Kiekviena prekė rinkoje turi tam tikrą paklausą, priklausančią nuo vartotojo požiūrio į siūlomos prekės kainą. Jei vartotojas žino, kad šioje prekyvietėje prekės kaina didesnė nei kitose vietose, jis čia nepirks.
Mūsų darbo grupė, tam tikru laikotarpiu (2003 02 17 – 2003 04 08) stebėjo 24 Vilniaus miesto prekyvietes, esančias skirtinguose rajonuose ir prekiaujančias cigaretėmis „L&M Super Light“. Pagrindinė priežastis, nulėmusi, kad būtent ši prekė buvo pasirinkta stebima preke buvo ta, kad tai vienos populiariausių cigarečių studentų tarpe. Pagrindiniai šio tyrimo tikslai buvo nustatyti, kaip kinta prekių kainos, įvertinti studentų teorines žinias, pagilinti savarankiško praktinio darbo įgūdžius, geriau įsisavinti statistinių rodiklių skaičiavimo metodiką ir juos analizuoti.
Siekiant įvertinti tiriamojo produkto kainų kitimą, buvo skaičiuojami tokie rodikliai kaip aritmetinis vidurkis, moda, mediana, sklaidos rodikliai, įvertinamas asimetriškumas, o taip pat ir pasirinktų šešių parduotuvių dinamikos rodikliai. Šių duomenų dėka galėjome įvertinti kainų pasikeitimą.
Kainų kitimo laikotarpį sugrupavome į du sektorius, nes kainos, per visą stebėjimo laikotarpį, pasikeitė tik vieną kartą. Kiekvieno sektoriaus pabaigoje pateikėme išsamias išvadas.
2003 vasario 17 d. – 2003 kovo 29 d. cigarečių „L&M Super Light“ kainos įvairiose prekybos vietose
Eil.Nr.
Prekyvietės pavadinimas
Prekyvietės adresas
Kaina, Lt
2003 02 17
2003 02 27
2003 03 09
2003 03 19
2003 03 29
2003 04 08
1.
Kioskas „Lietuvos spauda“
Justiniškės
3,35
3,35
3,35
3,20
3,20
3,20
2.
Parduotuvė „Norfa“
Justiniškės
2,99
2,99
2,99
3,25
3,25
3,25
3.
Parduotuvė „Maxima“
Mindaugo gatvė
3,19
3,19
3,19
3,25
3,25
3,25
4.
Kioskas „1“
Justiniškės
3,20
3,20
3,20
3,20
3,20
3,20
5.
„Hyper Maxima“
Ozo gatvė
3,19
3,19
3,19
3,25
3,25
3,25
6.
Parduotuvė „Iki“
Žirmūnai
3,20
3,20
3,20
3,49
3,49
3,49
7.
Parduotuvė „Rimi“
Didžioji gatvė
3,25
3,25
3,25
3,25
3,25
3,25
8.
Parduotuvė „Delikata“
Sniego gatvė
3,35
3,35
3,35
3,35
3,35
3,35
9.
Parduotuvė „Media“
Stoties rajonas
3,20
3,20
3,20
3,25
3,25
3,25
10.
Parduotuvė „Iki“
Stoties rajonas
3,19
3,19
3,19
3,49
3,49
3,49
11.
„Visą parą“
Stoties rajonas
3,25
3,25
3,25
3,50
3,50
3,50
12.
Kioskas „Lietuvos spauda“
Stoties rajonas
3,25
3,25
3,25
3,50
3,50
3,50
13.
Parduotuvė „Iki“
Didlaukio gatvė
3,19
3,19
3,19
3,25
3,25
3,25
14.
Parduotuvė „Media“
Baltupių rajonas
3,19
3,19
3,19
3,25
3,25
3,25
15.
Parduotuvė „Norfa“
Ateities gatvė
2,99
2,99
2,99
3,25
3,25
3,25
16.
Kioskas „Lietuvos spauda“
Didlaukio gatvė
3,25
3,25
3,25
3,50
3,50
3,50
17.
