Pedologija

Paulius Ivanovas
Dėstytojas
doc. Ričardas Baubinas
Vilnius, 2007
Pedologija ( dirvožemio mokslas)- tai mokslas apie dirvožemius, jų susidarymą, sandarą, sudėtį, savybes, geografinio paplitimo dėsningumus, apie esminę dirvožemio savybę- derlingumą ir būdus jam didinti. Tai gamtos mokslų šaka, išsivysčiusi į savarankišką discipliną. Pirmąjį mokslinį dirvožemio apibrėžimą suformulavo V.Dokučiajevas. Anot jo, dirvožemiu reikia vadinti bet kurių uolienų išorinius horizontus, natūraliai pasikeitusius, bendrai veikiant vandeniui, orui, įvairiems gyviems ir mirusiems organizmams. Taip jis dirvožemį pripažino savarankišku gamtos kūnu, kuris susidaro nepaprastai sudėtingoje vietos klimato, augalijos ir gyvūnijos, dirvodarinių uolienų, reljefo ir pagaliau šalies amžiaus sąveikoje. Iki tol dirvožemis buvo tapatinamas tik su puriu ariamuoju sluoksniu arba žeme - žmonių gyvenama sausumos dalimi. Tačiau buvo ir kitų dirvožemio apibrėžimo versijų, kurias siūlė P. Kostyčevas ar V.Viljamsas. Anot V.Viljamso, dirvožemiu reiktų vadinti purų viršutinį žemės rutulio sausumos horizontą, sugebantį duoti augalų derlių.
Dirvotyra kaip mokslas gimė Rusijoje XIXa. pabaigoje. Ten buvo paruošti jos moksliniai pagrindai ir svarbiausi dirvožemių tyrimo metodai. Ko gero, daugiausia šiam mokslui nusipelnė Peterburgo universiteto mokslininkas V.Dokučiajevas, kuris po ketverių metų darbo stepių zonoje, 1883m. Paskelbė klasikinį darbą „Rusijos juodžemis“. Jame V.Dokučiajevas išdėstė juodžemių susidarymo teoriją, aprašė jų savybes ir geografinį paplitimą. Juodžemio pavyzdžiu jis suformulavo pagrindinius kitų dirvožemių susidarymo principus. V.Dokučiajevo paskelbtas mokymas apie gamtos zonas, paruošta Šiaurės pusrutulio dirvožemių klasikinė schema, kurioje išskirtos penkios pasaulio geografinės zonos: borealinė, taigos, juodžemio, aeralinė ir lateritinė – turėjo įtakos ne tik dirvotyros, bet ir geologijos, geobotanikos, fizinės geografijos, miškininkystės bei žemdirbystės mokslų raidai. Kartu su V.Dokučiajevu dirbo ir kitas žymus mokslininkas – P.Kostyčevas. jo darbai tapo agronominės dirvotyros pagrindu. Be to, jis išleido pirmąjį dirvotyros vadovėlį. Daug pedologijos mokslui nusipelnė N.Sibircevas, K.Glinka, V.Viljamsas ir dar daugelis kitu mokslininkų. Lietuvoje, be abejo, svariausią indėlį į dirvotyros mokslą įnešė V.Ruokis, kuris ir laikomas šio mokslo mūsų šalyje pradininku. Taip pat žinomos ir M.Očiapovskio, S.Miklaševskio, V.Časlavskio, J.Mejerio, O.Atlavytės pavardės.
Mūsų dienomis pedologija-...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!