Išplėstinė darbo paieška

Kristijonas Donelaitis – pirmasis rašytojas suteikęs pradžią pasaulietinei lietuvių literatūrai. Jo poema ,,Metai“ yra vienas ryškiausių ir atviriausių realizmo kūrinių, kadangi jis aprašė tikrą būrų gyvenimą, buitį, nieko nepagražindamas ir neiškreipdamas. K.Donelaičio kūrinys kupinas aukštos moralės, šeimos dorybių bei tėvynės meilės.
Dėl gilaus liaudies gyvenimo pažinimo, dėl lietuvių kalbos, papročių, praeities meilės, dėl užuojautos vargstančiai liaudžiai ir atviro pasmerkimo jų skriaudėjams – ponams, ,,Metuose“ jaučiama meilė būrui, jo aplinkai, gamtai. Autorius būrai taip žavisi todėl, kad jie darbui jaučia didelę pagarbą ir meilę. Į darbą būrai skubėdavo net nespėję pavalgyti ar tinkamai apsirengti, kad tik suspėtų, visuomet būtų laiku. Visus darbus nudirbdavo sąžiningai, atsakingai, plušo savęs negailėdami. K.Donelaitis taip pabrėžė mėšlavežio temą, norėdamas parodyti, kokie būrai yra ištvermingi ir atsidavę darbui, kaip jie net ir patį purviniausią, bjauriausią darbą sugeba atlikti laiku ir sąžiningai.
Taip pat šioje poemoje labai akcentuojamas tikėjimas į Dievą. Būrai tokie darbštūs, sąžiningi, dori ir geri žmonės buvo todėl, jog tikėjo, kad visus darbus,...

Trumpas apibendrinimas Kristijono Donelaičio kūrinio „Metai“. Nors ir trumpas, tačiau tai pilnavertis konspektas, kuriame rasite glaustai pateiktą informaciją, kuri leis labai greitai ir be didesnio vargo susipažinti su K. Donelaičio kūriniu „Metai“.

Lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis sukūrė pirmą svarbų lietuvišką meninį tekstą, paliudijusį lietuvių literatūros buvimą. Tai-poema „Metai“, sudaryta iš keturių dalių. Poemoje gausu gamtos vaizdų, kurie gretinami su žmogaus gyvenimu, suteikiantjiems alegorines reikšmes. „Pavasario linksmybių“ epizode...

Ištraukos "Rudens Gėrybės" Kristijono Doenelaičio kūrinio "Metai" interpretacija.

Refaratas apie Kristioną Donelaitį. Interpretacijos elementai iš kūrinio "Metai".

Įvadas;
K.Donelaičio biografija;
Kūryba;
Poemos tematika;
Gamta;
Būrų ir ponų santykiai;
Pasakojimo būdas;
Veikėjai: Pričkus, Krizas, Lauras, Enskys, Slunkius ir Pelėda, Plaučiūnas, Dočio charakteristika;
Svarbiausios būrų savybės (santrauka);
Svarbiausios būrų savyvės (pagal Jovaišą);
Būtų gyvenimo vaizdavimas;
Būrų gyvenimo kelias nuo nerūpestingo vaikystės iki apgailėtinos senatvės;
Poeminis stilius;
Literatūros epochų atgarsiai poemoje;
Kuo "Metai" buvo originalūs?;
Nacionalinė ir tarptautinė poemos reikšmė.

