Visi
Analizės
Diplominiai darbai
Interpretacijos
Konspektai
Kursiniai darbai
Laboratoriniai darbai
Namų darbai
Rašiniai
Šperos
Testai
Tyrimai
Referatai
Kita
Praktikos ataskaitos
Pristatymai
Pastraipos
Potemės
Rodyti daugiau...
Rasta 398 rezultatų
Vertybės K.Donelaičio poemoje ,,Metai“
Vertybės K.Donelaičio poemoje ,,Metai
9.4   (2 atsiliepimai)
Vertybės K.Donelaičio poemoje ,,Metai“

Kristijonas Donelaitis – pirmasis rašytojas suteikęs pradžią pasaulietinei lietuvių literatūrai. Jo poema ,,Metai“ yra vienas ryškiausių ir atviriausių realizmo kūrinių, kadangi jis aprašė tikrą būrų gyvenimą, buitį, nieko nepagražindamas ir neiškreipdamas. K.Donelaičio kūrinys kupinas aukštos moralės, šeimos dorybių bei tėvynės meilės.
Dėl gilaus liaudies gyvenimo pažinimo, dėl lietuvių kalbos, papročių, praeities meilės, dėl užuojautos vargstančiai liaudžiai ir atviro pasmerkimo jų skriaudėjams – ponams, ,,Metuose“ jaučiama meilė būrui, jo aplinkai, gamtai. Autorius būrai taip žavisi todėl, kad jie darbui jaučia didelę pagarbą ir meilę. Į darbą būrai skubėdavo net nespėję pavalgyti ar tinkamai apsirengti, kad tik suspėtų, visuomet būtų laiku. Visus darbus nudirbdavo sąžiningai, atsakingai, plušo savęs negailėdami. K.Donelaitis taip pabrėžė mėšlavežio temą, norėdamas parodyti, kokie būrai yra ištvermingi ir atsidavę darbui, kaip jie net ir patį purviniausią, bjauriausią darbą sugeba atlikti laiku ir sąžiningai.
Taip pat šioje poemoje labai akcentuojamas tikėjimas į Dievą. Būrai tokie darbštūs, sąžiningi, dori ir geri žmonės buvo todėl, jog tikėjo, kad visus darbus,...

K.Donelaičio poemos „Metai“ ištraukos interpretacija (nuo Gandras iki savo Dievą)
K.Donelaičio poemos „Metai“ ištraukos interpretacija (nuo Gandras iki savo Dievą)
9.2   (3 atsiliepimai)
K.Donelaičio poemos „Metai“ ištraukos interpretacija (nuo Gandras iki savo Dievą)

Lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis sukūrė pirmą svarbų lietuvišką meninį tekstą, paliudijusį lietuvių literatūros buvimą. Tai-poema „Metai“, sudaryta iš keturių dalių. Poemoje gausu gamtos vaizdų, kurie gretinami su žmogaus gyvenimu, suteikiantjiems alegorines reikšmes. „Pavasario linksmybių“ epizode...

Kristijonas Donelaitis - "Metai"
Kristijonas Donelaitis - "Metai"
9.4   (2 atsiliepimai)
Kristijonas Donelaitis - "Metai"

Trumpas apibendrinimas Kristijono Donelaičio kūrinio „Metai“. Nors ir trumpas, tačiau tai pilnavertis konspektas, kuriame rasite glaustai pateiktą informaciją, kuri leis labai greitai ir be didesnio vargo susipažinti su K. Donelaičio kūriniu „Metai“.

Interpretacija Kristijonas Donelaitis “METAI”, "Rudens gėrybės"
Interpretacija Kristijonas Donelaitis “METAI”, "Rudens gėrybės"
9.2   (3 atsiliepimai)
Interpretacija Kristijonas Donelaitis “METAI”, "Rudens gėrybės"

Ištraukos "Rudens Gėrybės" Kristijono Doenelaičio kūrinio "Metai" interpretacija.

