Partizanai. Antanas Kraujelis Siaubūnas

Antanas Kraujelis Siaubūnas

Tikslas

• Mano tikslas išsiaiškinti kaip gyveno partizanai.
• Mano tikslas išsiaišiknti kaip gyveno Antanas Kraujelis.

Antanas Kraujelis

• Dar žinomas slapyvardžiais Pabaisa ir Siaubūnas.
• Gimė - 1928 m. spalio 25 d. Kaniūkų kaime, Utenos apskrityje
• Mirė – 1965 m. kovo 17 d. Papiškių kaime, Utenos rajone
• Jis buvo kovotojas už Lietuvos laisvę, paskutinis Aukštaitijos partizanas.

Šeima

• A. Kraujelis turėjo šešias seseris. Dvi iš jų buvo partizanų ryšininkėmis. Dėl A. Kraujelio veiklos buvo tardomi ir persekiojami jo šeimos nariai. Jo tėvai, seserys du kartus buvo ištremti. 1955 m. vedė ir susilaukė sūnaus. Žmona – Janina Snukiškytė. Dėl vyro veiklos dalį gyvenimo praleido kalėjime. Tuo metu sūnus Antanas augo vaikų namuose. Grįžusi iš kalėjimo per teismus susigrąžino teisę į sūnaus globą.

Antanas mokėsi Kaniūkų pradžios mokykloje, 1945 m. baigė šešias Alantos progimnazijos klases.

• Antanas mokėsi Kaniūkų pradžios mokykloje, 1945 m. baigė šešias Alantos progimnazijos klases.
• Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai Kraujelių sodyboje vietinės valdžios nurodymu buvo klubas-skaitykla, kurios vedėju buvo paskirtas A. Kraujelis. Namuose dažnai vykdavo kaimo jaunimo susibūrimai, gegužinės, vakaronės, kuriose lankydavosi ir partizanai. Jie pavesdavo A. Kraujeliui įvairias užduotis, pargabenti ginklų ir šaudmenų.

1946–1947 m. A. Kraujelis veikė kaip partizanų ryšininkas, turėjo ginklą. Tačiau dėl nuolatinio persekiojimo, siūlymų tapti agentu ir išdavinėti partizanus A. Kraujelis nebegalėjo ilgiau pasilikti namuose, todėl 1948 m. rudenį išėjo į mišką.

Pasirinkęs Pabaisos slapyvardį, buvo Vytauto apygardai priklausiusiame Mykolo Urbono – Liepos būryje. 1949–1950 m., kaip Rytų Aukštaitijos atstovas, vyko į pasitarimus pas dzūkų partizanus dėl ryšių užmezgimo.

• Pasirinkęs Pabaisos slapyvardį, buvo Vytauto apygardai priklausiusiame Mykolo Urbono – Liepos būryje. 1949–1950 m., kaip Rytų Aukštaitijos atstovas, vyko į pasitarimus pas dzūkų partizanus dėl ryšių užmezgimo.
• 1950 m. A. Kraujelis perėjo į Žėručio rajono Henriko Ruškulio – Liūto būrį, veikusį Utenos, Molėtų ir Anykščių rajonų sandūroje. Tapo rajono štabo nariu ir pasivadino Siaubūnu.

Vytauto apygardos Liūto būrio partizanai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!