Palydovinis ir radiorelinis ryšys. Signalo priėmimas - signalo/triukšmo santykis ir jo skaičiavimo pavyzdys palydoviniam priėmim

Šiuo metu sunku pasakyti, kam pirmajam kilo palydovinio ryšo idėja. Laikoma kad geostacionaraus palydovo panaudojimo radijo ryšiui mintis buvo pasiūlyta amerikiečio Arthur C. Clark.
Palydovinių ryšių sistemų kūrimas prasidėjo beveik tuo pačiu metu Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Tarybų Sajungoje 1964 metais. JAV, naudodamasi savo ekonominėmis galimybėmis, taip pat ir kitos ryšių sistemų tobulinimu suinteresuotos šalys, 1964 metų rugpjūčio 20 dieną pasirašė sutartį dėl Tarptautinio palydovinio ryšio konsorciumo “Intelsat” steigimo. Šią sutartį pasirašė JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Kanada, Brazilija, Italija ir kitos – viso 11 valstybių. Konsorciumo uždaviniai – globalios komercinės palydovinio ryšio sistemos kūrimas, projektavimas, gamyba ir eksploatavimas.
Tarybų Sąjungoje 1965 metų pradžioje buvo sukurta ir paleista palydovinio ryšio sistema “Молния-1”. Pavadinimas kilo iš palydovo pavadinimo. Sistema leido užmegsti ryšį tarp Maskvos, Tolimųjų Rytų, Sibiro, Vidurio Azijos – šiuose rajonuose įrengtos antžeminės stotys.
Sistemos “Молния-1” pagalba buvo perduodamos televizijos bei radijo programos, vykdomi telefoniniai bei telegrafiniai ryšiai tarp minėtų rajonų. 1967 metų pabaigoje įrengta dar 20 stočių, kurios su esamomis sudarė pirmąją pasaulyje televizijos paskirstymo sistemą “Орбита”.
Energija, gaunama iš palydovo, apibūdinama galingumu ploto vienetui, pvz.: μW/m2. Iš to galime daryti išvadą, kad kuo didesniu plotu priimsime signalą iš palydovo, tuo didesnį naudingą galingumą galėsime panaudoti. Tačiau šis galingumas nedidelis, jis yra kosminių bei šiluminių triukšmų lygio. Todėl naudingą signalą būtina priimti tokiu plotu ir iš tos erdvės vietos, iš kurios jo galia viršys aplinkinius triukšmus bei paties imtumo triukšmus. Jei antenoje nėra stiprintuvo, galinčio stiprinti signalą palydovo siųstuvo dažniu, tai priimančios parabolinės antenos skersmuo turėtų būti apie 1,8-2,0 metro.
Tokiu būdu palydovo aptarnaujama zona priklauso nuo priimančios antenos dydžio: kuo didesnis antenos skersmuo, tuo didesnė aptarnaujama zona. Paveikslėlyje pavaizduoti reikalingi antenų skersmenys (metrais) šalia palydovo aptarnavimo ribų (didesnis skersmuo – televizijos programoms priimti, mažesnis – radijo).
Priėmimo zona gali būti dar didesnė, jei sumažintume priėmimo kokybės reikalavimus. Centimetrinių bangų slopimas, kuriomis vyksta palydovinis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!