kaupiamąjį gyvybės draudimą. Kita vertus, jei asmeniui reikia tik pensinio kaupimo, tai III pakopos pensijų fondas kaip tik tam ir skirtas. Investiciniame fonde taip pat galima sukaupti papildomų lėšų senatvei. Šią galimybę aktualu apsvarstyti asmenims, mokantiems mažesnį nei 33 % pajamų mokestį arba negalintiems ar neketinantiems maksimaliai pasinaudoti pajamų mokesčių lengvata, taikoma investuojant į III pakopos pensijų fondus arba kaupiamąjį draudimą. Sulaukę pensinio amžiaus, gaus išmoką, kurios dydis priklausys nuo šiuose fonduose jų sukaupto kapitalo dydžio. Dalyvavimas šiuose fonduose niekaip neįtakoja gyventojų socialinio draudimo pensijos dydžio. Šie pensijų fondai skirti tiems, kurie gali dalį pajamų atidėti ateičiai. Šiuo metu Lietuvoje veikia 9 III pakopos (papildomo savanoriško pensijų kaupimo) pensijų fondai, kuriuos valdo 5 valdymo įmonės (po du III pakopos pensijų fondus – UAB „SEB investicijų valdymas“, UAB „Invalda turto valdymas“, UAB „DnB NORD investicijų valdymas“ ir UAB „MP Pension Funds Baltic“, o UAB „Parex investicijų valdymas“ – vieną fondą). III pakopos pensijų fondai pateikti 2 lentelėje. 2 lentelė III pakopos pensijų fondai10 Valdymo įmonės pavadinimas Pensijų fondo pavadinimas UAB „SEB investicijų valdymas“ SEB Pensija 1 plius SEB Pensija 2 plius UAB „DnB Nord investicijų valdymas“ DnB Nord papildoma pensija DnB Nord papildoma pensija 100 UAB „Invalda turto valdymas“ Invalda akcijų pensija lius Invalda obligacijų pensija plius UAB „Pension Funds Baltic“ MP MEDIO III MP EXTREMO III UAB „Parex investicijų valdymas“ PAREX papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondas Pagrindinis skirtumas tarp II ir III pakopos pensijų fondų yra tai, kad į II pakopos pensijų fondą įmokos yra atskaitomos iš įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, tuo tarpu į III pakopos pensijų fondą įmokos yra mokamos savanoriškai. Dalyvavimas III pakopos pensijų fonde nereikalauja dalyvavimo II pakopos pensijų fonde ir atvirkščiai. 2.3. Pensijų fondų privalumai ir trūkumai Pagrindiniai pensijų fondų privalumai: • Sudarius pensijų sutartį, senatvėje dalyvis gaus dvi pensijas – iš Sodros ir pensijų fondo. • Dalyvio lėšos visą taupymo laikotarpį yra investuojamos, todėl tikėtina, kad bus sukaupta didesnė suma, negu buvo pervesta į dalyvio pasirinktą pensijų fondą. • Pensijų fonduose kaupiamos lėšos yra ir bus dalyvio asmeninė nuosavybė. • Fonde sukauptos lėšos yra paveldimos. • Pensijų fonduose sukauptos lėšos tiesiogiai priklauso nuo dalyvio gaunamo atlyginimo ir mokamų mokesčių – skirtingai nuo valstybinės socialinio draudimo pensijos, privačios pensijos dydis nėra ribojamas. Asmuo, gaunantis didelį atlyginimą, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, reikalaujamo minimalaus dydžio perviršį galės pasiimti iš karto (jeigu apskaičiuotas anuitetas tris kartus didesnis už bazinę pensiją). • Asmuo, kaupiantis privačiuose pensijų fonduose, turi teisę į visas kitas valstybinio socialinio draudimo fondo išmokas (ligos ir motinystės pašalpos, išmokos nelaimingo atsitikimo atveju ir kt.). Pagrindiniai pensijų fondų trūkumai: • pasirinkus II pakopos pensijų kaupimo fondus, visa investavimo rizika tenka dalyviui; • praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi. Galimybė atgauti mažiau, negu investuota; • už pensijų fondo valdymą yra taikomi PF taisyklėse numatyti