Parduotuvė „Norfa“
L. Giros gatvė
2,99
2,99
2,99
3,25
3,25
3,25
18.
Parduotuvė „Iki“
Fabijoniškės
3,19
3,19
3,19
3,49
3,49
3,49
19.
Parduotuvė „Rimi“
Gedvydžių gatvė
3,25
3,25
3,25
3,49
3,49
3,49
20.
Kioskas „2“
L. Giros gatvė
3,40
3,40
3,40
3,65
3,65
3,65
21.
Parduotuvė „Maisto prekės“
Sodų gatvė
3,25
3,25
3,25
3,50
3,50
3,50
22.
Parduotuvė „Maisto prekės“
Sodų gatvė
3,19
3,19
3,19
3,45
3,45
3,45
23.
Parduotuvė „Maisto prekės“
Sodų gatvė
3,15
3,15
3,156
3,50
3,50
3,50
24.
Kioskas „3“
Halės Turgus
2,95
2,95
2,95
3,25
3,25
3,25
Kainų kitimo tyrimas pirmajame sektoriuje
1-oje lentelėje matote konkrečias cigarečių „L&M Super Light“ kainas konkrečiu laiko momentu, konkrečiose prekybos vietose. Norėdami atlikti išsamią 2003 m. vasario 17 d . minėtų cigarečių kainų analizę, sudarėme ūginę eilutę ir atlikome įvairius skaičiavimus:
I. Ūginė eilutė: 2,95; 2,99; 2,99; 2,99; 3,15; 3,19; 3,19; 3,19; 3,19; 3,19; 3,19;3,19; 3,20; 3,20; 3,20; 3,25; 3,25; 3,25; 3,25;...

Gimstamumas pirmiausia mažėja dėl to, kad šeimose vis rečiau gimsta trečias ir paskesnis vaikas. Tačiau mažėjant santuokų, mažiau gimsta ir pirmų bei antrų vaikų. Vėliau tuokiamasi, vėliau gimdomi ir vaikai, ilgėja laikas tarp santuokos sudarymo ir pirmo vaiko gimimo, ir ypač tarp pirmo vaiko ir paskesnių. Vyksta vertybių persiskirstymas. Šiuo metu pirmenybė teikiama konkuruojančioms vertybėms - darbinei karjerai, materialiniam apsirūpinimui, saviraiškai ir įsitvirtinimui gyvenime. Labai sumažėjo norimas vaikų skaičius. Gyventojų mirtingumo dažniui be įprastinių priežasčių įtakos turi didelis savižudybių, žmogžudysčių skaičius, žūtys autoavarijose, apsinuodijimai ir kitos nesavalaikės mirtys, o netikėtais atvejais dažniausiai žūsta jauni darbingo amžiaus žmonės, neretai ir vaikai. Mažesnį gyventojų mirtingumą galima pasiekti sumažinus mirtingumą nuo dažniausių mirties priežasčių ¬ nelaimingų atsitikimų, traumų, širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų, sumažinus kūdikių mirtingumą.

Statistiniam tyrimui būdinga: reiškiniai ir procesai tiriami visapusiškai susiję, nuolat besivystantys, dinamiški, kaip atsitiktinumo ir būtinumo dialektinis ryšis.
3) duomenų analizė.
Svarbiausi proceso, apimančio visus tyrimo etapus, bruožai: masinių stebėjimų būtinumas kaip pagrindas remtis tikimybių teorija ir joje formuluojamu didžiųjų skaičių dėsniu, naujos tvarkos stebimuose reiškiniuose pastebėjimas ir tam tikrų tvirtinimų (hipotezių) formulavimas, atitinkamų rodiklių, apibūdinančių procesą, parinkimas.
