Išplėstinė darbo paieška

Kristijonas Donelaitis – pirmasis rašytojas suteikęs pradžią pasaulietinei lietuvių literatūrai. Jo poema ,,Metai“ yra vienas ryškiausių ir atviriausių realizmo kūrinių, kadangi jis aprašė tikrą būrų gyvenimą, buitį, nieko nepagražindamas ir neiškreipdamas. K.Donelaičio kūrinys kupinas aukštos moralės, šeimos dorybių bei tėvynės meilės.
Dėl gilaus liaudies gyvenimo pažinimo, dėl lietuvių kalbos, papročių, praeities meilės, dėl užuojautos vargstančiai liaudžiai ir atviro pasmerkimo jų skriaudėjams – ponams, ,,Metuose“ jaučiama meilė būrui, jo aplinkai, gamtai. Autorius būrai taip žavisi todėl, kad jie darbui jaučia didelę pagarbą ir meilę. Į darbą būrai skubėdavo net nespėję pavalgyti ar tinkamai apsirengti, kad tik suspėtų, visuomet būtų laiku. Visus darbus nudirbdavo sąžiningai, atsakingai, plušo savęs negailėdami. K.Donelaitis taip pabrėžė mėšlavežio temą, norėdamas parodyti, kokie būrai yra ištvermingi ir atsidavę darbui, kaip jie net ir patį purviniausią, bjauriausią darbą sugeba atlikti laiku ir sąžiningai.
Taip pat šioje poemoje labai akcentuojamas tikėjimas į Dievą. Būrai tokie darbštūs, sąžiningi, dori ir geri žmonės buvo todėl, jog tikėjo, kad visus darbus,...

Žmogus be abejo yra vertybė. Galima teigti, kad visi žmonės vienodai vertingi, arba ne. Visi žmonės vienodi, kaip gyvųjų organizmų atstovai, todėl jie reikalauja panašių gyvenimo sąlygų, jų interesai ir mintys dėl to gali būti panašūs. Bet vis dėl to jie skiriasi, nes jų genuose gali būti skirtumų dėl paveldimumo ir jie augo ir buvo auklėti skirtinguose aplinkybėse. Tai sako, kad jie skirtingi ir jų skirtumai gali būti ne tik charakterio bruožuose ir išorėje, bet jų vertybė gali būti skirtinga.
Kartais mes girdime, ar sakome, kad kai kurie žmonės neturi teisės gyvent, ar turėti tam tikras teises. Paprasti piliečiai gali sakyti tai apie nusikaltėlius. Tai pat žmonės gali pasakyti taip apie tuos kurie elgiasi jų manymu labai neteisingai, ar nedorai.
Susipažindami su žmonėmis, mes iš karto pradedam juos vertinti ir dažnai, geriau pažindami juos, mes įtvirtiname savo nuomonę, ar ne, vertinant juos iš naujo. Netgi, jei mes to nepastebime, mes darome tai visada. Instinktyviai mes įvertiname žmogų pagal jo amžių, lytį, išsilavinimą, išauklėjimo, išvaizdos, įsitikinimų ir panašiai. Mes lyginame juos su savimi, ar su kitais „etalonais“ ir darome savo išvadas. Tai gali paaiškint, kodėl skirtingų socialinių grupių, profesijų ar interesų žmonės gali vertinti ir būti vertinami skirtingai. Taip darydami kartais mes galime apsirikti, nes žmonės gali nebūti nuoširdūs, ar apsimesti, todėl vertinti žmogų iš pirmo žvilgsnio nepatartina.
Žmonės galima vertinti dvejopai: pagal jų veiklą ir sugebėjimus, ir tiesiog kaip asmenį, kurio gyvybė yra be abejonės svarbi, neatsižvelgiant į jo sugebėjimus ir naudingumą visuomenei.
Turbūt daugeliuose, ar net visų šalių konstitucijose parašyta, kad žmonės gauna teises į gyvybę, laisvę ir panašiai, kai gimsta, Krikščioniškos religijos (nesu pakankamai susipažinęs si kitomis) sako, kad visi žmonės lygūs prieš Dievą, daugelio profesijų žmonės (gydytojai, gaisrininkai, gelbėtojai ir pan.) tai pat turi padėdinėti visiems žmonėms, kuriems reikia jų pagalbos. Tai sako, kad vis žmonės vienodai vertingi prieš įstatymą, prieš...

Jauno žmogaus vertybės šiandien.