Kristijonas Donelaitis ir kūrinys "Metai"
Kristijonas Donelaitis ir kūrinys "Metai"
9.8   (3 atsiliepimai)
Kristijonas Donelaitis ir kūrinys "Metai"

Refaratas apie Kristioną Donelaitį. Interpretacijos elementai iš kūrinio "Metai". Įvadas; K.Donelaičio biografija; Kūryba; Poemos tematika; Gamta; Būrų ir ponų santykiai; Pasakojimo būdas; Veikėjai: Pričkus, Krizas, Lauras, Enskys, Slunkius ir Pelėda, Plaučiūnas, Dočio charakteristika; Svarbiausios būrų savybės (santrauka); Svarbiausios būrų savyvės (pagal Jovaišą); Būtų gyvenimo vaizdavimas; Būrų gyvenimo kelias nuo nerūpestingo vaikystės iki apgailėtinos senatvės; Poeminis stilius; Literatūros epochų atgarsiai poemoje; Kuo "Metai" buvo originalūs?; Nacionalinė ir tarptautinė poemos reikšmė.

K. Donelaitis "Metai" (Pasakojimas apie lakštingalą)
K. Donelaitis "Metai" (Pasakojimas apie lakštingalą)
10   (1 atsiliepimai)
K. Donelaitis "Metai" (Pasakojimas apie lakštingalą)

Kristijonas Donelaitis- Švietimo epochos europos rašytojas, lietuvių literatūros klasikas. Epinė poema „Metai“, parašyta hegzametru, yra žymiausias jo kūrinys. Jame aprašomas Mažosios Lietuvos 18a. būrų gyvenimas.Kūrinyje yra didaktinių posakių, o moralizmas siejamas su Baroko epocha. „Pavasrio linksmybių“ ištraukoje apie lakštingalą pabrėžiamas neatskiriamas žmogaus ryšys su gamta, bet labiausiai- paukštės išskirtinės savybės, kurios yra pavyzdys būrams.
Pirmojoje ištraukos dalyje pasakotojas išskiria lakštingalą iš kitų paukščių, taip pabrėždamas jos ypatingumą. Tai parodo priešinamoji dalelytė „bet“, kuria poetas pradeda ištrauką. Veiksmas vyksta „nakties čėse“, kai visi miega. Na, o lakštingala „budėdama garbina Dievą“- tarsi atlieka visų pareigą. Nakties laikas, kai tylu, pasirinktas tam, kad nepaprastas balsas būtų išgirstas. Žiemą paukštė kartu su būrais ilsisi, o pasakotojas nuolat sakydamas „mes“ ir „tu“ pabrėžia gamtos ir žmonių vienybę. Kreipinys „paukšteli miels“ rodo, kad pasakotojas į lakštingalą žiūri kaip į sau lygią, Deminutyvas „paukšteli“ ir epitetas „miels“ pabrėžia devynbalsės mielumą. Atėjus pavasariui lakštingala pradeda dainuoti „nutvėrusi vamzdį“ ir savo balsu lengvina būrų darbą. Tai leidžia mums į darbą pažvelgti kaip į vertybę, o ne kaip į sunkumą. Taigi lakštingala vaizduojama kaip darbinga, pareiginga, o tokios vertybės turėtų būti pavyzdys būrams.
Antroje ištraukos dalyje pasakotojas labiausiai išaukština lakštingalos išskirtinį balsą, Kreipiniu „gaidel“ jis tarsi užmezga dialogą su lakštingala kaip su žmogumi. Na, o deminutyvinė forma (gaidel)...

