Baltijos jūros paukščiai

neužšalusiuose vidaus vandenų plotuose, nors dalis aptinkami žiemojantys Baltijos jūroje.
mitybos poreikius.
sugriebti ir išlaikyti slidžią žuvį. Besidairydamas žuvies dančiasnapis plaukia galvą
panardinęs į vandenį ir, vos pastebėjęs grobį, iš karto neria paskui. Vanduo – jo maitinimosi vieta
ir slėptuvė, tad pabaidytas dančiasnapis mieliau ners, o ne skris. Dančiasnapis yra gana didelis
vandens paukštis, perintis senų medžių, augančių netoli vandens, drevėse. Tai riboja jų dauginimąsi,
kadangi rasti tinkamų perėjimo vietų dažnai būna sunku. Rudens pabaigoje kai kurie iš jų
persikelia į didelius neužšąlančius vandens plotus, o kiti – į jūros pakrančių vandenis.
Bene pats įdomiausias vandens paukštis, žiemojantis rytinėje Baltijos jūros dalyje, yra alka (Alca
torda). Kodėl? Nors nėra jokios galimybės pamatyti pingviną Baltijos jūroje, visada atsiranda
žmonių, teigiančių, kad jie jį matė. Greičiausiai tai, ką jie matė, ir buvo alka. Šis paukštis šiek tiek
panašus į pingviną savo kresnu kūneliu ir baltai juodu „kostiumu“, bet, kitaip nei pingvinai, alkos
skraido taip pat gerai, kaip ir nardo. Jie – tikri jūriniai paukščiai, beveik visą laiką leidžiantys
vandenyje, kur gaudo žuvis, tvarkosi plunksnas ir net miega, o į sausumą grįžta tik perėti. Pajutę
pavojų, jie neria, o ne skrenda, dėl to alkoms didelį pavojų kelia išsiliejusi nafta: nardydamos
naftos išsiliejimo vietoje jos labiau susitepa nei tuo atveju, jei nuskristų. Alkos peri kolonijomis
uolų atbrailose, kur plėšrūnai turi mažai galimybių nugvelbti jų kiaušinių ar jauniklių.12 Pabaltijo
šalyse pavienės poros peri tik Estijoje, o žiemą jų čia gali būti gausu.
Jūros dugno gyvūnija mintantys paukščiai (bentofagai). Kai kurių rūšių paukščiai mieliau
renkasi tokius jūrų gėrybių delikatesus kaip moliuskai, vėžiagyviai, vabzdžių lervos, kirmėlės ir
kiti jūriniai bestuburiai, nors kartais nutveria ir kokią žuvį ar krimsteli augalinio maisto. Šiai grupei
priklauso sibirinės gagos, nuodėgulės, ledinės antys ir klykuolės, kurios, ieškodamos maisto,
neria iki jūros dugno.
Sibirinė gaga (Polysticta stelleri) – viena iš rečiausių ir sparčiausiai nykstančių jūrinių ančių
pasaulyje, galbūt jau dabar balansuojanti ant išnykimo ribos. Galimos to priežastys – nežinomos
problemos atokiose jų perėjimo vietose bei grėsmės čia, jų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!