Skaidrių prezentacija apie paviršiaus aktyvias medžiagas. Kosmetologija
Paviršiaus aktyvios medžiagos Paviršiaus aktyvios medžiagos (PAM) yra junginiai, kurie sumažina skysčio paviršiaus įtempimą. Vandens atžvilgiu paviršinio aktyvumo medžiagos yra organinės rūgštys, alkoholiai, aminai, baltymai ir kiti. Dauguma jų blogai tirpsta vandenyje. Šių medžiagų paviršiaus įtemptis yra mažesnė negu vandens, todėl, didėjant jų koncentracijai, paviršiaus įtemptis mažėja. Gali veikti kaip plovikliai, drėkikliai, emulsikliai, putų sudarytojai, dispergentai. PAM yra joninės (amfolitinės, katijoninės ir anijoninės) ir nejoninės. Problema yra ta, jog bet kokius nešvarumus, ypač riebalus, labai sunku nuplauti vandeniu. Pabandykite vandeniu nuplauti riebaluotas rankas. Vanduo tekės nuo jų, nenuplaudamas riebalų. Vandens molekulės nelimpa prie riebalų molekulių ir nenusineša jų su savim. PAM užduotis – riebalų molekules pritvirtinti prie vandens molekulių. PAM molekulės tai sfera, kurios vienas polius- lipofilinis (sugeria riebalus), o kitas –hidrofilinis (drėksta nuo vandens). T.y., vienu galu PAM dalelė prisijungia prie riebalų dalelės, tačiau kitu galu – prie vandens dalelių. Didžioji žmogaus kūno masės drėgmės dalis turi riebalinį pagrindą. Tai yra, apsauginis odos sluoksnis (lipidai – riebalai, kurie odą saugo nuo įvairių bakterijų patekimo į organizmą) yra riebalinė plėvelė ir, suprantama, PAM ją suardo. O infekcija patenka kaip tik ant tos vietos, kuri mažiausiai apsaugota ir, suprantama, kenkia žmogaus sveikatai. PAM taip pat ardo organizmo ląsteles (ardomumo aktyvumas priklauso nuo PAM tipo). Pagal hidrofilinės grupės (tirpios vandenyje) cheminę prigimtį PAM skirstomos į keturias klases: 1. Anijoninės PAM – jų pagrindinis privalumas yra sąlyginai žema kaina, efektyvumas ir geras tirpumas. Tačiau jos labiausiai agresyvios žmogaus organizmui – vandens tirpale išsiskaido, sudarydamos neigiamai įelektrintus jonus. 2. Katijoninės PAM turi savybių, naikinančių bakterijas, vandens tirpale išsiskaido sudarydamos teigiamai įelektrintus jonus. 3. Nejoninių PAM pagrindinis privalumas – palankus veikimas į audinį ir, svarbiausia, šimtaprocentinis išsiskaidymas, vandens tirpale nesudarant jonų. 4. Amfolitinės (amfoterinės) PAM - vandens tirpale, priklausomai nuo pH aplinkos, gali parodyti katijonines (rūgščioje terpėje рН
Šį darbą sudaro 985 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!