Kiekviena prekė rinkoje turi tam tikrą paklausą, priklausančią nuo vartotojo požiūrio į siūlomos prekės kainą. Jei vartotojas žino, kad šioje prekyvietėje prekės kaina didesnė nei kitose vietose, jis čia nepirks.
Mūsų darbo grupė, tam tikru laikotarpiu (2003 02 17 – 2003 04 08) stebėjo 24 Vilniaus miesto prekyvietes, esančias skirtinguose rajonuose ir prekiaujančias cigaretėmis „L&M Super Light“. Pagrindinė priežastis, nulėmusi, kad būtent ši prekė buvo pasirinkta stebima preke buvo ta, kad tai vienos populiariausių cigarečių studentų tarpe. Pagrindiniai šio tyrimo tikslai buvo nustatyti, kaip kinta prekių kainos, įvertinti studentų teorines žinias, pagilinti savarankiško praktinio darbo įgūdžius, geriau įsisavinti statistinių rodiklių skaičiavimo metodiką ir juos analizuoti.
Siekiant įvertinti tiriamojo produkto kainų kitimą, buvo skaičiuojami tokie rodikliai kaip aritmetinis vidurkis, moda, mediana, sklaidos rodikliai, įvertinamas asimetriškumas, o taip pat ir pasirinktų šešių parduotuvių dinamikos rodikliai. Šių duomenų dėka galėjome įvertinti kainų pasikeitimą.
Kainų kitimo laikotarpį sugrupavome į du sektorius, nes kainos, per visą stebėjimo laikotarpį, pasikeitė tik vieną kartą. Kiekvieno sektoriaus pabaigoje pateikėme išsamias išvadas.
2003 vasario 17 d. – 2003 kovo 29 d. cigarečių „L&M Super Light“ kainos įvairiose prekybos vietose
Eil.Nr.
Prekyvietės pavadinimas
Prekyvietės adresas
Kaina, Lt
2003 02 17
2003 02 27
2003 03 09
2003 03 19
2003 03 29
2003 04 08
1.
Kioskas „Lietuvos spauda“
Justiniškės
3,35
3,35
3,35
3,20
3,20
3,20
2.
Parduotuvė „Norfa“
Justiniškės
2,99
2,99
2,99
3,25
3,25
3,25
3.
Parduotuvė „Maxima“
Mindaugo gatvė
3,19
3,19
3,19
3,25
3,25
3,25
4.
Kioskas „1“
Justiniškės
3,20
3,20
3,20
3,20
3,20
3,20
5.
„Hyper Maxima“
Ozo gatvė
3,19
3,19
3,19
3,25
3,25
3,25
6.
Parduotuvė „Iki“
Žirmūnai
3,20
3,20
3,20
3,49
3,49
3,49
7.
Parduotuvė „Rimi“
Didžioji gatvė
3,25
3,25
3,25
3,25
3,25
3,25
8.
Parduotuvė „Delikata“
Sniego gatvė
3,35
3,35
3,35
3,35
3,35
3,35
9.
Parduotuvė „Media“
Stoties rajonas
3,20
3,20
3,20
3,25
3,25
3,25
10.
Parduotuvė „Iki“
Stoties rajonas
3,19
3,19
3,19
3,49
3,49
3,49
11.
„Visą parą“
Stoties rajonas
3,25
3,25
3,25
3,50
3,50
3,50
12.
Kioskas „Lietuvos spauda“
Stoties rajonas
3,25
3,25
3,25
3,50
3,50
3,50
13.
Parduotuvė „Iki“
Didlaukio gatvė
3,19
3,19
3,19
3,25
3,25
3,25
14.
Parduotuvė „Media“
Baltupių rajonas
3,19
3,19
3,19
3,25
3,25
3,25
15.
Parduotuvė „Norfa“
Ateities gatvė
2,99
2,99
2,99
3,25
3,25
3,25
16.
Kioskas „Lietuvos spauda“
Didlaukio gatvė
3,25
3,25
3,25
3,50
3,50
3,50
17.
Parduotuvė „Norfa“
L. Giros gatvė
2,99
2,99
2,99
3,25
3,25
3,25
18.
Parduotuvė „Iki“
Fabijoniškės
3,19
3,19
3,19
3,49
3,49
3,49
19.
Parduotuvė „Rimi“
Gedvydžių gatvė
3,25
3,25
3,25
3,49
3,49
3,49
20.
