Prisiminti, kas yra dialogas, skatinant vaikus mąstyti ir atsakyti patiems.
2. Suprasti ir įsiminti, kaip užrašyti dialogą, remiantis dialogo plakatu, vadovėliu ir dalomąja medžiaga, dirbant individualiai ir grupėje.
3. Patikrinti ir įvertinti, ar vaikai suprato pamoką, remiantis pamokos aptarimo ir pateiktų užduočių gautais rezultatais.
◦ vadovėlis ( Marcelionienė E., Plentaitė V. Šaltinis. Vadovėlis III klasei. Pirmoji knyga. Kalbu. Skaitau. Rašau., 2004, 12,41 psl.
◦ dialogo plakatas;
◦ dalomoji medžiaga (dialogo schema).
Vertinimo kriterijai (remiantis pamokos aptarimo ir pateiktų užduočių gautais rezultatais):
1. Minimalus vertinimas, kai pamoką suprato pusė ar mažiau mokinių (pusė užduoties atlikta teisingai).
2. Patenkinamas vertinimas, kai pamoką suprato daugiau nei pusė mokinių (daugiau nei pusė užduoties atlikta teisingai).
3. Aukštesnis vertinimas, kai pamoką suprato visi mokiniai puikiai (užduotis atlikta nepriekaištingai).
Literatūros sąrašas:
1. Arends R. I. Mokomės mokyti. V., 1998.
2. Bižys N., Linkaitytė G., Valiuškevičiūtė A. Pamokos mokytojui. V., 1996.
3. Jensen E. Tobulas mokymas. V., 1999.
Pamokos eiga
Įvadinė dalis. Šią pamoką kalbėsime apie dialogą. Mes jau žinome, kas yra dialogas. Taip? Tad dabar dar kartą pasikartosime dialogo sąvoką. Taip pat išmoksime labai svarbų dalyką: kaip užrašyti dialogą. Gerai? Pagaliau išsiaiškinsime, kaip užrašyti Agnės ir Jono pokalbį, esančius šiame plakate, kuriuo jūs buvote labai susidomėję ir nekantravote perskaityti. Skaitysime pasiskirstę vaidmenimis. Galėsite patys parašyti dar daugiau juokelių, iš kurių kikenote praėjusią pamoką arba savo pokalbį su draugu. Be to sužinosime, kokie skyrybos ženklai vartojami dialoge, kad taisyklingai mokėtumėte užrašyti.
Pagrindinė dalis. Na, kas žinote, ką vadimame dialogu? Šaunu, kad matau rankų mišką. Dovile, tu primink mums visiems. Taip, dialogas yra pokalbis, kai vienas klausia, o kitas atsako. Šaunuolė, Dovile.
Pažvelkime į mūsų plakatą, kuriame užrašytas Jono ir Agnės pokalbis. Kairėje, esantys debesėliai, kurie susiaurėja į berniuko pusę, yra Jono žodžiai. Debesėliai esantys dešinėje ir siaurėjantys į mergaitės pusę, yra žodžiai, kuriuos sako Agnė. Supratote? Šaunu! Dabar pabandysime taisyklingai perskaityti šį pokalbį, kad suprastume, kas pokalbyje klausia, o kas...

• Ugdyti mokinių norą savais žodžiais ir mintimis reikšti įspūdžius.
• Mokyti reikšti savo nuomonę.
• Mokyti rasti tinkamus laikus šnekamojoje lietuvių kalboje.
• Lavinti kūrybiškumą, išmonę, plėsti žodyną, ugdyti meilę gimtajai kalbai ir Tėvynei.
• Ugdyti mokinių gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, vertinti kitus bei įsivertinti save, kelti mokymosi motyvaciją.
Motyvacija: Padėti mokiniams suvokti asmenvardžių ir vietovardžių sąvokas, mokyti įgytas žinias pritaikyti praktinėse užduotyse.
Tipas: Mišrus. Esmė ta, jog pamokos metu nagrinėjama ne tik nauja medžiaga, bet ir prisimenama anksčiau nagrinėta medžiaga, tikrinamos mokinių žinios.
Mokymo metodai: Žodiniai. Teikiamas pokalbis, grupinis pokalbis, pasakojimas, diskusija, demonstravimas.
Darbo formos: Savarankiškas – individualus, grupinis.
Mokymo priemonės: Mokinių kūrybiniai darbai, išdalintos kortelės su Alytaus piliakalnio piešiniu, pokalbis.
Apklausa: Individuali, grupinė.
UGDYMO TURINYS
Vertybinės Dalykiniai gebėjimai Akademinės žinios Bendrieji
Nuostatos (pagrindinės sąvokos) gebėjimai
Ugdyti meilę 1.Supažindinama su asmen- Sakinių siejimas ir su- 1.Taiko turimas
gimtajai kalbai. vardžiais ir vietovardžiais. durtinių žodžių rašymas. žinias ir įgytus
2.Ugdomas gebėjimas su- gebėjimus.
vokti gautą informaciją. 2.Ugdomas gebė-
3.Įgytas žinias pritaiko jimas logiškai
praktinėse užduotyse. mąstyti,savarankiš-
kai ir bendradar-
biaujant kūrybiškai
veikti.
PAMOKOS SITUACIJA
Išmokta (turinio sritis): Plėtojamos ankstesnės lietuvių kalbos pamokose nagrinėtos temos: sudurtiniai žodžiai-asmenvardžiai, vietovardžiai.
Atliktos užduotys (namų darbai): Iš anksto mokiniams pateikiama užduotis nupiešti kas labiausiai įsiminė iš kelionės įspūdžių.
Laukiamas pamokos rezultatas: Mokiniai sužino, kad piliakalnis skiriasi nuo kalno. Vaikai ir ateityje labiau norės skaityti ir domėtis istorija, nes kaip tik ji padės išugdyti pasididžiavimą savo Tėvyne. Igytas žinias pritaikys praktinėse...

