Pavydas ir neapykanta. Sąryšis, skirtumai

Pagaliau atrodo, kad šie jausmai iš prigimties būdami tarsi du vienos veislės augalai, neišvengiamai turėtų stiprėti ir augti, maitindamiesi tuo pačiu, išlaikydami šitą panašumą. Tačiau taip nėra: mes vis giliau nekenčiame tų, kurie vis labiau linksta į blogį, ir vis labiau pavydime tiems, kurie, mūsų manymu, vis artėja prie dorybės. Todėl dar vis jaunutis Temistoklis kalbėjo, kad kol kas, matyt, nėra nuveikęs jokio puikaus darbo, nes niekas jam dar nepavydįs. Ir vabalai paprastai labiausiai puola vešlius javus ir gražiausiai žydinčias rožes. Panašiai ir pavydas geriausiai limpa prie puikesnių žmonių, išsiskiriančių dora, garsėjančių geru vardu. Ir priešingai: netramdomas žmonių blogumas užsitraukia neapykantą. Piliečiai giliai neapkentė Sokrato kaltintojų ir niekino juos, įstūmusius jį į pačius nelaimės nasrus: neduodavo prisidegti ugnies, neatsakydavo jiems ko nors klausiant, atsisakydavo praustis vandeniu, semiamu iš tos pačios saugyklos, versdavo pirtininkus išpilti tą vandenį lauk kaip užterštą. Pagaliau tie, nebeištvėrę neapykantos, pasikorė. O pavydą dažnai gesina pernelyg didelė ir puiki sėkmė. Neįtikėtina, kad kas būtų pavydėjęs Aleksandrui ar Kyrui, kai jie jau buvo gavę visą valdžią ir tapę pasaulio viešpačiais. Juk saulė, kai lieja spindulius, pakilusi tiesiai virš mūsų, arba visai nemeta šešėlio, arba tekrinta tik trumpučiukai tamsos ruožai. Taip ir žmonių itin didelė sėkmė, būdama pačiame zenite, iš aukšto skleidžia savo švytėjimą, naikindama neapykantą. Tačiau net didžiausia priešų galybė nepanaikina neapykantos. Aleksandrui nepavydėjo nė vienas, užtat daugybė neapkentė, galop jis ir žuvo per tų neapkentėjų klastą. Panašiai ir nesėkmės pribaigia pavydą, bet nepanaikina priešiškumo; neapkenčiama ir tada, kai priešas tampa paskutiniu vargšu. Tačiau bedaliui nepavydi niekas. Vienas mūsų laikų sofistas teisingai pasakė, kad pavyduoliai labai noriai gailisi. Taip ir čia. Šiedu jausmai smarkiai skiriasi savo prigimtimi: neapykantos nepanaikina nei laimės šypsenos, nei likimo smūgiai, o pavydas baigiasi, kai pastarųjų būna pernelyg daug.
Dar geriau spręsti apie šių jausmų skirtingumą pagal jų priešingybes. Žmonės liaujasi jautę priešiškumą ar neapykantą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!