Statistikos rodiklis - skaitmeninė charakteristika, rodanti visuomenės reiškinio savybes ir ypatumus konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis. Statistiniai duomenys - individualūs rodikliai, jų pagrindu surandami apibendrinamieji rodikliai, apibūdinantys reiškinių visumą (pvz., atitinkamos šalies gyventojus, ūkį, kultūrą ir pan.).
statistika
Nagrinėja duomenų apie masinius visuomenės reiškinius rinkimo, apdorojimo ir analizės principus, taisykles bei metodus, aiškina apibendrinamų rodiklių esmę.
MS (makroekonominė statistika) GS (gyventojų, demografinė SS (socialinė
statistika) statistika)
Tyrinėja kiekybines masinių ekonomikos reiškinių savybes, atskleidžia bei apibūdina ekonomikos reiškinių dėsningu-mus išplėstinės visuomenės reprodukcijos procese, sukuria susumuotų ekonominių rodiklių sistemą ūkio būklei, proporci-joms - ryšiams ir dinamikai analizuoti makroekonomikos lygyje.
Gyventojų surašymai ir kiti tyrimai apie pasaulio, konkrečios šalies žmones.
Sudaro rodiklių sistemą socialiniams reiškiniams atvaizduoti. Duoda teorinį ir metodologinį pagrindą politikos, teisės, kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos ir kt. reiškiniams nagrinėti.
Konkrečių ūkio šakų mikroekonomikos lygyje, visuomenės gyvenimo sferų statistika.
Pramonės Žemės ūkio Kultūros Švietimo Kitos
statistika statistika statistika statistika statistikos
Remiasi TS, MS, SS principais skaičiavimo metodika, nustato rodiklius atsižvelgdama į tyrimo objekto specifiką. Pateikia svarbią valdymo informaciją konkretiems sprendimams priimti.
Statistinis stebėjimas - vienas iš statistinio tyrimo etapų (kiti etapai: duomenų suvedimas ir grupavimas; duomenų analizė).
Statistinis stebėjimas - planingas, sistemingas, moksliškai pagrįstas masinių duomenų apie socialinius ekonomikos reiškinius ir procesus rinkimas, registruojant jų esminius požymius pagal iš anksto sudarytą programą konkrečiam laiko momentui arba tam tikram laiko tarpui.
Statistinio stebėjimo etapai: paruošiamieji darbai, tiesioginis duomenų rinkimas, surinktos informacijos kontrolė.
Pagrindinės statistinio stebėjimo organizacinės formos:
1. Atskaitomybė: iki nustatyto termino pateikiami dokumentai užpildyti remiantis pirmine apskaita.
2. Specialiai organizuoti statistiniai tyrimai: organizuojamos akcijos surinkti statistinius duomenis, pvz., gyventojų surašymai, namų ūkių...

Imties moda: — dažniausiai pasikartojantis sekos narys (arba nariai).
Imties mediana: — vidurinysis variacinės eilutės narys arba dviejų viduriniųjų variacinės eilutės narių (jei imties tūris yra lyginis) sumos pusė.
Pažymiai: 10, 9, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 9, 7, 10, 10, 10, 10, 9, 10, 10, 10, 8, 10, 9, 10, 8, 7, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10.
Variacinė eilutė.
7, 7, 8, 8, 9, 9, 9, 9, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10.
Dažnių ir santykinių dažnių lentelė.