Jaunimas- nepatyrę žmonės. Jiems įdomu viską išbandyti "savo kailiu" . Dabartineje visuomenėje jaunimas labai skiriasi nuo ankstesniosios kartos žmoniu. Daugelis pradėjusių augti žmonių įsivaizduoja, kad jie yra pasaulio bambos ir viskas sukasi būtent aplink juos. Jie jaučiasi visa ko šeimininkais, tačiau pamiršta, kad be jų yra milijardai kitų žmonių. Skiriasi jų požiuris į pasaulį, kasdienybę, pareigas. Taigi kokios yra jauno žmogaus vertybės šiandien?..

Civilinės teisės objektų samprata ir rūšys: Samprata, Klasifikacija ir rūšys, Civiliniai teisiniai santykiai
Turtiniai santykiai: Asmeniniai neturtiniai santykiai, Asmeninių neturtinių santykių rūšys
Neturtinės teisės ir vertybės: Autorių teisės, Asmens garbė ir orumas, Teisė į vardą, Teisė į atvaizdą, Teisė į privatų gyvenimą, Teisė į sveikatą, Juridinio asmens pavadinimas, Prekės ženklas.

Jonas Biliūnas buvo XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios lietuvių prozininkas, publicistas, lyrinės prozos pradininkas, visuomenės veikėjas. Biliūno kūryboje nuolat gilinamasi į žmogaus vidų, aprašomi jo jausmais, išgyvenimai, prisiminimai. Novelėje „Lazda“ pasakojama, kaip sykį vieną seną kaimo gyventoją Dumbrauckas primušė su lazda už tai, kad jis davė mažą kuokštelę dobilų savo darbo išvargintiems jaučiams. Daug vėliau Dumbrauckas neturėjo kur gyventi, o tas senelis, kuris buvo sumuštas, ne tik nepyko ant Dumbraucko, bet ir priėmė jį gyventi pas save. Novelėje pagrindinė vertybė yra atlaidumas. Šiais laikais...

Žmogaus laikysena ir vertybės atramos S.Neries ir V.Mačernio karo metų kūryboje.
Salomėja Neries kūryboje matomas sunkus autorės gyvenimo laikotarpis. Karo metas Salomėją privertė liūdnai jaustis, išgyventi beviltiškus išgyvenimus. Dažnai ji atsimindavo savo artimą kraštą – tėvynę. Visalaik svajodavo grįšti į ją(nes pati autorė buvo pabėgus nuo karo prievolių). Kūriniuose mąstytado apie gimtinės laisvės kelią. Dažnai optimistiškai nusiteikėsu tikijo, kad tėvvynė atgaus savo nusipelnytą laisvę. Bet Neris ne tik ilgėjosi tėvynės, bet ir joje gyvenančių artimųjų, bijojo dėl jų likimo ir vilėsi juos dar pamatyti. Karo metu vieninteliai gamtos,...

Su šia kova susiduria ir pagrindinis V. Mykolaičio- Putinos knygos “Altorių šešėly” pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris.
V.Mykolaičio – Putino romanas “Altorių šešėly”. Tai pirmasis lietuvių psichologinis romanas, kuriame nuosekliai gilinamasi į pagrindinio veikėjo mintis, išgyvenimus, jausmus, psichologiją. Pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris įstoja į kūnigų seminariją, nori kurti, tapti tokiu poetu kaip Maironis ir dirbti Lietuvai. Greitai jis supranta, kad ten jam ne vieta, bet tėvai į jį kreipiasi “jūs, kūnignėli” ir stengiasi pabučiuoti ranką. Studijuodamas seminarijoje Vasaris bando išlaikytis asmenybės ir kūrybos laisvę, nors griežtame seminarijos gyvenime, sunku tai padaryti.
Kūryba Vasariui tampa vidine nepriklausomybe.. Taikydamas sau šiuos Tiutčevo žodžius: „Tylėk, dangstykis ir paslėpk svajones savo ir jausmus“Vasaris stengiasi sugniuždyti savo poeto prigimtį, asmenybę, atsiriboti...