Kioskas „2“
L. Giros gatvė
3,40
3,40
3,40
3,65
3,65
3,65
21.
Parduotuvė „Maisto prekės“
Sodų gatvė
3,25
3,25
3,25
3,50
3,50
3,50
22.
Parduotuvė „Maisto prekės“
Sodų gatvė
3,19
3,19
3,19
3,45
3,45
3,45
23.
Parduotuvė „Maisto prekės“
Sodų gatvė
3,15
3,15
3,156
3,50
3,50
3,50
24.
Kioskas „3“
Halės Turgus
2,95
2,95
2,95
3,25
3,25
3,25
Kainų kitimo tyrimas pirmajame sektoriuje
1-oje lentelėje matote konkrečias cigarečių „L&M Super Light“ kainas konkrečiu laiko momentu, konkrečiose prekybos vietose. Norėdami atlikti išsamią 2003 m. vasario 17 d . minėtų cigarečių kainų analizę, sudarėme ūginę eilutę ir atlikome įvairius skaičiavimus:
I. Ūginė eilutė: 2,95; 2,99; 2,99; 2,99; 3,15; 3,19; 3,19; 3,19; 3,19; 3,19; 3,19;3,19; 3,20; 3,20; 3,20; 3,25; 3,25; 3,25; 3,25;...

Gimstamumas pirmiausia mažėja dėl to, kad šeimose vis rečiau gimsta trečias ir paskesnis vaikas. Tačiau mažėjant santuokų, mažiau gimsta ir pirmų bei antrų vaikų. Vėliau tuokiamasi, vėliau gimdomi ir vaikai, ilgėja laikas tarp santuokos sudarymo ir pirmo vaiko gimimo, ir ypač tarp pirmo vaiko ir paskesnių. Vyksta vertybių persiskirstymas. Šiuo metu pirmenybė teikiama konkuruojančioms vertybėms - darbinei karjerai, materialiniam apsirūpinimui, saviraiškai ir įsitvirtinimui gyvenime. Labai sumažėjo norimas vaikų skaičius. Gyventojų mirtingumo dažniui be įprastinių priežasčių įtakos turi didelis savižudybių, žmogžudysčių skaičius, žūtys autoavarijose, apsinuodijimai ir kitos nesavalaikės mirtys, o netikėtais atvejais dažniausiai žūsta jauni darbingo amžiaus žmonės, neretai ir vaikai. Mažesnį gyventojų mirtingumą galima pasiekti sumažinus mirtingumą nuo dažniausių mirties priežasčių ¬ nelaimingų atsitikimų, traumų, širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų, sumažinus kūdikių mirtingumą.

Statistiniam tyrimui būdinga: reiškiniai ir procesai tiriami visapusiškai susiję, nuolat besivystantys, dinamiški, kaip atsitiktinumo ir būtinumo dialektinis ryšis.
3) duomenų analizė.
Svarbiausi proceso, apimančio visus tyrimo etapus, bruožai: masinių stebėjimų būtinumas kaip pagrindas remtis tikimybių teorija ir joje formuluojamu didžiųjų skaičių dėsniu, naujos tvarkos stebimuose reiškiniuose pastebėjimas ir tam tikrų tvirtinimų (hipotezių) formulavimas, atitinkamų rodiklių, apibūdinančių procesą, parinkimas.
Statistikos rodiklis - skaitmeninė charakteristika, rodanti visuomenės reiškinio savybes ir ypatumus konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis. Statistiniai duomenys - individualūs rodikliai, jų pagrindu surandami apibendrinamieji rodikliai, apibūdinantys reiškinių visumą (pvz., atitinkamos šalies gyventojus, ūkį, kultūrą ir pan.).
statistika
Nagrinėja duomenų apie masinius visuomenės reiškinius rinkimo, apdorojimo ir analizės principus, taisykles bei metodus, aiškina apibendrinamų rodiklių esmę.
MS (makroekonominė statistika) GS (gyventojų, demografinė SS (socialinė
statistika) statistika)
Tyrinėja kiekybines masinių ekonomikos reiškinių savybes, atskleidžia bei apibūdina ekonomikos reiškinių dėsningu-mus išplėstinės visuomenės reprodukcijos procese, sukuria susumuotų ekonominių rodiklių sistemą ūkio būklei, proporci-joms - ryšiams ir dinamikai analizuoti makroekonomikos lygyje.
Gyventojų surašymai ir kiti tyrimai apie pasaulio, konkrečios šalies žmones.
