Iš visų religijų, su kuriomis teko susidurti krikščionybei, ne viena nebuvo taip iškreiptai suvokiama ir taip įnirtingai puolama kaip islamas. Daugiau nei tūkstantmetį Europos tautos manė, kad islamas joms kelia jei ne didžiausią, tai bent didžiulę grėsmę, todėl ir pats islamas, ir jo išpažinėjimai – musulmonai – buvo laikomi mirtinais krikščionybės ir Vakarų civilizacijos priešais.
Islamas (arab. Islamas – nuolankumas) – monoteistinė religija, skelbianti tikėjimą vienu dievu Alachu, pranašais (svarb. Mahometas), paskutiniu teismu, bausme arba atpildu po mirties. Mokymo principai išdėstyti Korane ir Sunoje. Tai viena labiausiai paplitusių (Azijoje ir Afrikoje) pasaulio religijų (išpažįsta maždaug penktadalis pasaulio gyventojų), mahometonybė, musulmonybė, atsirado VII a. Arabijoje, įkūrėjas – pranašas Mahometas.
• kaip maldininkai aplankyti Meką (chadžas).
Mahometui mirus, islamas suskilo į dvi šakas: sunitus, pripažįstančius tiesioginius Mahometo įpėdinius kalifus, ir radikaliuosius šiitus. Šiitai sudaro daugumą Irane ir Irake. Kitur vyrauja sunitai.
Lietuvoje islamas atsirado XIV a. pabaigoje Vytautui atgabenus Krymo totorių. Jie buvo įkurdinti Trakuose, Alytuje, Butrimonyse ir kitur. Gyveno uždaromis bendruomenėmis.
DĖSTOMOJI DALIS
Islamas buvo vienintelė pasaulinė religija, pasirodžiusi po krikščionybės, taigi dažnai buvo laikoma ne autentiška religija, o tik krikščionybės erezija (susidorojimas).
Viduramžių Europa apie islamą ir jo Pranašą Muhamedą turėjo visiškai iškreptą supratimą. Penktadienio malda yra bendruomeninė pareiga; jos metu skaitomas trumpas pamokslas, chutba, susidedantis iš dviejų dalių. Pamokslininkas paprastai bendruomenei duoda kokių patarimų , pagrįstų Koranu ir sukalba maldą už valdovą. Per chutbą minimi tik teisėti vadovai. Moterys retai dalyvauja Penktadienio pamaldose, jos verčiau meldžiasi namuose.
Kasdieninės maldos Korane aiškinamos kaip nusižeminimo ir garbinimo veiksmai. Baigęs maldą, musulmonas gali paminėti savo asmeninius prašymus. Keliaujant, per karą ar esant įkalinimo įstaigoje, vidurdienio ir popietės ar saulėlydžio ir nakties maldas galima atlikti pačiomis įvairiausiomis progomis, pavyzdžiui. Per Saulės ar Mėnulio užtemimą, atliekant lietaus maldą, ieinant ar išeinant iš namo ar Mečetės. Kai kurie pamaldūs musulmonai trumpą salatą atlieka bet kuria parankia proga.
Musulmonai tvirtai tiki skaistinamąją ritualinės maldos galia;...
Šį darbą sudaro 3278 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!