Palydovinės radijo navigacinės sistemos

Pagrindine sistemos GLONASS (globali operatyvioji navigacija judančių objektų) paskirtis ta, globali ir operatyvi navigacija, objektų, kurie sugeba judėti žemės paviršiumi. Globali ir operatyvi navigacija reiškia kad judamas objektas kuris turi navigacine aparatūra, kuri skirta vartotojui gali bet kuriame laiko tarme nustatyti savo lokacijos vieta ir judėjimo parametrus. Judėjimo parametrai sudaryti iš trijų koordinatinių ašių ir trijų greičio vektorių.
GLONASS sistemoje naudojami navigaciniai kosminiai aparatai, kurie turi geocentrines orbitas su ~2000km aukščių. Navigacinis kosminis aparatas atlieka tarpine sinchronizacija navigacinių radijo signalų panaudojant atominių dažnių standartus. Vartotojų navigacinė aparatūra priima ne mažiau kaip iš keturių navigacinių kosminių aparatų ir panaudoja ne mažiau kaip keturias radialines pseudoplokštes.
 objekto orientacijos nustatymo pagrindą, radiointerferometriniu matavimu panaudojant navigacinius radijo signalus.
Palydovinė radijo navigacinė sistema GLONASS sudaryta iš trijų pagrindinių dalių: kosminio segmento su orbitiniu grupavimu; valdymo segmento (žeminis valdymo kompleksas); segmento sudaryto iš navigacinės vartotųjų aparatūros.
1.2 Kosminis segmentas su orbitiniu grupavimu
Pilna GLONASS sistemos orbitaline grupuotė sudaryta ir 24 navigacinių kosminių aparatų. Aparatai užima tris orbitines plokštumos (aštuoni navigaciniai kosminiai aparatai kiekvienoje plokštumoje). Nominalinis apsisukimo periodas lygus 11val. 15min. Kiekvienoje orbitos plokštumoje aštuoni navigaciniai kosminiai aparatai nutolę pagal platumo argumentą po 450. Naudojant navigacinį kosminį aparatą pėdėties laipsniai ne gali skirtis nuo nominalinių kaip 50.
Orbitalė grupuota su nesinchroninėmis orbitomis (T 11val. 15min.) sistemoje GLONASS pasižymi didesniu darbo stabilumu negu kosminei aparatai, kurie turi sinchroninias orbitos (T 12val. 00min.). Šitas reiškinys atsiranda dėl to kad navigacinio kosminio aparato sinchroninė orbita turi tik dvejus vingrus, ir žemes necentravimas bus labai stiprus. Nesinchroninė orbita turi daug vingrių ir navigacinių kosminių aparatų pokičiai bus vienodi.
1.3 Valdymo segmentas
Žeminis valdymo kompleksas atlieka keturias užduotis:
 Navigacinio kosminio aparato dažnio ir laiko aptarnavimas
 Radijo navigacinio lauko monitoringas
 Radijo elektrometrinis kosminio aparato monitoringas
 Programinį ir tiesinį navigacinio kosminio aparato valdymą
1.4 Funkcionavimo principas. Vartotųjų segmentas
Vatotųjų koordinatės sistemoje nustatomos naudojant skaičiavimą pagal pseudonutolimą(pseudo-dalnost‘). Pseunutolimas skaičiuojamas pagal laiko Ti užtrūkimą ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!