Kristijonas Donelaitis- Švietimo epochos europos rašytojas, lietuvių literatūros klasikas. Epinė poema „Metai“, parašyta hegzametru, yra žymiausias jo kūrinys. Jame aprašomas Mažosios Lietuvos 18a. būrų gyvenimas.Kūrinyje yra didaktinių posakių, o moralizmas siejamas su Baroko epocha. „Pavasrio linksmybių“ ištraukoje apie lakštingalą pabrėžiamas neatskiriamas žmogaus ryšys su gamta, bet labiausiai- paukštės išskirtinės savybės, kurios yra pavyzdys būrams.
Pirmojoje ištraukos dalyje pasakotojas išskiria lakštingalą iš kitų paukščių, taip pabrėždamas jos ypatingumą. Tai parodo priešinamoji dalelytė „bet“, kuria poetas pradeda ištrauką. Veiksmas vyksta „nakties čėse“, kai visi miega. Na, o lakštingala „budėdama garbina Dievą“- tarsi atlieka visų pareigą. Nakties laikas, kai tylu, pasirinktas tam, kad nepaprastas balsas būtų išgirstas. Žiemą paukštė kartu su būrais ilsisi, o pasakotojas nuolat sakydamas „mes“ ir „tu“ pabrėžia gamtos ir žmonių vienybę. Kreipinys „paukšteli miels“ rodo, kad pasakotojas į lakštingalą žiūri kaip į sau lygią, Deminutyvas „paukšteli“ ir epitetas „miels“ pabrėžia devynbalsės mielumą. Atėjus pavasariui lakštingala pradeda dainuoti „nutvėrusi vamzdį“ ir savo balsu lengvina būrų darbą. Tai leidžia mums į darbą pažvelgti kaip į vertybę, o ne kaip į sunkumą. Taigi lakštingala vaizduojama kaip darbinga, pareiginga, o tokios vertybės turėtų būti pavyzdys būrams.
Antroje ištraukos dalyje pasakotojas labiausiai išaukština lakštingalos išskirtinį balsą, Kreipiniu „gaidel“ jis tarsi užmezga dialogą su lakštingala kaip su žmogumi. Na, o deminutyvinė forma (gaidel)...

Ištrauka:

Nepaslaptis, kad jau nuo gilios senovės pagrindinis literatūros tikslas buvo žmonių švietimas ir ugdymas. Nors tokie kūriniai buvo aktualūs visais laikais, ypač jų gausėti pradėjo Apšvietos epochos metu ir lietuvių literatūra tikrai neatsiliko. Būtent šiuo laikotarpiu buvo parašyta pirmoji lietuviška grožinė knyga – K. Donelaičio poema ,,Metai’’. Kadangi pats K. Donelaitis buvo kunigas, visą savo gyvenimą paskyręs žmonių lavinimui, todėl nenuostabu, kad ir jo kūrinyje galima įžvelgti gilų didaktiškumą.Iš tiesų, nesunku suprasti, kad visa poema yra lyg vienas pamokslų rinkinys, kurio aktualumas šiandien – nė kiek nemažesnis nei prieš porą šimtų metų.

Poemoje daug dėmesio skiriama tautiškumo skatinimui, lietuvybės ir tautinės savimonės pamokymams. Gyvendamas krašte, kurį nuolat veikdavo vokiečių įtaka, K. Donelaitis kasdien galėdavo stebėti vis spartėjančią savotautos germanizaciją. Lietuviai vis dažniau iškeisdavo protėvių puoselėtas tradicijas į nesavą, ,,pramanytą’’ vokiečių kultūrą, o gimtąjį žodį vis dažniau keisdavo svetimšališka kalba. Visa tai stipriai paveikė K. Donelaitį, todėl nenuostabu, kad lietuvybės išsaugojimas yra bene dažniausiai ,,Metuose’’ pasitaikantis didaktinis motyvas.Kūrinyje poetas piktinasi dėl būrų suvokietėjimo, tautinės saviraiškos - rūbų, dainų išsižadėjimo. Jis gailisi senųjų laikų, kai lietuviai didžiuodavosi savo tauta, kai lietuvybė buvo svarbiausia žmonių vertybė: „Ak! Kur dingot jūs, lietuviškos gadynėlės, / Kaip dar prūsai vokiškai kalbėt nemokėjo / Ir nei kurpių, nei sopagų dar nepažino, / Bet vyžas, kaip būrams reik, nešiodami gyrės“. Tautiškumo pamokos poemoje dažniausiai išsakomos tiesioginiais pasakotojo arba veikėjų žodžiais. Puikus pavyzdys – viežlybasis būras Selmas....