Vardas, pavardė VERTINIMAS: vienas taškas atitinka viena balą.
I. KAIP ,,ANTIGONĖS“ VEIKĖJAI PAGRINDŽIA SAVO POELGIUS, SPRENDIMUS? Parašyti po tris argumentus prie kiekvieno veikėjo. Už kiekvieną tinkamą argumentą rašomas 1 taškas (iš viso galima surinkti 9 taškus).
1.
Jai svarbiau šeimos tradicijos, nei valstybės įstatymai.
1. Kreontas pyksta ant sūnaus, nes jis buvo už teisybę ir palaikė Antigonę.
1.Haimonas tėvą ragina elgtis išmintingai, nes pagal jį tikram išminčiu bus negėda ir kito žmogaus išklausyti.
2.
Antigonei Dievų įsakymai yra svarbesni už valdovų/žmonių.
2. Nes Antigonė nesilaiko įstatymo.
2.Jis palaikė savo tėvą, bet ėjo už teisybę.
3.
Antigonė mano,kad tinkamai nepalaidoto...

Jono Biliūno novelėje „Ubagas“ , pirma paminėta vertybė yra, savas, gimtasis kraštas. Autoriaus asmenybė, jo charakterio bruožai lėmė tai jog kūrinio pradžia prasideda būtent tėvynės tema. „Visur graži prigimtis, bet savajame krašte jinai maloni, brangi, graudina širdį“. Jau pirmojoje kūrinio patraipoje rašytojas apibūdina gimtųjų žemių grožį, vaizdžiai ir detaliai viską aprašo, kas yra būdinga realistams. Antra minima vertybė yra gerumas. Kai pasakotojas apibūdina P. Sabaliūną jis pamini tiek gerumą kaimynams, tiek bitėms, tiek vaikams. Visoje šioje novelėje rašytojas pasakoja apie gerą jo būdą kas ir pagrindžia šią vertybę. Sekanti vertybė yra gailestis ir užuojauta. Gailestį ir...

Juozas Grušas – XX a. Lietuvos dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas, kultūros veikėjas, savo kūryboje dažnai pasikliaujantis moralizuojančiojo pozicija. Labiausiai Juozo Grušo kūrybą įprasmino 1967 m. išleista tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“. Šiame kūrinyje nagrinėjamos esminės šiuolaikinio visuomenės dvasinio gyvenimo problemos, išsakoma skaudi tiesa, kuri fiksuojama atskleidžiant jaunimo mąstyseną ir kalbėjimo stilių. Didelę teksto dalį sudaro tėvų ir vaikų diskusijos moralinėmis temomis bei svarbūs dialogai apie jaunimo dvasines kryžkeles ir apskritai visuomenės raidos problemas. Kaip pagrindinį aspektą kūrinyje galima akcentuoti tėvų ir vaikų santykius, kuriuos aptarsiu šioje kalboje, remdamasis šios tragikomedijos pavyzdžiais.
XX a. buvo permainingas ir sudėtingas amžius, nes vyko du pasauliniai karai ir šaltasis karas. Tačiau tai buvo socialinių ir kultūrinių pokyčių laikotarpis. Po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europoje prasidėjo socialiniai pokyčiai – jaunimo elgesys laisvėjo, atsirado pirmosios subkultūros, suklestėjo vartotojiškumo kultūra. Tradicinės vertybės ėmė keistis ar nykti. Šių socialinių ir kultūrinių pokyčių neišvengė net ir nuo Vakarų bandžiusi izoliuotis Sovietų Sąjunga. Pokyčių apraiškas matome ir sovietinėje Lietuvoje. J.Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias” vaizduojami jaunuoliai patiria konfliktą su vyresniąja karta dėl tradicinių vertybių ir besikeičiančio pasaulio. Savo kalboje aptarsiu tradicines vertybes ir elgesio normas XX a. J.Grušo kūrinyje „Meilė,džiazas ir velnias“.
Dramoje vaizduojami jaunuoliai yra veikiami populiariosios kultūros ir todėl jų elgesio normos keičiasi ir skiriasi nuo ankstesnių kartų elgesio. Pagrindiniai dramos veikėjai – Beatričė, Andrius, Julius ir Lukas – domisi džiazo muzika ir visi kartu groja. Septintajame dešimtmetyje džiazo muzika buvo vis dar laikoma naujove ir susidomėjimas tokia muzika buvo naujos populiariosios kultūros dalis. Grojimas grupėje tuomet buvo įtartinas elgesys – sovietinė visuomenė įtariai žiūrėjo į įvairias subkultūras ir grojantį jaunimą, nes tai buvo laikoma maištu prieš nusistovėjusią tvarką. Tačiau jie ne tik groja, bet ir girtuokliauja ar nederamai elgiasi. Tai iliustruojama Andriaus paveikslu. Jis yra brutaliausias iš grupės ir dažniausiai sukelia konfliktiškas situacijas. Pavyzdžiui, Andrius iš savo tėvo...