Pažymys
7
8
9
10
Dažnis
2
2
4
24
Santykinis dažnis
Imties plotis: r =
Imties centras: c = = 8,5
Imties tūris: v = 32
Imties vidurkis: =
Imties dispersija:
Imties vidutinis kvadratinis nuokrypis:
Imties mediana:
Imties moda:
Istorija
Pažymiai: 8, 9, 10, 9, 8, 10, 10, 8, 9, 10, 10, 10, 10, 8, 9, 10, 9, 10, 10, 10, 10, 8, 9, 10, 9, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 8, 8
Variacinė eilutė: 8, 8, 8, 8, 8, 8, 8, 9, 9, 9, 9, 9, 9, 9, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10
Dažnių ir santykinių dažnių lentelė:
Pažymys
8
9
10
Dažnis
7
7
20
Santykinis dažnis
Imties plotis: r =
Imties centras: c = = 9
Imties tūris: v = 34
Imties vidurkis: =
Imties dispersija:
Imties vidutinis kvadratinis nuokrypis:
Imties mediana:
Imties moda:
Matematika
Pažymiai: 10, 9, 9, 10, 7, 10, 7, 9, 9, 9, 10, 7, 9, 9, 8, 8, 9, 9, 10, 7, 10, 9, 6
Variacinė eilutė: 6, 7, 7, 7, 7, 8, 8, 9, 9, 9, 9, 9, 9, 9, 9, 9, 9, 10, 10, 10, 10, 10, 10
Dažnių ir santykinių dažnių lentelė:
Pažymys
6
7
8
9
10
Dažnis
1
4
2
10
6
Santykinis dažnis
Imties plotis:
Imties centras:
Imties tūris:
Imties vidurkis: =
Imties dispersija:
Imties vidutinis kvadratinis nuokrypis:
Imties mediana:
Imties moda:
Anglų kalba
Pažymiai: 7, 8, 10, 9, 8, 10, 7, 8, 8, 10, 10, 8, 10,...

Neseniai Lietuvos Statistikos departamentas paskelbė, kad gimstamumas Lietuvoje nuolat mažėja, ir dėl jo sumažėjimo per pereitus metus Lietuvoje sumažėjo tiek gyventojų, kiek jų gyvena Varėnoje. Gimstamumo mažėjimas tampa viena iš opiausiu problemų, nes mažėjantis gimstamumas ateityje sudarys rimtą demografinių disproporcijų grėsmę.
Šiame savo darbe aš analizuosiu gimstamumą Lietuvoje. Darbo tikslas – atlikti duomenų statistinę analizę, apskaičiuoti įvairias duomenų charakteristikas, grafiškai pavaizduoti duomenų pasiskirstymą, pateikti gautų rezultatų analizę, apskaičiuoti prognozes bei padaryti išvadas. Šiame tyrime bus gimstamumas Lietuvoje per penkis metus (2001 -2005 m.). Duomenys yra sugrupuoti pagal metus, vietovę, bendrus, bei atskirai berniukų ir mergaičių. Tyrimas bus daromas kiekvieniems metams atskirai apskaičiuojant aritmetinį vidurkį, dispersiją, standartinį nuokrypį ir po to palyginami jų rezultatai. Taip pat bandysiu paprognozuoti 2006 ir 2007 metų gimstamumo kitimą.
Šiam statistiniam tyrimui duomenys paimti iš 1 lentelėje jūs matote duomenis paimtus iš Lietuvos statistikos departamento puslapio internete, todėl aš bandysiu atlikti antrinį šių duomenų tyrimą.
Tūkst.
nuo 2001 m. iki 2005 m.
1 pav. Gimstamumas
Analizuojant 1 paveikslą galima pasakyti, kad didžiausias gimusių skaičius buvo 2001 metais, o mažiausias 2002 m. O nuo 2003 m. iki 2005 m. beveik nesikeitė, bet buvo mažesnis negu 2000 m.
2 pav. pateikta gimusių skaičiaus nuo 2001 m. iki 2005 m. pagal lytį ir vietovę stulpeline diagrama:
2 pav. Gim. berniukai ir mergaitės kaime ir mieste
Iš pateiktos diagramos, matyti, kad kaime ir berniukų, ir mergaičių gimsta mažiau, palyginus su gimstamumu mieste. Bet berniukų ir kaime, ir mieste gimė daugiau, negu mergaičių.
SANTYKINIAI DYDŽIAI
Santykiniai dydžiai – tai intensyvūs statistiniai rodikliai. Jie gaunami lyginant du absoliučius dydžius, kartais ir pačius santykinius dydžius. Santykiniai dydžiai tai yra dalmuo, gautas padalinus du statistinius dydžius ir charakterizuojantis kiekybinį sąryšį tarp jų.
