Partizaninės kovos Baltijos šalyse

XX-ajame amžiuje trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija – rusų okupuotos buvo tris kartus. Kiekvieną okupaciją lydėjo didesnio ar mažesnio masto ginkluoti sąjūdžiai, tačiau šio tyrimo objektas bus Baltijos valstybėse vykę partizaniniai karai prieš Sovietų okupantus. Tyrimo chronologiniai rėmai: 1941 – 1950 m.
Istoriografija. Sovietinė istoriografija vykdė politinius ir idealoginius valdžios užsakymus. Jų tikslas buvo demaskuoti, apjuodinti partizanus ir visą pasipriešinimo sąjūdį. Siekiant sukompromituoti kovą dėl Nepriklasuomybės, melas šmeižtas ir tiesa buvo neatskiriamai sumaišyti. Šeštajame-septintajame dešimtmetyje sovietinė koncepcija pasipriešinimo sąjūdį dažnai bandė prilyginti paprastoms banditų gaujoms. Tendencinga faktų atranka, neretai ir jų klastojimas – būdingi sovietinio laikotarpio istorikų bruožai. Geriausiai sovietinės istoriografijos sampratą atskleidžia apibendrinamieji Algirdo Rakūno ir Stasio Laurinaičio darbai,1 kuriuose visiškai nutylimas okupantų saugumo tarnybų vaidmuo malšinant pasipriešinimą. Siekta parodyti, kad prieš partizanus kovojo tik tarybų valdžiai atsidavę lietuviai. Partizaninį judėjimą nagrinėjusios sovietinė istoriografijos nedera laikyti moksline. Tačiau yra ir išimčių. Kai kurie darbai vertingi savo faktografine medžiaga,suimtųjų parodymais ar įvairaus pobūdžio sąrašais (žuvusiųjų, gyventojų ir kt.). Tačiau šiais šaltiniais reikia naudotis labai atsargiai.
Lietuvos istoriografija: Šiam istoriniam laikotapiui istorikai yra skyrę daug dėmesio. Ypač darbingas laikotarpis buvo nuo 1996 m. kuomet atsivėrė Rusijos slaptųjų tarnybų archyvai, ilgai saugoję partizaninių karų paslaptis. Pirmiausia reiktų paminėti plačiąjai visuomenei skirtą kolektyvinį veikalą „Lietuvos partizanai 1944 – 1953 m“.2 Jo autoriai – šviesaus atminimo tyrėja Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė, Dalia Kuodytė, Algis Kašėta, Bonifacas Ulevičius, naudodamiesi šaltiniais plačiai apžvelgė ginkluotą pasipriešinimą. Vertingas yra ir N. Gaškaitės-Žemaitienės mokykloms parengtas vadovėlis „Pasipriešinimo istorija. 1944 – 1953 metai“3. Represinių struktūrų terorą tyrė A. Anušauskas savo monografijoje – „Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940 – 1958 m“4. Lietuvos gyventojų ir genocido rezistencijos centras anglų kalba išleido straipsnių rinkinį „The Anti-Soviet Resistance in the Baltic States“.5 Straipsnių autoriai – Lietuvos, Latvijos, Estijos partizaninio karo laikotarpio pripažinti specialistai. Išleista nemažai ir dokumentų rinkinių apie partizaninio karo laikotarpį: „Laisvės kovos 1944 –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!