Sudaro rodiklių sistemą socialiniams reiškiniams atvaizduoti. Duoda teorinį ir metodologinį pagrindą politikos, teisės, kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos ir kt. reiškiniams nagrinėti.
Konkrečių ūkio šakų mikroekonomikos lygyje, visuomenės gyvenimo sferų statistika.
Pramonės Žemės ūkio Kultūros Švietimo Kitos
statistika statistika statistika statistika statistikos
Remiasi TS, MS, SS principais skaičiavimo metodika, nustato rodiklius atsižvelgdama į tyrimo objekto specifiką. Pateikia svarbią valdymo informaciją konkretiems sprendimams priimti.
Statistinis stebėjimas - vienas iš statistinio tyrimo etapų (kiti etapai: duomenų suvedimas ir grupavimas; duomenų analizė).
Statistinis stebėjimas - planingas, sistemingas, moksliškai pagrįstas masinių duomenų apie socialinius ekonomikos reiškinius ir procesus rinkimas, registruojant jų esminius požymius pagal iš anksto sudarytą programą konkrečiam laiko momentui arba tam tikram laiko tarpui.
Statistinio stebėjimo etapai: paruošiamieji darbai, tiesioginis duomenų rinkimas, surinktos informacijos kontrolė.
Pagrindinės statistinio stebėjimo organizacinės formos:
1. Atskaitomybė: iki nustatyto termino pateikiami dokumentai užpildyti remiantis pirmine apskaita.
2. Specialiai organizuoti statistiniai tyrimai: organizuojamos akcijos surinkti statistinius duomenis, pvz., gyventojų surašymai, namų ūkių...

Imties moda: — dažniausiai pasikartojantis sekos narys (arba nariai).
Imties mediana: — vidurinysis variacinės eilutės narys arba dviejų viduriniųjų variacinės eilutės narių (jei imties tūris yra lyginis) sumos pusė.
Pažymiai: 10, 9, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 9, 7, 10, 10, 10, 10, 9, 10, 10, 10, 8, 10, 9, 10, 8, 7, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10.
Variacinė eilutė.
7, 7, 8, 8, 9, 9, 9, 9, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10.
Dažnių ir santykinių dažnių lentelė.
Pažymys
7
8
9
10
Dažnis
2
2
4
24
Santykinis dažnis
Imties plotis: r =
Imties centras: c = = 8,5
Imties tūris: v = 32
Imties vidurkis: =
Imties dispersija:
Imties vidutinis kvadratinis nuokrypis:
Imties mediana:
Imties moda:
Istorija
Pažymiai: 8, 9, 10, 9, 8, 10, 10, 8, 9, 10, 10, 10, 10, 8, 9, 10, 9, 10, 10, 10, 10, 8, 9, 10, 9, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 8, 8
Variacinė eilutė: 8, 8, 8, 8, 8, 8, 8, 9, 9, 9, 9, 9, 9, 9, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10
Dažnių ir santykinių dažnių lentelė:
Pažymys
8
9
10
Dažnis
7
7
20
Santykinis dažnis
Imties plotis: r =
Imties centras: c = = 9
Imties tūris: v = 34
Imties vidurkis: =
Imties dispersija:
Imties vidutinis kvadratinis nuokrypis:
Imties mediana:
Imties moda:
Matematika
Pažymiai: 10, 9, 9, 10, 7, 10, 7, 9, 9, 9, 10, 7, 9, 9, 8, 8, 9, 9, 10, 7, 10, 9, 6
Variacinė eilutė: 6, 7, 7, 7, 7, 8, 8, 9, 9, 9, 9, 9, 9, 9, 9, 9, 9, 10, 10, 10, 10, 10, 10
Dažnių ir santykinių dažnių lentelė:
Pažymys
6
7
8
9
10
Dažnis
1
4
2
10
6
Santykinis dažnis
Imties plotis:
Imties centras:
Imties tūris:
Imties vidurkis: =
Imties dispersija:
Imties vidutinis kvadratinis nuokrypis:
Imties mediana:
Imties moda:
Anglų kalba
Pažymiai: 7, 8, 10, 9, 8, 10, 7, 8, 8, 10, 10, 8, 10,...

1) Mano darbo tikslas yra išsiaiškinti ar Molėtų gimnazijos ketvirtokų laikas, skiriamas namų darbams, priklauso nuo laiko, skiriamo darbui/žaidimams ar kitai veiklai prie kompiuterio.
