Pasaulio religijos: islamas

Islamas [arab. atsidavimas (Dievui)] – musulmonybė, mahometybė, viena iš trijų pasaulinių (greta krikščionybės ir budizmo) religijų. Jos išpažinėjai musulmonai tiki vieninteliu ir amžinu dievu Alachu ir jo pranašu Mahometu.
Islamas – arabiškas žodis po Muhamedo įgavęs religinę reikšmę, kuria ženklinama Korano ir Mahometo religija. Gramatiškai islamas – tai vadinama ketvirtoji taisyklingo negalininkinio kamieno salima veiksmažodinė forma, reiškianti „būti saugiam" , „būti apsaugotam" ir pan. Kitomis formomis jis gali reikšti „apsaugoti", „išlaisvinti", „taikinti", „tapti taika", „pasiduoti" ir pan. Todėl islamas reiškia „visiškas atsidavimas Dievo valiai", o jo išpažinėjai vadinami musulmonais, pagal žodį muslimun, reiškiantį „tas, kuris atsidavė" arba „tikintysis".
Islamo religija atsirado VII a. Arabijoje. Islamo religijos pradininkas- pranašas Mahometas. Išpažinėjai vadinami musulmonais. Jie garbina vieną Dievą.
Islamo ir Krikščionybės, kaip ir Judaizmo, pradžia yra iš pranašo ir patriarcho Abraomo, kurio sūnų tiesioginiais palikuonimis ir buvo trys pranašai: Mahometas kilo iš vyriausiojo sūnaus Ismaelio, o Mozė ir Jėzus – iš Izaoko. Abraomas įkūrė gyvenvietę, kur šiandien yra Mekos miestas (Makkah) ir pastatė Kaabą, į kurią atsisuka visi Musulmonai kai meldžiasi.
Islamas pradėtas skelbti Mekoje apie 610 m. Tuo metu Arabijoje vyravo viena iš senųjų semitų religijų atmainų. Daug kur stūksojo šventyklos įvairiems dievams ir deivėms. Tačiau buvo paplitęs ir tikėjimas vyriausiuoju dievu - Alachu. Kiti dievai buvo laikomi angelais, malonininkai į juos kreipėsi, kad užtartų prieš Aukščiausiajį Dievą išprašytų malonių. Daugelis arabų buvo kilęs iš klajoklių genčių ir labiau pasitikėjo žmonių sumanymu negu Dievo galia. Jie tikėjo, jog visa, kas vyksta, yra nulemta Likino ar Laiko, ir į tai žiūri kaip į garbinimo objektą, o paprasčiausiai kaip į “įvykių ratą”. Kai kurios iš šių genčių arba jų dalis priima krikščionybę; Medinoje ir kitose vakarinės Arabijos vietovėse buvo ir žydų bendruomenių - taigi arabams nebuvo svetimos ir kai kurios judėjių bei kriščionių idėjos. Islamas paplito ne tarp klajoklų, bet tarp miesto gyventojų, prekeivių, kurių keliai nusidriekdavo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!