Šiame skyrelyje paanalizuosiu dinamikos bazinius santykinius dydžius naudojant . Bazinius metus pasirenku 2001 metus ir pasirinkau bendrą gimusių skaičių.
Sdinamikos bazinis = •100 % = • 100 % = 95,2%
Sdinamikos bazinis = •100 % =...

1) Mano darbo tikslas yra išsiaiškinti ar Molėtų gimnazijos ketvirtokų laikas, skiriamas namų darbams, priklauso nuo laiko, skiriamo darbui/žaidimams ar kitai veiklai prie kompiuterio.
5) Pagilinti statistinių tyrimų žinias.
Žmogaus nr.
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
Laikas skiriamas namų darbams
2
4
5
6
9
10
10
10
12
13
14
14
14
15
16
24
25
35
40
40
Laikas skiriamas darbui prie kompiuterio
30
3
26
1
8
8
15
30
10
4
10
4
10
10
30
7
1
2
7,5
10
*Duomenys pateikti valandų tikslumu.
Tirsiu tik laiką, skiriamą darbui prie kompiuterio:
Sudarau imčių dažnių, santykinių dažnių ir sukauptųjų santykinių dažnių lentelę:
xi
2
4
5
6
9
10
12
13
14
15
16
24
25
35
40
fi
1
1
1
1
1
3
1
1
3
1
1
1
1
1
2
f1+...+fi
1
2
3
4
5
8
9
10
13
14
15
16
17
18
20
1
Yra dvi Modos:
Mo1=10;
Mo2=14.
Kadangi yra , ir ,tai kvartilius skaičiuojame prie juos atitinkančių reikšmių pridėdami sekančią reikšmę ir padalindami iš dviejų:
Q1 == 9.5;
Q2 == 13.5 (Mediana lygi antram kvartiliui);
Q3 == 20.
Nubraižome stulpelinę ir skritulinę santykinių dažnių diagramas:
1) Stulpelinė:
Skritulinė:
360° - 20
x - 1 x = 18°;
y – 2 y = 36°;
z – 3 z = 54°.
Dalinu valandas į 4 lygius intervalus:
= 9.5;
Užrašome intervalus X1 - X4 :
X1 Є (2 ; 11,5]
X2 Є (11,5 ; 21]
X3 Є (21 ; 30,5]
X4 Є (30,5 ; 40)
Sudarome intervalo imčių lentelę:
xi
(2 ; 11,5]
(11,5 ; 21]
(21 ; 30,5]
(30,5 ; 40)
fi
8
7
2
3
Braižome histogramą iš turimų duomenų:
Prisiskiriam trumpinius:
x - Laikas...

Nusikalstamumas ir jo kontrolė yra viena sudėtingiausių mokslo ir praktikos problemų. Jos ypatumas yra tas, kad tyrimai gali tik orientuoti, o ne pakeisti nacionalinį nusikalstamumą. Šie tyrimai turi būti pagrįsti savo šalies medžiaga, atsižvelgiant į šalies istorinius pokyčius, tendencijas, mentaliteto ypatybes ir savitumus. Tokie moksliniai tyrimai yra būtini vykdant Lietuvos Vyriausybės teisinės sistemos reformos ir teisėtvarkos programą. Mano darbo tikslas – atlikti duomenų statistinę analizę, apskaičiuoti įvairias duomenų charakteristikas, grafiškai pavaizduoti duomenų pasiskirstymą, pateikti gautų rezultatų analizę, apskaičiuoti prognozes bei padaryti išvadas. Taigi čia matysite nusikaltimų statitinį tyrimą. Šiame tyrime bus nusikaltimai, kurie buvo įvykdyti per trylika metų (1990-2003 m.). Taip pat bandysiu paprognozuoti 2004 ir 2005 metų nusikaltimų kitimą.