5) Pagilinti statistinių tyrimų žinias.
Žmogaus nr.
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
Laikas skiriamas namų darbams
2
4
5
6
9
10
10
10
12
13
14
14
14
15
16
24
25
35
40
40
Laikas skiriamas darbui prie kompiuterio
30
3
26
1
8
8
15
30
10
4
10
4
10
10
30
7
1
2
7,5
10
*Duomenys pateikti valandų tikslumu.
Tirsiu tik laiką, skiriamą darbui prie kompiuterio:
Sudarau imčių dažnių, santykinių dažnių ir sukauptųjų santykinių dažnių lentelę:
xi
2
4
5
6
9
10
12
13
14
15
16
24
25
35
40
fi
1
1
1
1
1
3
1
1
3
1
1
1
1
1
2
f1+...+fi
1
2
3
4
5
8
9
10
13
14
15
16
17
18
20
1
Yra dvi Modos:
Mo1=10;
Mo2=14.
Kadangi yra , ir ,tai kvartilius skaičiuojame prie juos atitinkančių reikšmių pridėdami sekančią reikšmę ir padalindami iš dviejų:
Q1 == 9.5;
Q2 == 13.5 (Mediana lygi antram kvartiliui);
Q3 == 20.
Nubraižome stulpelinę ir skritulinę santykinių dažnių diagramas:
1) Stulpelinė:
Skritulinė:
360° - 20
x - 1 x = 18°;
y – 2 y = 36°;
z – 3 z = 54°.
Dalinu valandas į 4 lygius intervalus:
= 9.5;
Užrašome intervalus X1 - X4 :
X1 Є (2 ; 11,5]
X2 Є (11,5 ; 21]
X3 Є (21 ; 30,5]
X4 Є (30,5 ; 40)
Sudarome intervalo imčių lentelę:
xi
(2 ; 11,5]
(11,5 ; 21]
(21 ; 30,5]
(30,5 ; 40)
fi
8
7
2
3
Braižome histogramą iš turimų duomenų:
Prisiskiriam trumpinius:
x - Laikas...

Neseniai Lietuvos Statistikos departamentas paskelbė, kad gimstamumas Lietuvoje nuolat mažėja, ir dėl jo sumažėjimo per pereitus metus Lietuvoje sumažėjo tiek gyventojų, kiek jų gyvena Varėnoje. Gimstamumo mažėjimas tampa viena iš opiausiu problemų, nes mažėjantis gimstamumas ateityje sudarys rimtą demografinių disproporcijų grėsmę.
Šiame savo darbe aš analizuosiu gimstamumą Lietuvoje. Darbo tikslas – atlikti duomenų statistinę analizę, apskaičiuoti įvairias duomenų charakteristikas, grafiškai pavaizduoti duomenų pasiskirstymą, pateikti gautų rezultatų analizę, apskaičiuoti prognozes bei padaryti išvadas. Šiame tyrime bus gimstamumas Lietuvoje per penkis metus (2001 -2005 m.). Duomenys yra sugrupuoti pagal metus, vietovę, bendrus, bei atskirai berniukų ir mergaičių. Tyrimas bus daromas kiekvieniems metams atskirai apskaičiuojant aritmetinį vidurkį, dispersiją, standartinį nuokrypį ir po to palyginami jų rezultatai. Taip pat bandysiu paprognozuoti 2006 ir 2007 metų gimstamumo kitimą.
Šiam statistiniam tyrimui duomenys paimti iš 1 lentelėje jūs matote duomenis paimtus iš Lietuvos statistikos departamento puslapio internete, todėl aš bandysiu atlikti antrinį šių duomenų tyrimą.
Tūkst.
nuo 2001 m. iki 2005 m.
1 pav. Gimstamumas
Analizuojant 1 paveikslą galima pasakyti, kad didžiausias gimusių skaičius buvo 2001 metais, o mažiausias 2002 m. O nuo 2003 m. iki 2005 m. beveik nesikeitė, bet buvo mažesnis negu 2000 m.
2 pav. pateikta gimusių skaičiaus nuo 2001 m. iki 2005 m. pagal lytį ir vietovę stulpeline diagrama:
2 pav. Gim. berniukai ir mergaitės kaime ir mieste
Iš pateiktos diagramos, matyti, kad kaime ir berniukų, ir mergaičių gimsta mažiau, palyginus su gimstamumu mieste. Bet berniukų ir kaime, ir mieste gimė daugiau, negu mergaičių.