K. Donelaitis "Metai". Viežlybieji būrai
K. Donelaitis "Metai". Viežlybieji būrai
9.0   (3 atsiliepimai)
K. Donelaitis "Metai". Viežlybieji būrai

Kristijonas Donelaitis - lietuvių grožinės literatūros pradininkas. Poeto šlovę jam pelnė lietuviškieji kūriniai. Tai iki šiol išlikusios šešios pasakėčios ir poema "Metai". Poemos autoriui rūpi religinių idėjų, moralinių normų laikymosi dalykai, tačiau labiausiai jį domina konkretūs būrų gyvenimo ir darboi vaizdai.
„Metuose“ vaizduojami greičiausiai paties poeto gyvenamųjų apylinkių, jo pavadintų Vyžlaukio valsčiumi, būrai. Poemoje jų yra apie 40 vyrų ir apie 15 moterų. Dalis jų paminimi vos kartą kitą; dažnai apie juos kalabama neminint vardų, tiesiog vadinant būrais. Moraliniu požiūriu Donelaitis juos yra linkęs skirstyti į teigiamus („viežlybus“) ir neigiamus („nenaudėlius“). Tačiau yra ir tarpinių, vidurio veikėjų, kurie iš dalies yra teigiami ir iš dalies neigiami. Pats autorius yra teigiamųjų pusėje, jo mintys sutampa su jų mintimis. Jie yra lyg kokia būrų gyvenimo išmintis, juose tarsi įkūnytas bendruomenės idealas. Jų lūpomis autorius sako savo pamokymus, iš kurių ir tegalima apie juos spręsti. Teigiamųjų grupei priklauso būrai Pričkus,Krizas, Lauras, Selmas, Enskys.
Krizas - teigiamas „Metų“ asmuo, Donelaičio pavaizduotas su didele meile ir simpatija. Jis išsiskiria savo gabumais ir sumanumu. Tokioje santvarkoje, kai būras visų buvo skriaudžiamas, išnaudojamas, visokeriopai baudžiavos slegiamas, Krizas sugebėjo prasimušti į pirmąją - turtingiausių būrų - eilę, neturėdamas jokio tėvų palikto pagrindo. Tėvas jį mažą mirdamas paliko, o našlė moma maitintis ubagais ėjo. Nuo pat vaikystės jam teko skaudi našlaičio samdinio dalia. Jis ganė kiaules pas Bleberį, vėliau, kai jau pajėgė, akėjo, paskui žagrę sekiojo. Tai žmogus, kuris nori viską sugebėti atlikti, padaryti, ką kiti gali, ir dar juos pralenkti. Įtempdamas savo fizines ir dvasines jėgas, jis stebina visus, nesitenkina tuo, kas pasiekta, o siekia vis daugiau. Tačiau visuomeninė padėtis, nuosavybės ir turto augimas, kapitalistiniai pagrindais persitvarkančio dvaro konkurencijos didėjimas neigiamai veikia šio žmogaus charakterį: Krizas tolydžio darosi žiauresnis, gobšesnis; jis peikia, niekina samdinius, suversdamas jiems kaltę dėl savo besikomplikuojančios padėties. Jis norėtų iš samdinių kuo daugiau naudos išspausti, kad...

Lietuvos valstybės skola 2004-2008 metais ir jos priežastys
Lietuvos valstybės skola 2004-2008 metais ir jos priežastys
9.8   (3 atsiliepimai)
Lietuvos valstybės skola 2004-2008 metais ir jos priežastys

