Elektros srovė dujose

Paprastai savaiminis išlydis stebimas 50 - 70 cm ilgio stikliniame vamzdelyje, kurio galuose įlydyti elektrodai (metalinės plokštelės) (5.3.1. pav.'). Vamzdelio viduje galima keisti slėgį, išsiurbiant iš jo orą.
Savaiminis dujų išlydis visada prasideda nuo nesavaiminio išlydžio, kurį palaiko jonizatorius. Tačiau savaiminę srovę galima gauti ir nenaudojant specialių jonizatorių (kaitintuvų. įvairios spinduliuotės šaltinių).
Tam pakanka natūralių jonizatorių: kosminių spindulių. Saulės spinduliuotės, Žemės ir vandens šaltinių radioaktyviosios spinduliuotės. Tiesa, jų aktyvumas labai mažas - vos kelios poros jonų 1 cm3 per 1s. Jų tankis yra tik 103 cm-3 eilės. Todėl švarus oras yra geras izoliatorius.
Bet šis menkas laisvų krūvininkų skaičius stipriame elektriniame lauke sukelia stiprią savaiminę srovę.
Perėjimą nuo nesavaiminio išlydžio prie savaiminio sąlygoja smūginė dujų jonizacija. tačiau šios jonizacijos nepakanka pačiam dujų pramušimui. Būtini kiti elektronų šaltiniai ypač katodo srityje. Kokie yra papildomi elektronų šaltiniai sąlygojantys savaiminį išlydį?
1. Termoelektroninė emisija - elektronų emisija iš įkaitinto katodo.
2. Fotoelektroninė emisija - elektronų emisija iš apšviesto katodo. Savaiminio išlydžio metu dujos švyti.
3. Antrinė elektronų emisija - elektronų emisija iš katodo, kai jį smūgiuoja teigiami jonai.
4. Autoelektroninė emisija (šaltoji emisija) - elektronų emisija iš katodo, kai prie jo paviršiaus sukuriamas stiprus elektrinis laukas (E ≈ 108 V/m).
5. Fotojonizacija - molekulės jonizacija. absorbavus šviesos kvantą, kai hv > Aj. Tiesiog jonizuoti molekulę (atomą) gali tik ultravioletinės šviesos kvantas. Matomos šviesos kvantas gali sužadinti molekulę, kuri susidurdama su kita molekule greičiau netenka elektrono negu nesužadinta molekulė.
6. Termojonizaeija - dujų molekulių jonizacija joms susidūrus, kai jų kinetinė energija kT > Aj. Molekulės A; ≈ 10 e V; T ≈ UY K. Termojonizacija vyksta labai aukštoje temperatūroje.
Priklausomai nuo dujų slėgio, elektrodų formos, medžiagos, išsidėstymo galima gauti keturis savaiminio išlydžio būdus: rusenantįjį. Laukinį, kibirkštinį. tylųjį (vainikinį).
Savaiminio išlydžio būdai
1. Rusenantysis išlydis gaunamas esant vamzdelyje dujų slėgiui p ~ 13 Pa. Pavaizduokime šviesos pasiskirstymą vamzdelyje (5.4.1. pav.).
1 - pirmas šviesos sluoksnis, dengiantis katodo paviršių —...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!