SANTYKINIAI DYDŽIAI
Santykiniai dydžiai – tai intensyvūs statistiniai rodikliai. Jie gaunami lyginant du absoliučius dydžius, kartais ir pačius santykinius dydžius. Santykiniai dydžiai tai yra dalmuo, gautas padalinus du statistinius dydžius ir charakterizuojantis kiekybinį sąryšį tarp jų.
Šiame skyrelyje paanalizuosiu dinamikos bazinius santykinius dydžius naudojant . Bazinius metus pasirenku 2001 metus ir pasirinkau bendrą gimusių skaičių.
Sdinamikos bazinis = •100 % = • 100 % = 95,2%
Sdinamikos bazinis = •100 % =...

Aš klausiau įvairaus amžiaus moksleivių iš skirtingų miestų, kiek laiko jie keliauja nuo namų iki mokyklos. Šio tyrimo tikslas ir buvo tas, kad aš norėjau sužinoti ar moksleiviams mokykla yra toli nuo namų.
Tyrimo planas buvo labai paprastas: aš pateikiu moksleiviams anketą arba paklausiu porą klausimų žodžiu, o jie tiesiog užpildo anketą arba atsako į mano pateiktus klausimus.
Visus duomenis rinkau pati: pamokų metu,pertraukų metu ir laisvu laiku, kai buvau neužsiėmusi.
Apklausos anketa
Štai tokias lenteles aš pateikiau moksleiviams, kad surinkčiau duomenis.
Lytis
Amžius
Kiek laiko einate iki mokyklos?
Vaikinas
Mergina
Apklausa žodžiu
Iš pradžių, kaip ir anketoje aš pateikiau klausimą : Jūsų amžius?; po to : Kiek laiko einate nuo namų iki mokyklos?
Kiek laiko moksleiviai eina iki mokyklos?
Merginos
Vaikinai
11 metų
12 metų
13 metų
14 metų
15 metų
16 metų
14 metų
15 metų
16 metų
5 min
15 min
3 min
2 min
5 min
3 min
1 min
10 min
3 min
5 min
20 min
4 min
3 min
7 min
6 min
5 min
15 min
5 min
20 min
20 min
10 min
3 min
8 min
7 min
5 min
15 min
10 min
20 min
30 min
18 min
5 min
10 min
20 min
5 min
30 min
15 min
18 min
7 min
25 min
30 min
15 min
18 min
10 min
20 min
15 min
40 min
Variacinė eilutė
Variacinė eilutė – tai is eilės surašyti duomenys didėjimo tvarka.
1, 2, 3, 3, 3, 3, 3, 4, 5, 5, 5, 5, 5, 5, 5, 5, 6, 7, 7, 7, 8, 10, 10, 10, 10, 10, 15, 15, 15, 15, 15, 15, 18, 18, 18, 20, 20, 20,...

Kai rytais tenka keltis dažnai pagalvoju, kad vakare reikia anksčiau gultis. Vieną tokį rytą man ir kilo mintis, kad mano matematikos statistinis darbas galėtų būti apie miegą. Nusprendžiau gatvėje žmonių paklausti kiek laiko per parą jie miega. Šiuo savo tyrimu norėjau sužinoti ar žmonės klauso gydytojų rekomendacijų ir ar nemiega per mažai. Iš viso apklausiau 100 suaugusių žmonių ir 50 vaikų.
Žinoma, net ir rengiant paprastą matematikos statistinį darbą iškyla sunkumų. Visų pirma man teko sukaupti visą savo drąsą, kad išdrįsčiau kreiptis į žmones tiesiog gatvėje. Taip pat reikėjo priprasti prie kvailokų replikų, kurių susilaukdavau iš kas trečio žmogaus. Turbūt lengviausia buvo apklausti vyresnio amžiaus žmones, nepaisant to, jog dauguma aiškindavo, kad trukdau jų ir taip užimtą dieną. Sunkiausia buvo su jaunesniais vyriškosios lyties atstovais, nes jie arba praeidavo net neišklausę klausimo, arba pasiųsdavo mane labai labai toli.
Nepaisant visų nesklandumų, manau, kad savo darbą...

Darbe bus pateikta gyventojų gimstamumo ir mirtingumo Lietuvoje statistinė analizė. Šis tyrimas buvo pasirinktas, siekiant išanalizuoti kaip kito gyventojų gimstamumas ir mirtingumas pasirengtuoju laikotarpiu. Buvo pasirinkti 2006-2011 metai ir 10 Lietuvos apskričių.