Temos naujumas ir aktualumas.
Aš pasirinkau šią temą, nes manau, kad valstybės skola dabartiniu metu yra vienas aktualiausių klausimų, nes tai liečia netik pačią valstybę, valstybės vyriausybę, bet ir visus valstybės gyventojus, jų socialinę aplinką, ateities kartas. Valstybės skola ir jos atsiradimo priežastys svarbios ekonomikos mokslo dalykui, nes tai valstybės ekonomikos vystymuisi reikšmingas veiksnys.
Darbo objektas.
Lietuvos valstybės skola 2004-2008 m., bei jos priežastys.
Surinkti ir išanalizuoti reikiamą informaciją apie Lietuvos valstybės skolą ir jos priežastis.
3. Išsiaiškinti Lietuvos valstybės skolos 2004-2008 metų priežastis.
Informacijos šaltinių apžvalga.
Šiame darbe rėmiausi informacine internetinių tinklaraščių medžiaga.
Darbo metodika ir priemonės.
Mokslinės literatūros analizė, lyginimas.
Darbo rezultatai.
Išsiaiškinta Lietuvos valstybės skola bei jos priežastys.
1. LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS SAMPRATA IR JOS STRUKTŪRA
Valstybės skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. ( )
Pasak, Povilo Rėklaičio, visuomeninės organizacijos „Patriotinis judėjimas” pirmininko, valstybės skola kiekvienai valstybei yra tarsi išbandymas, ar valstybės valdžios aparatas tinkamai vykdo jam pavestas funkcijas, ar tinkamai valstybės valdžios aparatas išmano ekonomikos principus, vykdydamas valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų formavimo principus ir praktiką, dar kitaip vadinamą fiskaline politika.
Skolos valdymo politika yra neatskiriama valstybės ekonominės politikos dalis.
Lietuvos Respublika, kaip valstybė visiškai neįgyvendino ūkio pertvarkymo priemonių. Lietuvos valstybės skola 2006 m. pabaigoje sudarė 14,9 mlrd. litų ir per metus padidėjo iki 16,698 mlrd. litų, arba 17,3 proc. bendro vidaus produkto (BVP), 2008-ųjų metų pabaigoje siekė 17,374 mlrd. Lt, arba 15,6 proc. BVP. Kaip matyti, valstybės skola kiekvienais metais vis didėjo, o BVP mažėjo – tai reiškia, jog valstybės skola didėjo, o pajamos, gautos šalies viduje mažėjo. BVP mažėjimą įtakoja pramonės bei ūkio šakų pajėgumo mažėjimas.
Povilas Rėklaitis valstybės skolos sąvoką apibrėžia, kaip deficitinio biudžeto ir neskaidrios valstybės politikos rezultatą, nes skola atkūrus nepriklausomybę kilo ir kyla iki šiol. Jis yra...

Šiuo savo darbu norėčiau apžvelgti turtingos XX amžiaus pradžios lietuvių meno – tapybos raidą.
Taigi pasirinktas konkretesnis šio amžiaus laikotarpis – 1900-1919 metai, kuris reikšmingas šiandieninei mūsų tapybos istorijai. Todėl pasistengsiu aptarti, mano manymu, kelis svarbiausius šio laikotarpio kultūros momentus: vaizduojamojo meno, tapybos veiklą.
Bus apžvelgta to meto lietuvių tapybos raida, naujų meno krypčių, tokių kaip realizmas, estetizmas ir neoromantizmas, vyravusių Vakarų Europoje, įtaka Lietuvos tapytojams. Taip pat lietuvių tautos dailės genijaus Mykalojaus Konstantino Čiurlionio unikalios kūrybos, taip sužavėjusios pasaulį, pagrindinius bruožus.
Taigi toks ir būtų šio mano darbo tikslas.
Suspindęs švyturys buvo ilgai lauktas ir tautos viltimis jam kelias nutiestas. Po tamsios lietuviškos spaudos draudimo nakties, 1904 metų balandžio 29 dieną atgavus teisę leisti ir vartoti lotyniškus rašmenis, kaip grybai po lietaus kilo naujos spaustuvės, kūrėsi redakcijos. Lietuviški knygynai tapo švietimo ir kultūros židiniais. Po suaižėjusios carizmo priespaudos žiebėsi nacionalinio savarankiškumo viltys, prasidėjo savojo identiteto paieškos. 1905 metų Rusijos revoliucija, Didysis Vilniaus Seimas kėlė kūrybines nuotaikas, kurias pajuto Lietuvoje buvę ir po kitas šalis siekti mokslų pasklidę dailininkai. 1904 metais Krokuvoje įkūrus "Rūtos" draugiją, joje būrėsi ir menininkai. Iš ten Petras Rimša nusiuntė straipsnį į "Vilniaus žinias", ragindamas burti lietuvių dailės draugiją, surengti parodą. Šiai minčiai iškart pritarė tuomet Paryžiuje gyvenęs Antanas Žmuidzinavičius, idėją rėmė dailininkas Antanas Jaroševičius, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir kiti. Rengimo komitetui sutiko vadovauti Jonas Basanavičius, įsitraukė tokie šviesuoliai kaip broliai - inžinierius Petras, advokatas Jonas, gydytojas Antanas - Vileišiai. Prašant prisidėti kūriniais arba aukomis buvo išsiųsti kvietimai visuomenei ir dailininkams, kurių adresus pavyko surinkti. Be to, raginimas dalyvauti sumanytame reikale pateko į didžiausius užsienio laikraščius. Į Vilnių parodos komitetui pradėti siųsti kūriniai, iš kaimų plaukė tautodailės darbai. Dailininkai Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Antanas Žmuidzinavičius, kiek vėliau ir Petras Rimša pasinėrė į rengimo darbus. Išaušo 1907 metų sausio 9-oji (pagal senąjį kalendorių - 1906 12 27), ir pirmoji lietuvių dailės paroda...