Šiam statistiniam tyrimui duomenys paimti iš Lietuvos statistikos metraščio (2004 metų). 1 lentelėje jūs matote duomenis paimtus iš statistikos metraščio, todėl aš bandysiu atlikti antrinį šių duomenų tyrimą.
2002
2003
Nužudymai ir pasikėsinimai
224
502
398
378
313
372
Sunkūs sveikatos sutrikdymai
319
299
463
405
456
473
Išžaginimai ir pasikėsinimai
196
200
183
176
188
278
Plėšimai
334
2837
4374
4185
4535
4919
Vagystės
24333
41969
53291
48995
42209
44220
Viešosios tvarkos pažeidimai
1133
2565
2690
2401
2301
2931
Nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis
76
395
926
1039
937
910
Lietuvos statistikos metraštis 2004 m.
Iš 1 lentelės duomenų matome, kad duomenys sugrupuoti pagal nusikaltimų rūšis. Todėl tyrime skaičiuojami įvairūs dydžiai kiekvieniems metams atskirai ir kiekvieni metai nagrinėjami atsikirai. Pabaigoje bus palyginami visi metai ir padaromos išvados.
VIDURKIŲ IR VARIACIJOS RODIKLIŲ PASKAIČIAVIMAS
Aritmetinis vidurkis – tai vienas iš labiausiai paplitusių statistinių vidurkių. Jis yra paprastas ir svertinis. Paprastas aritmetinis vidurkis (klasikinis) taikomas tais atvejais, kai duomenys yra sugrupuoti, kaip ir šiuo atveju.
Aritmetinis vidurkis apskaičiuojamas pagal šią formulę: .
Taigi norėdami apskaičiuoti kiek vidutiniškai nuo 1990 iki 2003 metų buvo nužudymų ir pasikėsinimų turime susumuoti visų metų įvykių skaičių ir padalintį iš duotųjų metų.
(nužudymai ir pasikėsinimai)
Taigi suskaičiavę matome, jog 1990-2003 metais vidutiniškai nužudymų ir pasikėsinimų įvykdyta 364,50.
Aritmetinis vidurkis kvadratu reikalingas tam, kad būtų galima paskaičiuoti dispersija. Jis apskaičiuojamas labai paprastai: aritmetinį vidurkį pakeltus kvadratu.
Kvadratinis vidurkis – statistikoje kvadratinis vidurkis naudojamas dažniausiai modifikuota (pakeista) forma, analizuojant požymių variaciją.
Kvadratinis vidurkis paskaičiuojamas taip:....

Aš klausiau įvairaus amžiaus moksleivių iš skirtingų miestų, kiek laiko jie keliauja nuo namų iki mokyklos. Šio tyrimo tikslas ir buvo tas, kad aš norėjau sužinoti ar moksleiviams mokykla yra toli nuo namų.
Tyrimo planas buvo labai paprastas: aš pateikiu moksleiviams anketą arba paklausiu porą klausimų žodžiu, o jie tiesiog užpildo anketą arba atsako į mano pateiktus klausimus.
Visus duomenis rinkau pati: pamokų metu,pertraukų metu ir laisvu laiku, kai buvau neužsiėmusi.
Apklausos anketa
Štai tokias lenteles aš pateikiau moksleiviams, kad surinkčiau duomenis.
Lytis
Amžius
Kiek laiko einate iki mokyklos?
Vaikinas
Mergina
Apklausa žodžiu
Iš pradžių, kaip ir anketoje aš pateikiau klausimą : Jūsų amžius?; po to : Kiek laiko einate nuo namų iki mokyklos?
Kiek laiko moksleiviai eina iki mokyklos?
Merginos
Vaikinai
11 metų
12 metų
13 metų
14 metų
15 metų
16 metų
14 metų
15 metų
16 metų
5 min
15 min
3 min
2 min
5 min
3 min
1 min
10 min
3 min
5 min
20 min
4 min
3 min
7 min
6 min
5 min
15 min
5 min
20 min
20 min
10 min
3 min
8 min
7 min
5 min
15 min
10 min
20 min
30 min
18 min
5 min
10 min
20 min
5 min
30 min
15 min
18 min
7 min
25 min
30 min
15 min
18 min
10 min
20 min
15 min
40 min
Variacinė eilutė
Variacinė eilutė – tai is eilės surašyti duomenys didėjimo tvarka.