Tyrimo tikslas: Remiantis statistikos departamento bazės duomenimis išanalizuoti koks buvo gimstamumas ir mirtingumas Lietuvoje 2006-2011 metais.
Tyrimo objektas: Gimstamumas ir mirtingumas Lietuvos apskrityse.
Tyrimo uždaviniai:
1. Pateikti gimstamumo ir mirtingumo sąvokos esmę teorijos aspektu;
2. Susisteminti nagrinėjamo reiškinio duomenis;
3. Atlikti dinaminę analizę.
Tyrimo metodai: Literatūros šaltinių apžvalga, duomenų sisteminimas ir grafinis vaizdavimas, matematiniai – statistiniai metodai.
1. Gimstamumo ir mirtingumo teorinė samprata
Naudojant gimstamumą ir mirtingumą galima apskaičiuoti ir teritorijos natūralų prieaugį (natūraliu vadinamas todėl, kad nekreipia dėmesio į migraciją). Gimstamumas priklauso nuo teritorijos pasiskirstymo pagal amžių, todėl nenusako, kiek vidutiniškai vaikų pagimdo moteris. Tam yra naudojami kiti rodikliai.
Gimstamumas yra demografinis rodiklis, nusakantis kiek gimimų per metus tenka 1000 gyventojų tam tikroje teritorijoje. Tiek labai didelis, teik labai mažas gimstamumas yra laikomas blogu dalyku. Gimstamumu rūpinasi nemaža dalis valstybių valdžių. Kai kuriose valstybėse (pvz., Kinijoje) gimstamumą norima sumažinti, kitose (pvz., Lietuvoje, Italijoje) - padidinti. Vienas iš būdų didinti gimstamumą yra duoti pinigines išmokas naujoms motinoms. Gimstamumas mažinamas informacijos apie kontracepciją platinimu, privilegijų mažiau vaikų turinčioms šeimoms suteikimu ir kitais būdais. Paprastai didelis gimstamumas yra asocijuojamas su prasta sveikata, maža vidutine gyvenimo trukme, prasta gyvenimo kokybe, žemesne moterų padėtimi ir prastesniu švietimu.
Mirtingumas – visų per tam tikrą laikotarpį mirusių žmonių ir vidutinio gyventojų skaičiaus santykis arba mirusiųjų ir rizikos populiacijos narių stebėjimo laikotarpių sumos santykis. Šis rodiklis dažniausiai yra apskaičiuojamas 1000, 10 000, 100 000 gyventojų. Skaičiuojamas ne tik bendras mirčių kiekis, bet ir naujagimių mirtingumas (vaikų iki 1 metų). 2009 m. duomenimis, bendras pasaulio mirtingumas yra maždaug 8,2 tūkstančiui žmonių per metus. (Vainienė R. 2003)
2. GIMSTAMUMO ir mirtingumo dinaminiai rodikliai
2.1. Gimstamumo analizė
Išnagrinėjus...

• Projekto tikslas nustatyti mokinių pasiskirstymą klasėje pagal svorį. Mokiniai apklausiami, duomenys sugrupuojami ir pavaizduojami grafiškai. Apklausos dalyviai buvo apklausti savo svorio, atsakinėjo labai nenoriai.
• Arnoldas Falkevič – 45 kg
• Augustė Žičkutė – 45 kg
• Domas Lukošius – 68 kg
• Donatas Ramanauskas – 56 kg
• Dovydas Buidovas – 42 kg
• Giedrė Savickytė – 52 kg
• Henrikas Tačickij – 58 kg
• Ineta Jukonytė – 60 kg
• Inga Genytė – 62 kg
• Ivona Mockaitė – 68 kg
• Jaroslavas Aleksandrovič – 60 kg
• Jovita Klimaitė – 54 kg
• Lina Vitkūnaitė – 47 kg
• Monika Raudytė – 51 kg
• Remigijus Bukauskas – 40 kg
• Romualdas Kvakšis – 60 kg
• Simona Tamkovska – 43 kg
• Tautvydas Dasevičius – 54 kg
• Valdemaras Roman – 45 kg
• Viktorija Sokolova – 68 kg
• Variacinė eilutė:
• Merginų: 43, 45, 47, 51, 52, 54, 60, 62, 68, 68.
• Vaikinų: 40, 42, 45, 45, 48,...