administravimo mokesčiai; • už laikotarpį, kurį dalyvaujama II pensijų kaupimo sistemos pakopoje, bus atitinkamai perskaičiuojama (sumažinama) papildoma senatvės pensijos dalis, kurią apskaičiuoja ir moka Sodra. Apibendrinant, galima pasakyti, kad Lietuvoje savanoriškas kaupimas pensijai suskirstytas į du nesusijusius tarpusavyje etapus (kiekvienas gyventojas gali rinktis, kai dalyvaujama abiejuose etapuose, kuriame nors viename arba išvis nedalyvauja jokiame). Viename (II pakopos) dalyviai privačiam kaupimui gali panaudoti dalį lėšų iki tol skirtų soc. draudimo fondo formavimui (nuo pastarųjų įmokų tam tikra dalimi priklauso soc. draudimo sistemos papildoma pensijos dalis), kitame (III pakopos) – skiria asmenines lėšas savanoriškam pensijiniam kaupimui. Sukūrus privačius PF, prižiūrimus LR Draudimo priežiūros komisijos ir LR Vertybinių popierių komisijos, gyventojams atsirado galimybė gauti didesnes pensijas sulaukus pensijinio amžiaus. Renkantis pensijų fondą reikia atkreipti dėmesį į: fondo investavimo rezultatus; fondo taikomus dabartinius ir maksimalius mokesčius. 3. Pensijų fondų veiklos analizė Pensijų sistemos reformos įstatyme numatyta, kad visi apdraustieji turi teisę laisvai pasirinkti, ar dalyvauti pensijų kaupime, tačiau pasirinkusiems kaupimą tolesnis dalyvavimas negali būti nutrauktas11. Sodros duomenimis, pensijų fonduose įmokas kaupė: 2004 m. 442,7 tūkst., 2005 m. – 557,3 tūkst., 2006 m. – 685,5 tūkst., 2007 m. – 784,6 tūkst., 2008 m. – 956,9 tūkst. pensijų kaupimo dalyvių (4 pav.). 4 pav. Pensijų kaupimo dalyvių skaičius tūkst. 2003 – 2008 m. pensijų kaupimo sutartis sudarė asmenys nuo 14 m. iki 67 m. Tame tarpe 481114 moterys ir 475788 vyrai. Aktyviausi buvo nuo 22 m. amžiaus iki 50 m. šalies gyventojai. 4 lentelė Pensijų kaupimo dalyvių, pasiskirstymas pagal lytį ir amžių (2003-2008 m.) Amžius Kaupimo dalyvių sk. Moterys Vyrai Viso iki 25 m. 58620 71107 129727 25-34 143304 154261 297565 35-44 149883 134043 283926 45-54 113337 97334 210671 virš 55 15970 19043 35013 481114 475788 956902 Didžiausią pensijų sistemos dalyvių dalį (32 proc.) sudarė 26–35 m. amžiaus gyventojai, 30 proc. dalyvių priklauso 36-45 m. amžiaus grupei, 20 proc. – 46-55 m. amžiaus, vyresnių nei 55 m. dalyvių yra tik 2 proc., o 16 proc. pensijas kaupiančių asmenų yra jaunesni nei 26 m. amžiaus, nors dalyvių šioje amžiaus grupėje (nuo 15–24 metų) kasmet sparčiai didėjo. Pastaraisiais metais stabilizavosi vyresnių nei 45 m. dalyvių plėtra. Pensijų kaupimo sistemoje moterys buvo šiek tiek aktyvesnės – 50,3% (vyrai – 49,7%). 5 pav. Dalyvių pasiskirstymas pagal lytį ir amžių bei jų dalyvavimo aktyvumas Iš Lietuvoje veikusių II pakopos 9 pensijų kaupimo bendrovių (2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis), daugiausia sutarčių sudarė UAB „Hansa investicijų valdymas“ valdomi PF– beveik 411,1 tūkst. dalyvių (43 proc.), UAB „SEB investicijų valdymas“ – 246,6 tūkst. (26 proc.) dalyvių. Pažymėtina, kad šioms bendrovėms priklausė didžiausia dalyvių rinkos dalis (69 proc.). 5 paveiksle pateiktas dalyvių pasiskirstymas tarp pensijų kaupimo bendrovių. 5 pav. Kaupimo dalyvių procentinis pasiskirstymas tarp pensijų kaupimo bendrovių Pagal investavimo strategijas, dalyviai daugiausiai rinkosi vidutinės akcijų dalies pensijų fondus – net 61, 80 % visų dalyvių, mažiausiai – akcijų PF – 6,87 % dalyvių (6 pav.). Populiariausi vidutinės akcijų dalies PF, kuriuose lėšas kaupė beveik 480,3 tūkst. dalyvių. 