Penkios gyvosios gamtos karalystės

Karalystei organizmai priskiriami pagal ląstelių sandarą, organizmo sudėtingumą, mitybą bei judėjimą. Chlorofilo turintieji organizmai vykdo fotosintezę, kiti minta gatavais organiniais junginiais. Augalų karalystei priklauso augalai. Jie yra nejudrūs. Protistų karalystei priklauso pirmuonys ir dumbliai. Šie organizmai turi branduolius. Dumbliai priskiriami protistų karalystei, nes jų yra ir vienaląsčių ir daugialąsčių. Augalai yra nejudrūs, o dalis dumblių yra judrūs. Monerų karalystei priklauso bakterijos. Jų ląstelės branduolių neturi. Grybų karalystei priklauso daugialąsčiai organizmai – grybai. Grybai yra nejudrūs. Gyvūnų karalystei priklauso visi žinduoliai, žuvys, paukščiai, ropliai ir varliagyviai. Ir grybai ir gyvūnai minta gatavais organiniais junginiais.
Bakterijos priskiriamos prokariotams. Bakterijos yra vienos iš seniausių gyventojų, atkeliavusios iš tų laikų, kai augalų ir gyvūnų nebuvo. Pagal kvėpavimo būdą bakterijos yra priskiriamos į aerobines ir anaerobines. Gelžbekterės gyvena pelkėse ir gamina pelkių rūdą. Metanobakterijos skaido liekanas pelkėse ir iš to gauna energijos. Bakterijos yra labai mažos lyginant su audinių ląstelėmis. Bakterijų yra visur – dirvožemyje, vandenyje, ore, ant daiktų, gyvuose organizmuose. Kai kurios bakterijos yra labai patvarios. Pagal mitybos ypatumus bakterijos skirstomos į saprotrofines (tos, kurios minta negyvų organizmų medžiagomis) ir parazitines (naudojasi gyvų organizmų medžiagomis) bakterijas. Autotrofinės bakterijos turi chlorofilo. Jos maistą gamina iš anglies dvideginio ir vandens. Melsvabakterės į augalų ląsteles panašios tuo, kad organinių junginių pasigamina pačios. Bakterijos į žmogaus organizmą patenka valgant, kvėpuojant ir t.t. Bakterijos skaido organines medžiagas į neorganines. Norint apsaugoti maistą nuo gedimo, bakterijas „nukenksminti“ galima produktus kaitinant, atšaldant, išdžiovinant arba apdorojant chemiškai. Bakterijos sukelia salmoneliozę, tuberkuliozę, dizenteriją.
Virusai – neląstelinė gyvybės forma. Jie nesigamina energijos, nereaguoja į dirgiklius ir yra labai paprastos sandaros organizmai. Virusai skirstomi į virusus ir retrovirusus. Jie labai greitai dauginasi. Virusai skverbiasi į gyvas ląsteles, įleisdami į ją savo nukleorūgštis. Vėliau aplink kiekvieną nukleorūgštį susidaro baltyminis apvalkalas. Ląstelėje virusas naudoja jos fermentus, energiją ir ribosomas savo riebalams ir nukleorūgštims gaminti. Ląstelėje atsiranda naujų virusų. Tada...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!