Pamąstymai apie Martyną Mažvydą

Iš garbingos praeities šiandien galime semtis stiprybės. Amžininkų ir rašytojų dėka galime pakelti laiko uždangą ir pažvelgti į tolimus laikus, sužinoti apie tautos šaknis. Jos glūdi giliai: pirmuosiuose įrankiuose, pirmosiose lietuviškose raidėse ir lietuviško rašto posmuose. Lietuvos šaknys – tai ir jos garsūs žmonės, kurie gerbė, tobulino, kūrė, saugojo ir gynė nuo nutautėjimo mūsų kalbą ir raštą. Vienas iš tokių žmonių yra Martynas Mažvydas – lietuviškojo rašto “tėvas”. Galbūt dabar jau nebekalbėtume mūsų protėvių kalba, gal lietuvių tauta gyvuotų tik istoriniuose šaltiniuose, jei ne Martyno Mažvydo nuveiktas darbas. Juk, anot Mikalojaus Daukšos, tautos gyvuoja “daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę”. M. Mažvydas parašė pirmąją lietuvišką knygą tais laikais kai pagrindinės Lietuvoje vartojamos kalbos buvo lotynų ir lenkų, o lietuvių kalba buvo ties užmaršties riba. Ją vartojo beveik vien tik valstiečiai baudžiauninkai. Bajorai ir aukštuomenė ją niekino.
Lietuvoje jau buvo prasidėjęs reformacijos judėjimas. Martynas Mažvydas buvo priėmęs liuteronų tikėjimą ir smerkė katalikų bažnyčios ir kunigų turtėjimą tikinčiųjų sąskaita. Dėl liuteronybės skleidimo jis turėjo išvykti iš Lietuvos ir apsigyveno Karaliaučiuje, Prūsijoje, kur šis tikėjimas turėjo daug šalininkų. Ten jo širdį graužė tėvynės ilgesys, tačiau grįždamas M. Mažvydas būtų turėjęs atsisakyti savo tikėjimo ir gyvenimo tikslo, o to padaryti jis negalėjo. Matydamas sunkų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!