6 pav. Pensijų fondų dalyviai pagal investavimo strategijas Draudžiamų valstybiniu socialiniu pensijų draudimu asmenų, nesudariusių pensijų kaupimo sutarties, kasmet mažėja. Pensijų kaupime 2003 m. nedalyvavo 61,8 proc., 2008 m. – 33,4 proc. šią teisę turėjusių (t. y. valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiamų) asmenų. Virš 4 tūkst. dalyvių, per 2003 – 2008 m. nutrauktė sutartis (5 lentelė). Daugiau nei 2,0 tūkst. sutarčių buvo nutraukta pasinaudojus teise vienašališkai nutraukti per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo, apie 2 tūkst. sutarčių – dalyviui mirus, 0,4 tūkst. – sudarius pensijų išmokų sutartį.12. Žmonės sutartis nutraukė įvertinę savo amžiaus bei pajamų, nuo kurių priklauso dalyvavimo pensijų kaupime naudingumas, dėl per didelių pensijų fondų mokesčių. Praktika parodė, kad ne visada pensijų kaupimo bendrovių atstovai sugeba tinkamai išaiškinti pensijų kaupimo esmines sąlygas. 5 lentelė Pensijų kaupimo sutarčių nutraukimo 2003-2008m. Sutarčių išregistravimo /registracijos panaikinimo priežastis Išregistruotų sutarčių skaičius Iš viso 2003 2004 2005 2006 2007 2008 Išregistruota dėl dalyvio mirties 6 220 442 566 668 89 1991 Išregistruota dalyviui vienašališkai nutraukus pensijų kaupimo sutartį (PKĮ 6str. 11 d.)   527 447 453 408 395 2230 Registracija panaikinta teismo sprendimu 2   1 1 1   5 Iš viso 8 747 890 1020 1077 484 4226 Iš viso rinkoje pernai veikė devyni III pakopos pensijų fondai, kuriuos valdė 5 valdymo įmonės. Didžiausią dalį pagal dalyvių skaičių bei valdomą turtą III pakopos PF rinkoje iki 2008 m. pabaigos, turėjo dvi valdymo įmonės: UAB „SEB investicijų valdymas“ ir UAB „DnB Nord investicijų valdymas“ (6 lentelė). Šių valdymo įmonių fonduose papildomai pensijai kaupė 87 proc. visų III pakopos dalyvių, jos valdė 91 proc. viso III pakopos PF turto (7 pav.) 7 pav. III pakopos PF pasiskirstymas pagal dalyvių skaičių 6 lentelė III pakopos PF dalyvių pasiskirstymas pagal pensijų fondus ir valdymo įmones Pensijų fondo pavadinimas PF turto dalis pagal valdymo įmones (%) PF dalyviai pagal valdymo įmones (%) Valdymo įmonės pavadinimas Papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondas SEB Pensija 1 plius 68,14% 54,33% UAB „SEB investicijų valdymas“ Papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondas SEB Pensija 2 plius Savanoriško pensijų kaupimo fondas „DnB Nord papildoma pensija“ 21,81% 33,20% UAB „DnB Nord investicijų valdymas“ Savanoriško pensijų kaupimo fondas „DnB Nord papildoma pensija 100“ PAREX papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondas 0,23% 9,40% UAB „Invalda turto valdymas“ Savanoriško kaupimo „Invalda obligacijų pensija plius“ pensijų fondas 9,20% 9,40% UAB „Invalda turto valdymas“ Papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondas „MP Medio III“ 0,62% 2,65% UAB „MP Pension Funds Baltic“ Papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondas „MP Extremo III“ Iš viso 100% 100% Didžiausiu III pakopos PF buvo „SEB Pensija 2 plius“, kurio dalyvių skaičius – 9,8 tūkst. Antrasis pagal dydį buvo „DnB NORD papildoma pensija“, kurio dalyvių skaičius – 33,2 % rinkos. Dėl finansų rinkas užgriuvusios krizės pasaulyje mažėjo investuotojų skaičius, nusivylę neigiama investicine grąža nemažai investuotojų atsiėmė dalį savo