Pakanta ir jos ribos

Stebint žmones, bendraujant, nuolat kyla klausimai: kas jų elgesyje yra gera ir teisinga, o kas tik pakenčiama arba negali ir neturi būti pakenčiama, su kuo negalima taikstytis? Į šiuos klausimus kiekvienas atsakys saviškai, nes be to neįmanoma gyventi. Etika pašaukta padėti ieškoti teisingo, t.y. moksliškai pagrįsto, atsakymo į juos. Tatai labai svarbu tolesnei benravimo humanizacijai, bendravimo kultūros kėlimui.
Bendravimas negalimas, neįveikus prieštaravimų. Bet kaip juos išspręsti, kokie sprendimo būdai leistini, adekvatūs brandžiam socializmui, o kokie neleistini, kur ta riba tarp vienų ar kitų būdų ir nuo ko ji priklauso?-viso to žinojimas nepaprastai svarbus siekiant mūsų bendravimo maksimalaus žmogiškumo.
Kalbama ne tik apie pakantą apskritai, o apie pakantą kuriems nors papročiams, elgesio normoms ir poelgiams. Taigi kalbama apie pakantą kaip apie dorovimę etinę kategoriją.
Pakantos klausimais ypač domisi jaunimas, nes jaunystė apsisrendimo, gyvenimo pozicijos pasirinkimo metas. Nesibaigia diskusijos šia tema jaunimo spaudoje. Samprotaujama dažnai maksimališkai:“Kam tu nepaduotum rankos?“. Šis požiūris paprastutis klausimas pasirodo taip pat sudėtingas kaip ir gyvenimas.
Ką reiškia nepaduoti rankos žmogui, viešai nuo jo nusigręžti? Tai atvirai jam išreikšti savo neapykantą. Ne kiekvienas gali tam ryžtis. Mat vienas dalykas „laikyti špygą kišenėje“ ir visai kitas – tiesiai ir atvirai tai išreikšti.
Žmogaus gebėjimas neapkęsti išsiugdė per šimtmečius, jis padėjo kovoje su blogiu, su bet kokios rūšies niekšybe. Ir jeigų žmonės staiga prarastų šį gebėjimą (įsivaizduokime tai kas neįmanoma), jie nustotų buvę žmonėmis. Neapkęsti – toks pat žmogiškas gebėjimas kaip meilė ar užuojauta. Jis neatskiriamas nuo orumo, pasididžiavimo ir garbės jausmo.
„Žmogus žmogui – bičiulis, draugas ir brolis“ – toks mūsų žmonių tarpusavio santykių idealas. Bet yra karjeristų, užkietėjusių sukčių, yra žmonių, pretenduojančių į išskirtinę padėtį, siekiančių įsitvirtinti bet kokia kaina, nepaisant jokių priemonių. Ir mes neprivalome jų laikyti savo bičiuliais, draugais ar broliais. Žinoma, bet koks suabsoliutinimas žalingas ir metafiziškas.“ Žmogus žmogui – bičiulis, draugas ir brolis“ – tai didi tiesa, tik ją reikia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!