Pasiruošimas chemijos koliui

Chemini rysi lemia besijungianciu atomu valentiniai elektronai. Elektronai, galintys dalyvauti susidarant cheminiam rysiui, vadinami valentiniais. Valentiniai elektronai buna ne tik isoriniame, bet ir priespaskutiniame elektronu sluoksnyje.Chem rysio pobudis priklauso nuo atomu, kurie jungiasi, branduolio kruvio, elektroninio apvalkalo sandaros ir savybiu. Elementu atomai, sudarydami chemini rysi, stengiasi igyti inertiniu duju elektronu konfiguracija.Cheminis rysys kuris sujungia atomus, kai jie turi bendra velentiniu elektronu pora, vadinamas kovalentiniu rysiu. Susijungus dviem atomams, ju vienelektrones orbitales susikloja, todel erdveje tarp besijungianciu atomu padideja elektronu tankis ir atsiranda trauka tarp elektronu sanklotos ir branduoliu. Atstumas tarp kovalentiniu rysiu sujungtu atomu branduoliu vadinamas jungties ilgiu. Kampas tarp molekules atomus jungianciu tiesiu vadinamas valentiniu kampu. Valentiniai kampai priklauso nuo to, kiek jungciu sudaro atomas ir kokio tipo elektronai bei orbitales dalyvauja jungties susidaryme. Junginys yra patvarus jei susidarant jungciai energija issikiria. Chemines jungties stiprumas apibudinamas jungties (rysio) energija. Kovalentinio rysio energija yra energija, kurios reikia norint molekule suardyti i pavienius atomus. Kovalentine jungti apibudina jos sotis, kryptis ir poliskumas. Kovalentinio rysio sotis- tai vienelektronio debesies arba pusiau uzpildytos orbitales(kuriose yrs po viena nesuporuota elektrona) savybe sudaryti tik viena kovalentini rysi. Rysio soti nusako valentingumo savoka. Valentingumas yra cheminio elemento atomo rysiu, sudaromu su kitais elementais, skaicius. Kovalent rysius sudaryti gali tik nesuporuoti elektronai, todel el-to valentingumas lygus nesuporuotu – valentiniu elek skaiciui to elemento atome. Padidinti nesuporuotu elek sk, kitaip tariant atoma suzadinti, galima, jeigu isoriniame energijos lygmenyje yra laisvu orbitaliu, tuomet vienas elektronu poros elek pereina i tuscia orbitale ir ju sukiniai tampa vienodi. Kovalentine jungti gali sudaryti tik dvieelkrtone orbitale, kuri yra isoriniame atomo elektronu sluoksnyje Kovalentines jungties kryptis priklauso nuo atominiu orbitaliu erdvines krypties, nes nuo jos priklauso didziausia orbitaliu susiklojimo galimybe.Kovalentines jungties soti nusako nesuporuotu elektronu skaicius pagrindineje ir suzadintoje busenoje. Orbitaliu susiklojimas priklauso nuo ju pavidalo ir susiklojimo budo. Rysys kai orbitales susikloja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!