1, 2, 3, 3, 3, 3, 3, 4, 5, 5, 5, 5, 5, 5, 5, 5, 6, 7, 7, 7, 8, 10, 10, 10, 10, 10, 15, 15, 15, 15, 15, 15, 18, 18, 18, 20, 20, 20,...

Daugelis mokslininkų teigia, kad gyventojai yra didžiausias valstybės turtas. Gyventojai, kaip tyrimo objektas domina įvairius mokslus, kurie tyrimus atlieka pagal jiems reikšmingus specifinius bruožus.
Gyventojų skaičius, sudėtis ir dinamika leidžia spręsti apie socialinę, ekonominę šalies būklę, jos tendencijas, diktuoja būsimas priemones, kurių turi imtis valstybė, kad neutralizuotų neigiamas arba įtvirtintų teigiamas jos vystymosi tendencijas.
Savarankiško darbo, ekonominės statistikos tyrimo objektas yra - gyventojų skaičius Lietuvoje. Viena iš pagrindinių Lietuvos problemų yra nuolatinis gyventojų skaičiaus mažėjimas. Lietuvoje dabar gyvena apie 3 milijonus 411 tūkstančių nuolatinių gyventojų (duomenys 2005 m. II ketvirčio, šaltinis – Lietuvos Statistikos Departamento platinamas informacinis bukletas). Tai yra 1 procentų mažiau nei prieš metus.
Statistikos vienetas – Lietuvos gyventojai.
Šio darbo tikslas – ištirti Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimo tendencijas per pastaruosius keturis metus.
Darbo metodika - internetinių puslapių bei statistinių leidinių studijavimas.
Pirmame skyriuje išanalizuosime gyventojų skaičiaus kitimą, apskaičiuosime absoliutinius, santykinius dydžius, vidutinius rodiklius, variacijos rodiklius, dinamikos eilučių rodiklius.
Antrame skyriuje paprognozuosime gyventojų skaičių 2005 – 2006 m. naudojant dinamikos eilučių ekstrapoliaciją bei tiesinį trendą.
1. GYVENTOJŲ STATISTINIS TYRIMAS
Šiam tyrimui naudota 2004 metų medžiaga iš Lietuvos statistikos metraščių bei statistikos departamento internetinio puslapio.
Analizei panaudosime keletą lentelių – tai gyventojų skaičius metų pradžioje ir gyventojų skaičius pagal lytį: vyrai ir moterys. Darbe nagrinėsiu 4 m. laikotarpio duomenis. Gyventojų skaičius nagrinėjamu laikotarpiu pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė
Gyventojų skaičius Lietuvoje 2001-2004 metų pradžioje, tūkst.
Metai
2001
2002
2003
2004
Iš viso:
3487
3475,6
3462,5
3445,9
Šaltinis: Gyventojų skaičius metų pradžioje;
1 lentelėje matome, kaip kito gyventojų skaičius nuo 2001 m. iki 2004 m. Iš pateiktų duomenų matyti, kad didžiausias gyventojų skaičius buvo 2001 metais ir tai sudarė 3487 tūkst. gyventojų, o mažiausias skaičius užregistruotas 2004 metais – 3445,9 tūkst. gyventojų. Lyginant 2001 metų duomenis su 2004 metų duomenimis matome, kad gyventojų skaičius nuolat mažėja.
Pagal 1 lentelėje pateiktus duomenis grafiškai pavaizduosime, kaip 2001 – 2004 m. keitėsi Lietuvos gyventojų skaičius.
1.1. pav. Gyventojų skaičius.
Analizuojat 1 paveikslą matome, kad gyventojų skaičius Lietuvoje 2004...