Temos naujumas ir aktualumas.
Aš pasirinkau šią temą, nes manau, kad valstybės skola dabartiniu metu yra vienas aktualiausių klausimų, nes tai liečia netik pačią valstybę, valstybės vyriausybę, bet ir visus valstybės gyventojus, jų socialinę aplinką, ateities kartas. Valstybės skola ir jos atsiradimo priežastys svarbios ekonomikos mokslo dalykui, nes tai valstybės ekonomikos vystymuisi reikšmingas veiksnys.
Darbo objektas.
Lietuvos valstybės skola 2004-2008 m., bei jos priežastys.
Surinkti ir išanalizuoti reikiamą informaciją apie Lietuvos valstybės skolą ir jos priežastis.
3. Išsiaiškinti Lietuvos valstybės skolos 2004-2008 metų priežastis.
Informacijos šaltinių apžvalga.
Šiame darbe rėmiausi informacine internetinių tinklaraščių medžiaga.
Darbo metodika ir priemonės.
Mokslinės literatūros analizė, lyginimas.
Darbo rezultatai.
Išsiaiškinta Lietuvos valstybės skola bei jos priežastys.
1. LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS SAMPRATA IR JOS STRUKTŪRA
Valstybės skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. ( )
Pasak, Povilo Rėklaičio, visuomeninės organizacijos „Patriotinis judėjimas” pirmininko, valstybės skola kiekvienai valstybei yra tarsi išbandymas, ar valstybės valdžios aparatas tinkamai vykdo jam pavestas funkcijas, ar tinkamai valstybės valdžios aparatas išmano ekonomikos principus, vykdydamas valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų formavimo principus ir praktiką, dar kitaip vadinamą fiskaline politika.
Skolos valdymo politika yra neatskiriama valstybės ekonominės politikos dalis.
Lietuvos Respublika, kaip valstybė visiškai neįgyvendino ūkio pertvarkymo priemonių. Lietuvos valstybės skola 2006 m. pabaigoje sudarė 14,9 mlrd. litų ir per metus padidėjo iki 16,698 mlrd. litų, arba 17,3 proc. bendro vidaus produkto (BVP), 2008-ųjų metų pabaigoje siekė 17,374 mlrd. Lt, arba 15,6 proc. BVP. Kaip matyti, valstybės skola kiekvienais metais vis didėjo, o BVP mažėjo – tai reiškia, jog valstybės skola didėjo, o pajamos, gautos šalies viduje mažėjo. BVP mažėjimą įtakoja pramonės bei ūkio šakų pajėgumo mažėjimas.
Povilas Rėklaitis valstybės skolos sąvoką apibrėžia, kaip deficitinio biudžeto ir neskaidrios valstybės politikos rezultatą, nes skola atkūrus nepriklausomybę kilo ir kyla iki šiol. Jis yra...

V. Mačernis "Metai" "Rudens sonetai" 7 sonetas
V. Mačernis "Metai" "Rudens sonetai" 7 sonetas
9.8   (3 atsiliepimai)
V. Mačernis "Metai" "Rudens sonetai" 7 sonetas

