Pasaulio miestai

Apie 800 metus prieš Kristų kaimų bendruomenės, kurios būrėsi pagal gentis, pradėjo formuotis į didesniuos darinius. Tai skatino auganti prekyba. Pirmieji miestai būtent ir būrėsi aplink prekybinius centrus. Tokiems centras buvo būtina gynyba. Miestams plečiantis iš jų išaugo miestai-valstybės. Tokie dariniai ypač būdingi Senovės Graikijai. Miestai buvo statomi siekiant apsaugoti gyventojus nuo užpuolikų. Palaipsniui miestai jungėsi, siekdami valdyti didesnes teritorijas ir būti mažiau pažeidžiami.
Sąvoka „miestas“ buvo apibrėžta viduramžiais. Tik tada atsirado miestų savivalda, miestai buvo priklausomi nuo didesnių darinių (miestų sąjungų – valstybių). Netgi atsirado nepriklausomi miestai. Toks statusas buvo būdingas uostamiesčiams. XIIIa. – 1669m. gyvavo Hansa Sąjunga. Ją jungė bendras interesas – saugi ir efektyvi prekyba. Sąjunga žlugo miestams netenkant savo nepriklausomybės, bei įsijungiant į valstybės teritoriją, kaip jos daliai.
Šiais laikais, manau, būtų galima teigti, jog nauji miestai nesikuria. Pasibaigus užkariavimams bei kolonizacijos ir dekolonizacijos procesams, didelių miestų nebeiškilo. Dėl politinių, ekonominių ar tikybinių priežasčių miestai jungiasi, keičiamas jų statusas. Didieji miestai auga, o mažieji, vykstant urbanizacijai, nyksta.
1. Aprašyti senosiose civilizacijose susikūrusius miestus.
2. Išanalizuoti Hansa Sąjunga, jos įsikūrimą, raidą bei iširimą.
3. Aprašyti naujausius miestus.
Darbe apžvelgiama visų kontinentų miestai, jų raida, kilmė, susikūrimo aplinkybės.
Senųjų civilizacijų palikimas
1. Memfis
Į pietvakarius nuo Mesopotamijos, Nilo slėnyje, Egipte, išsivystė kita civilizacija. Egipto civilizacija užgimė kiek vėliau nei Šumero ir gyvavo daugiau kaip 3000 metų. Per tą laiką ji patyrė tris klestėjimo ir du nuosmukio laikotarpius, tačiau egiptiečių visuomenė beveik nepasikeitė. Didikai gyveno prabangoje, valstiečiai dirbo laukuose, o vergai tarnavo savo šeimininkams.
Apie 6000 m. pr. Kr. egiptiečiai jau statė gyvenvietes, tapo žemdirbiais ir gyvulių augintojais. Laikui bėgant egiptiečių gyvenvietės jungėsi į sritis, vadinamas nomais. Kiekvienas nomas garbino savo dievus, turėjo savo diduomenę. Svarbiausius reikalus tvarkė nomarchas – nomo viršininkas. Nomai tarpusavyje dažnai kariavo. Taip formavosi mažų valstybėlių junginiai. Iš jų vėliau susidarė dvi stambios karalystės : Žemutinio Egipto karalystė (Nilo deltoje) ir Aukštutinio Egipto karalystė (į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!