1„Dažnai diskutuojama apie pelno, gaunamo iš verslo, dydį. Kritikai korporacijų pelną linkę laikyti „pertekliniu“, kaltindami, jog jis yra viena iš pagrindinių didelių kainų priežasčių. Tokie dažnai pateikiami kaltinimai suformuoja žmonių požiūrį į pelną kaip kenkiantį visuomenei. Iš esmės jis atlieka labai svarbią funkciją ekonomikoje. Pakankamas pelnas yra būtinas siekiant didelio užimtumo, keliant gyvenimo lygį bei plėtojant šalies ekonomiką
Laisvosios rinkos ekonomikoje pelnas yra vienas iš veiksnių, padedančių efektyviai paskirstyti ekonominius išteklius. Tam tikro produkto paklausai žymiai viršijus jo pasiūlą, kaina, kurią pirkėjas moka už produktą, turi tendenciją kilti. Kainų didėjimo metu atsiradusi galimybė uždirbti didesnį nei normalus pelną pritraukia į tą šaką investuotojų. Papildomo kapitalo įsiliejimas nulemia didesnį produktyvumą ir produkcijos pasiūlos augimą, tenkinant padidėjusią paklausą.
Pelnas gali tapti „pertekliniu“ pažeidus konkurenciją. Per didelis pelnas, kaip ir per didelis darbo užmokestis ar per didelės materialinės darbo sąnaudos, ekonomikai gali kenkti. Pelnai tampa pertekliniais, kai jie būna nepagrįstai dideli, lyginant su investuotų pinigų suma ar su įmonių savininkų patiriamų rizikos laipsniu“.
Pelno apskaičiavimas – labai svarbus faktorius ekonomikoje. Kad nepatirtume anksčiau minėtų su pelnu apskaičiavimu susijusių nesklandumų, mano manymu, svarbu itin gerai išmanyti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą bei mokėti racionaliai paskirstyti lėšas tam, kad gautum kuo didesnį pelną.
Dėl šių anksčiau minėtų veiksnių pasirinkau šią temą „Pelno apskaičiavimas“. Šiame darbe vienas mano pagrindinių tikslų – išnagrinėti ir išsiaiškinti, kaip yra apskačiuojamas įmonės pelnas arba nuostolis, supažindinti su sąnaudų pripažinimu bei jų rūšimis, supažindinti su pajamomis jų pripažinimu, pelno (nuostolio) ataskaita bei pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita , remiantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymu bei kitais literatūros šaltiniais.
Daugiausia mano rašoma tema domėjosi tokie autoriai, kaip:Gediminas Kalčinskas ir Artūras Kapitanovas, šiame darbe rėmiausi jų parašytomis knygomis (Finansinė menedžmento apskaita ir Metinė atskaitomybė už 2003 metus ir kt.). Kapitanovas A. labiau orientavosi į Lietuvos Respublikos pelno mokečio įstatymą, pateikdamas savo komentarus, o Kalčinskas G. visą medžiagą apie pelno...
Šį darbą sudaro 5198 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!