Partizanas Leonas Grigonis-Užpalis (Pristatymas)

LEONARDAS GRIGONIS-UŽPALIS Parengė: Iveta Daugėlaitė IIm Darbo planas: • Leono Grigonio – Užpalio biografija. • Leono Grigonio – Užpalio nuopelnai Lietuvai. • Leono Grigonio – Užpalio partizaninė veikla. Darbo tikslas: • Išnagrinėti Leono Grigonio – Užpalio biografiją, partizaninę veiklą. • Sužinoti jo nuopelnus Lietuvai Leonas Grigonis-Užpalis Leonardas Grigonis gimė 1905 m. gruodžio 14 d. Pužonių kaime, ūkininkų šeimoje. Baigęs mokslus nuo 1931 m. iki 1944 m. su trumpa pertrauka mokytojavo Sėlynės pradinėje mokykloje. 1941m. vasarą, užėjus bolševikams, slapstėsi. 1941m. birželio 14 d. į Sibirą buvo ištremta L. Grigonio motina. Leonardas Grigonis buvo labai atsidavęs mokytojo darbui. 1939-aisiais, sudegus medinei mokyklai, rūpinosi naujo mūrinio pastato statyba. Vokiečių okupacijos metu statybai stingant lėšų, mokyklos vedėjas L. Grigonis kreipdavosi į įvairias žinybas, o negavęs paramos dažnai sumokėdavo savo lėšomis. Kol vyko statyba, vaikai mokėsi pas ūkininkus ir pasišventusio mokytojo L. Grigonio namuose. Sėlynės pradinės mokyklos mokiniai ir jų mokytojas L. Grigonis prie mokyklos, 1921 m. įsikūrusios Kuprio sodyboje L. Grigonis pamokos metu Sėlynėje L. Grigonis aktyviai vadovavo kaimo šaulių būriui, taip pat buvo Rokiškio apskrities šaulių rinktinės komiteto narys. Sėlynėje L. Grigonis aktyviai vadovavo kaimo šaulių būriui, taip pat buvo Rokiškio apskrities šaulių rinktinės komiteto narys. Pedagogas domėjosi istorija, kraštotyra, o kaimui, kuris turėjo nelietuvišką pavadinimą Litviniškis, jis parinko skambų Sėlynės vardą. 1944 metais, artėjant antrajai sovietinei okupacijai, L. Grigonis pasitraukė į Šiaulių apskritį, kur įsijungė į partizaninį judėjimą, turėjo keletą slapyvardžių: Žvainys, Kalnius, Danys, Užpalis. Jis buvo Šiaulių ir Radviliškio apylinkėse veikusios Vytauto Didžiojo rinktinės štabo viršininkas, vėliau - Prisikėlimo apygardos vadas. Leonardas Grigonis-Užpalis su Prisikėlimo apygardos partizanais L. Grigonio-Užpalio bunkeryje, įrengtame Minaičių kaime po Stasio Mikniaus klėtimi, 1949 m. vasario mėn. 2-22 dienomis įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Jonas Žemaitis, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas, labai vertindamas tarybos narį Leonardą Grigonį-Užpalį, kaip patyrusį mokytoją bei kupiną patriotizmo partizanų vadą, paskyrė savo trečiuoju pavaduotoju. L. Grigonio-Užpalio bunkeryje, įrengtame Minaičių kaime po Stasio Mikniaus klėtimi, 1949 m. vasario mėn. 2-22 dienomis įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Jonas Žemaitis, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas, labai vertindamas tarybos narį Leonardą Grigonį-Užpalį, kaip patyrusį mokytoją bei kupiną patriotizmo partizanų vadą, paskyrė savo trečiuoju pavaduotoju. 1950 m. gegužės 30 d. LLKS tarybos Prezidiumo pirmininko aktu L. Grigoniui-Užpaliui suteiktas partizanų pulkininko leitenanto laipsnis. 1950 m. L. Grigonis-Užpalis sirguliavo. Jam reikėjo medikamentų ir bent minimalios priežiūros. Vaistų į bunkerį atnešdavo ryšininkė Marytė Pranevičiūtė. 1950 m. birželio 6 d. čekistų suimta ir neva „išlaisvinta“ ir po to ištardyta specialiosios grupės-partizanais apsimetusių čekistų, ji prisipažino esanti partizanų vyriausiosios vadovybės ryšių įgaliotinė ir žinanti L. Grigonio-Užpalio bunkerio vietą. Po daugiau kaip mėnesį trukusių psichologinio poveikio priemonių ryšininkė palūžo. 1950 m. liepos 22 d. ji nuvedė čekistus į Daugėliškių miške (Ariogalos vlsč.) eigulio Juozo Bersėno eiguvoje buvusį L. Grigonio-Užpalio bunkerį, kuriame po įnirtingo pasipriešinimo žuvo antrasis Prisikėlimo apygardos vadas Leonardas Grigonis-Užpalis, Maironio rinktinės kovotojai: Aleksas Meškauskas-Elytė, Paulius, Juozas Tomkus-Gabrys, Vytautas Kuzmickas-Sakaliukas ir partizanas slapyvardžiu Banga (pavardė nežinoma). Iš bunkerio paimti partizanų ginklai ir spauda L. Grigonio-Užpalio bunkerio ir žūties vietoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastatytas tipinis atminimo ženklas ir kryžius Partizanų ryšininkas ir rėmėjas Kęstutis Bersėnas savo prisiminimuose apie šiuos tragiškus įvykius rašė: Partizanų ryšininkas ir rėmėjas Kęstutis Bersėnas savo prisiminimuose apie šiuos tragiškus įvykius rašė: „1950 liepos mėn. 22 d. 5 val. ryto KGB apsupo mūsų sodybą, areštavo mane. Klausinėjo, kas šiandien turėjo atvykti.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!