2. Kodėl vokiečiai nusivylė Veimaro respublika? Veimaro respublika greitai žlugo, nepasiteisino politika.
3. Kokias idėjas iškėlė A. Hitleris ir nacistų partija? Lygios teisės vokiečių tautai, drausti spekuliaciją žeme, iš žydų atimti pilietybę, įstatymais kovoti prieš „politinio melo skleidimą“ per laikraščius. A. Hitleris žadėjo sutriuškintą šalį paversti didžia valstybe.
4. Kaip buvo sugriauta Veimaro respublika ir demokratija? Vokietija buvo įsiskolinusi JAV, kai JAV ištiko ekonominė krizė, ji reikalavo Vokietijos gražinti skolą, Vokietija nesugebėjo išsimokėti JAV todėl šalyje žlugo ekonomika.
5. kodėl vokiečiai palaikė Hitlerį ir jo partiją.
Dėl šalį ištikusios krizės žmonės kaltino demokratiją, todėl palaikė A. Hitlerio ir jo nacistinės partijos keliamas idėjas.
6. Kaip nacistai pertvarkė Vokietijos politinį bei socialinį gyvenimą.
Vyriausybei suteikta įstatymų leidžiamoji teisė, sujungtos prezidento ir kanclerio pareigybės, įsteigtas Tautos tribunolas, atsisakyta federalizmo, organizuoti viešieji darbai, didinta kariuomenė, daug dėmesio skirta karo pramonei, Žydai ir kiti Hitlerio politiniai priešai buvo uždaryti į koncentracijos stovyklas.
7. Raštu atlikite 1 užduotį, psl. 39.
Vokietija
Italija
Sovietų Sąjunga
Nacistinė
Fašistinė
Totalitarinė
Prieš demokratiją
Prieš demokratiją
Prieš demokratiją
Diktatūra
Diktatūra
Diktatūra
Tautos iškėlimas
Tautos iškėlimas
Žydų tautos engimas ir naikinimas
Italija šiek tiek engė žydus
Žydų tautos engimo nebuvo.
Lietuvos ūkio raida ir visuomenės kaita tarpukario metais
Pasikeitimai
Vertinimas
Žemės reforma
Teigiamai, nes bežemiai ir mažažemiai gavo žemių, tai sustiprino šalies žemės ūkį.
Kasmet įsteigiama apie 1000 naujų pramonės įmonių.
Teigiamai, nes Lietuviai galėjo pasigaminti reikiamų produktų, atsisakyti kitų šalių pasiūlos. Taip augo ekonomika.
Išnyko rusiški ir lenkiški gatvių bei miestų pavadinimai.
Teigiamai, nes Lietuva nebeturi jokio ryšio su šiomis šalimis. Miestų bei gatvių pavadinimai svetima kalba primena priespaudos laikus ir mažina tautiškumą.
Miestuose gausėjo lietuvių buržuazijos sluoksnis
Teigiamai, nes svetimtaučiai valdė didžiąją dalį šalies pramonės įmonių bei vyravo prekyboje. Lietuvių buržuazija tai turėjo sustabdyti.
5. a) mano nuomone, dabar aukščiausią visuomenės luomą sudaro prezidentas ir seimo nariai, nes jie turi didelę valdžia ir nemažai uždirba.
Toliau eina verslininkai, įmonių vadovai, nes turi didelę įtaką šalies ekonomikai, daug uždirba, nedirba valdžiai.
Sekantis sluoksnis – viešųjų, valdžios įstaigų darbuotojai.
Bedarbiai piliečiai gaunantys pinigus iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Aukšto karininko alga 1926m....