Vertingiausia V. Mačernio kūrybos dalis: eilėraščių ciklas ,,Vizijos“, ,,Metų“ sonetai, ,,Žmogaus apnuoginta širdis“. Juose ryškūs egzistencinės pasaulėjautos elementai. Eilėraščiuose nerimo. Nevilties momentai susipynę su pastoviu žmogiškų vertybių ilgesiu, gimtosios žemės poetizavimu. Kūrybai būdinga griežta klasikinė forma, spontaniškas lyrizmas. [5.]
Vytauto Mačernio kūryba – didelių vertybių, gyvenimo prasmės ieškančios, besikankinančios, abejojančios ir vėl nušvintančios sielos istorija. Jo poezija priklauso humanistinei filosofinei lietuvių literatūros tradicijai. [6.]
Brandžiausiais ir didžiausias poetinis ciklas yra ,,Metų“ sonetai. Vytautas Mačernis nespėjo jų užbaigti. Ciklas apima labai plačios tematikos eilėraščius, nieko bendra neturinčius su jungiančiu pavadinimu. Sonetai lyg papildo, praplečia, ,,detalizuoja“ tą pasaulį, tuos motyvus, kurių užuomazgos bei ištakos yra ,,Vizijose“. Jo mąstymas pasižymi filosofiniu žmogaus ir poeto didvyriškumu, kai nesitraukiama nuo problemos, o norima ją ligi galo suvokti.
Balsevičiūtė apie ,,Rudens sonetus“ taip rašo: ,,Chaosas, tuštuma, senatvė, mirtis laikomi rudenio ženklais, žmogaus ir pasaulio būsenomis. Sonetų ruduo taip pat dažniausiai liūdnas ir varganas: paniuręs dangus, šaltos, nejaukios dienos, ūkanų aptrauktos tolumos.“ [1.] Tačiau ne visas ruduo niūrus, nebūtinai jis turi simbolizuoti kažkieno pabaigą ar mirtį. Juk rudenį būna ir jaukių, kūrybingų vakarų šiltų dienų ir giedrų naktų...
Septintasis ,,Rudens“ sonetas dvelkia filosofiniu V. Mačernio egzistencializmu, gyvenimo prasmės ieškojimu, poetas kelia svarbius būties klausimus.
Sonetas – tai griežtos struktūros ir formos žanras. Jį sudaro 14- ka eilučių: itališkąjį sonetą– du ketureiliai, du trieiliai, angliškąjį arba šekspyriškąjį – trys ketureiliai ir vienas dvieilis.[6.] Sonetas dažniausiai būna parašytas 10-13 skiemenų silabinėmis arba silabotoninėmis (jambo) eilutėmis su tam tikra rimų sistema.[4.]
Vytautas Mačernis sonetus rašė itališkuoju Petrarkos stiliumi.
Mano nagrinėjamas sonetas priklauso ,,Metų“ ciklo ,,Rudens sonetams“. Tai filosofinis eilėraštis, kuriame slypi amžina būties ir nebūties tema, užduodamas klausimas: kodėl kažkas egzistuoja?
Paslaptingiausias metas visais laikais buvo ir bus vidurnaktis – tuomet apninka keistos mintys, vaizduotė žaidždia su paslaptingais garsais, į kuriuos dieną mes gal nekreipiam dėmesio. Soneto lyrinį subjektą aš tapatinu su poetu V. Mačerniu ieškančiu gyvenimo prasmės....

K. Donelaitis "Metai". Ar aktualūs mums šiandien Donelaičio pamokymai?
K. Donelaitis "Metai". Ar aktualūs mums šiandien Donelaičio pamokymai?
10   (1 atsiliepimai)
K. Donelaitis "Metai". Ar aktualūs mums šiandien Donelaičio pamokymai?

Išmiegot ir sąnarius atgaivyti galėjom“.
Kristijonas Donelaitis moko būti darbščiais bei pareigingais. Šis pamokymas idealiai tinka ir apatiškai nusiteikusiai šiuolaikinei visuomenei, kuri nesiima jokių priemonių, pagerinančių gyvenimą, tačiau nuolat dūsauja ir svajoja apie šiuos pokyčius. Poetas moko nedykaduoniauti, o visą gyvenimą stropiai triūsti.
K.Donelaitis poemoje ,,Metai“ moko ir ragina parapijiečius atsiversti, savo gyvenime pasitikėti Dievu, akcentuoja moralinio auklėjimo svarbą, dėsto, ką privalo vykdyti kiekvienas krikščionis ir nuo ko privalo susilaikyti, piktinasi Viešpaties niekinimu: ,,Diksas, ans žioplys, mieste didei pasipūtęs, niekina Dievą“. K.Donelaitis moko, jog ne mažiau svarbu laikytis Septintojo Dievo įsakymo- nevogti ir klasta nesisavinti artimo turto, smerkia girtuokliavimus. Galbūt jei šiuolaikiniai žmonės atsižvelgtų į šiuos, šviesaus poeto, pamokymus, mūsų visuomenėje sumažėtų nusikaltimų skaičius, žmonės taptų dievobaimingesni, nusidėję jaustų sąžinės graužatį. Garbindami Dievą žmonės neburnotų ir nepiktžodžiautų, gerbtų savo artimą, gyventų blaivybėje ir santarvėje. Taigi šis K.Donelaičio pamokymas galėtų efektyviai pakelti mūsų visuomenės moralę.
Pats svarbiausias K.Donelaičio pamokymas – pajusti lietuvių liaudies ambicijas,...

...