investicijų. Šios tendencijos pasireiškė ir Lietuvoje: pavyzdžiui, 2008 m. nustojo augti kolektyvinio investavimo dalyvių skaičius, o investuotojų į III pakopos pensijų fondus skaičius sumažėjo 0,6 proc. arba 132 dalyviais. Papildomo savanoriško pensijų kaupimo (III pakopos) PF vieneto vertė pernai krito 22,9 proc. Šios pakopos PF dalyvių skaičius siekė 21,5 tūkst. - per metus sumažėjo apie 0,6 proc. (132 dalyviais). Tad nors didesnės rizikos PF vienetų vertės smunka labiau, nauji dalyviai lėšų kaupimą senatvei vertina kaip ilgalaikį procesą ir tiki, kad ilguoju laikotarpiu investicijos į akcijų rinką turėtų būti pelningesnės nei į skolos vertybinių popierių rinkas. IŠVADOS Nuo 2003 m., įsigaliojus Pensijų kaupimo įstatymui, sukurti II ir III pakopų pensijų fondai. Kiekvienas valstybiniu socialiniu draudimu apsidraudęs asmuo gali dalyvauti pensijų reformoje (II pakopa) ir dalį Sodrai sumokėtų įmokų nukreipti į savo asmeninę sąskaitą privačiame pensijų fonde. Savo asmeninėje sąskaitoje dalyvis gali kaupti lėšas būsimajai pensijai nemokėdamas papildomų įmokų. Asmuo gali pasirinkti ar dalyvauti pensijų reformoje ir pasirinkti bendrovę, kurios pensijų fonde nori dalyvauti. Dalyviai, sudarę pensijų kaupimo sutartį, senatvėje turi galimybę gauti didesnę pensiją iš 2 šaltinių: Sodros pensijos ir kaupiamosios pensijos iš fonde asmeninėje sąskaitoje sukauptų lėšų. Papildomą savanorišką pensiją (III pakopa) galima kaupti pensijų draudimo arba specialiuose savanoriškų pensijų kaupimo fonduose (pastarieji pradėjo veikti 2004 m.). Savanoriškas pensijas galima kaupti dviem skirtingais būdais: fiksuotomis įmokomis, jei papildomos įmokos yra investuojamos į pensijų fondus ar gyvybės draudimą, arba fiksuotomis įmokomis, mokant už įprastinį gyvybės draudimo produktą. Įmokas į sistemą moka asmuo arba jo darbdavys ir, jei įmokos neviršija 25 % asmens metinio darbo užmokesčio, galima naudotis mokesčių lengvatomis. Pensijų fondų priežiūrą vykdančios institucijos – LR Vertybinių popierių komisija ir LR Draudimo priežiūros komisija turi du svarbiausius tikslus: užtikrinti visuomenės pasitikėjimą pensijų fondais, tinkamai saugant jų dalyvių interesus, ir efektyvią konkurenciją privataus pensinio aprūpinimo rinkoje. Siekdamos įgyvendinti savo tikslus antrosios pakopos pensijų fondų priežiūroje, jos atlieka institucinę, finansinę, narystės kontrolę bei vykdo konsultacinę bei šviečiamąją veiklą. Pensijų kaupimo sistemos plėtra 2004–2008 m. buvo spartesnė nei prognozuota. Jaunų asmenų dalyvavimas pensijų kaupime sparčiai didėjo, o vyresnių amžiaus grupių įsitraukimas į kaupimo sistemą lėtėjo ir stabilizavosi. Neužtikrinus į darbo rinką ateinančių naujų asmenų dalyvavimo pensijų kaupime, yra rizika, kad nebus pasiektas ilgalaikis pensijų reformos tikslas – kad ši sistema taptų gyvybinga ir apimtų visus gyventojus. Valstybės sprendimas sumažinti valstybinio socialinio draudimo įmokas sumenkino pasitikėjimą pensijų reforma ir pablogino pensijų kaupimo bendrovių padėtį, privertė bendroves patirti nuostolius dėl planų neatitinkančių biudžetų ir pinigų srautų, darytų investicijų. Naudota literatūra 1. POŠKUTĖ V. Pensijų sistemos ir jų reformavimas, 2000. 2. STEPONAVIČIENĖ G. Kaupiamieji privatūs pensijų fondai//Esu. 2000. Nr. 2 (199) 3. Pensijų svarba [interaktyvus]. [žiūrėta 2009 m. spalio 16 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!