Tyrimo uždavinys – išanalizuoti bei palyginti žmonių mirtingumą ir gimstamumą Lietuvoje paskutiniaisiais metais.
Tyrimo objektas – 2001 metų Lietuvos statistikos metraštyje pateiktos lentelės apie gimstamumą ir mirtingumą.
Gimstamumo samprata
Gimimai – gimus kūdikiui 3 mėnesių laikotarpyje vienas iš tėvų turi įregistruoti gimimą civilinės metrikacijos įstaigoje, kur kūdikiui suteikiamas asmens kodas, ir išduodamas gimimo liudijimas. [4]
Mirtingumo samprata
Mirtys – gydytojas, patvirtinantis mirtį, išrašo mirties liudijimą, kuriame nurodomi demografiniai duomenys apie mirusijį ir mirties priežastis. Gydytojas taip pat įrašo priežasties kodą. Mirties liudijimas atiduodamas giminėms, kurie per tris dienas privalo įregistruoti mirtį civilinės metrikacijos įstaigoje. Nuo 1998 m. mirties priežastys koduojamos pagal 10 – tą Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją.Civilinės metrikacijos įstaigose sudaromi Gimimo, Mirties aktų įrašai. Šių aktų antri egzemplioriai su mirties liudijimais kiekvieną mėnesį perduodami vietinėms statistikos tarnyboms, kurios persiunčia statistikos departamentui. Čia jie koduojami ir jų pagrindu rengiama statistinė informacija. [4]
Analizės instrumentai
1. Sdinamikos bazinis = *100.
2. Sstruktūros = *100.
3. Skoordinacijos = *100.
4. Spalyginimo = *100.
5. aritmetinis paprastas = .
6.  = .
7. Me =x.
8. M0 = x0 + h.
9. R = xmax – xmin .
10. = .
11. 2p = .
12.  = .
13. V=*100%.
14. As=.
15. Absoliutinis lygio padidėjimas (sumažėjimas):
y = yi y0. (bazinis)
16. Kitimo tempas:
Td = *100 (bazinis).
17. Sumažėjimo(padidėjimo) tempas:
Tp = Td – 100.
18. Vidutinis dinamikos eilutės padidėjimo lygis:
= .
19. Vidutinis absoliutus sumažėjimas:
 = .
20. Vidutinis mažėjimo tempas:
= .
21. Vidutinis sumažėjimo tempas:
= .
22. Tiesinis trendas:
y= a + bt.
23. Normalinių lygčių sistema (naudojama prognozei):
na+bt=
at+bt2 = t * yi.
II. Praktinė analizės dalis
1. Gimstamumo ir mirtingumo santykiniai ir vidurkiniai dydžiai
1 lentelė
Gimimai ir mirtys
Metai
Įregistruota
1000 gyventojų tenka įregistruotų
Mirčių skaičius 100 – ui atitinkamais metais įregistruotų gimimų
Gimimai
Mirtys
Gimimai
Mirtys
1990
56868
39760
15,28
10,68
69,92
1991
56219
41013
15,02
10,96
72,95
1992
53617
41455
14,33
11,08
77,32
1993
47464
46107
12,72
12,36
97,14
1994
42376
46486
11,38
12,49
109,07
1995
41195
45306
11,09
12,20
109,98
1996
39066
42896
10,53
11,56
109,80
1997
37812
41143
10,20
11,10
108,81
1998
37019
40757
10,00
11,01
110,10
1999
36415
40003
9,84
10,81
109,85
2000
34149
38919
9,24
10,53
113,97
*[4], [5]
Pagal 1 lentelės duomenis galima apskaičiuoti dinamikos santykinius dydžius. Jie parodo nagrinėjamo reiškinio kitimą tam tikru laiku: šiuo atveju – gimimų ir mirčių skaičiaus kitimą. Pavyzdžiui, norime palyginti gimimų ir mirčių skaičiaus pokyčius 2000m. Lyginant su 1990m. 1990 – uosius...