Prisiminti, kas yra skaičiuotė, skatinant vaikus mąstyti ir atsakyti patiems, pratintis skiemenuoti išsiskaičiuojant.
2. Išgirsti ir nustatyti garso a vietą žodyje (pradžioje, viduryje ar pabaigoje).
3. Susipažinti su garsų a ženklais – raidėmis, mokytis jas parašyti.
4. Prisiminti anksčiau išmoktas raides (o ir š).
5. Mokytis jungti raidę a su š.
6. Patikrinti ir įvertinti, ar vaikai suprato pamoką, remiantis pamokos aptarimo ir pateiktų užduočių gautais rezultatais.
Įgyvendinimo priemonės:
◦ elementorius ( Marcelionienė E. Šaltinėlis. Elementorius I klasei. 2000, 30-31 psl.);
◦ pratybų sąsiuvinis (Marcelionienė E. Šaltinėlis. I klasės pratybų sąsiuvinis. 2000, 30-34 psl.).
Vertinimo kriterijai (remiantis pamokos aptarimo ir pateiktų užduočių gautais rezultatais):
1. Minimalus vertinimas, kai pamoką suprato pusė ar mažiau mokinių (suprasta A raidės rašybos technika).
2. Patenkinamas vertinimas, kai pamoką suprato daugiau nei pusė mokinių (daugiau nei pusė raidžių parašyta teisingai).
3. Aukštesnis vertinimas, kai pamoką suprato visi mokiniai puikiai (raidės parašytos nepriekaištingai).
Literatūros sąrašas:
1. Marcelionienė E. Šaltinėlis. I klasės mokytojo knyga. K., 2003.
2. Marcelionienė E. Šaltinėlis. I klasės mokytojo knyga. K., 1992.
Pamokos eiga
Įvadinė dalis. Ar mėgstate, vaikai, žaisti gaudynes, slėpynes ar kitus panašius žaidimus? O kaip jūs nusprendžiate, kas gaudys, kas ieškos pasislėpusiųjų..? Žinoma, mes galime išsiskaičiuoti! O kaip tai reikia padaryti? O jūs, vaikai, žinote skaičiuočių? Sustokime visi ratu ir prisiminkime, kaip reikia išsiskaičiuoti (žinomas skaičiuotes sakome visi choru skiemenimis, pratinamės skiemenuoti). Skaičiuotes sakome skiemenuodami, pabrėždami paskutinį skiemenį ar žodį. O kodėl skaičiuotėse tiek daug beprasmių žodžių? Skaičiuotėmis tarsi buriama, užkalbama, taigi svarbu ne prasmė, o rimas ir ritmas, be to, nesuprantami žodžiai suteikia šiems kūrinėliams paslaptingumo, žaismingumo. Tiesa?
O aš irgi žinau skaičiuotę. Įsiklausykite į skaičiuotės žodžių prasmę, kadangi šioje skaičiuotėje slepiasi mūsų pamokos tema.
Stovi pasakų namelis
Su aukštu slenksčiu.
Kokią raidę jis man mena
Pasakysi TU!
Na, kokia raidė panaši į namelį su aukštu slenksčiu? (Jei vaikai sunkiai įspėja, nupiešiu lentoje). Taip, tai raidė A. Šaunuoliai! Taigi, mūsų pamokos tema „Raidė A skaičiuotėje“. Susėskime visi į...

Moksleiviai jau yra išmokę daug kirčiavimo taisyklių, tereikia išmokti jas pritaikyti.
1. Priminti pagrindines kirčiavimo taisykles ir mokyti jas pritaikyti.
2. Pakartoti visų keturių kirčiuočių pagrindines taisykles.
3. Mokyti kirčiuoti, naudojant mokomąją kompiuterinę programą “Kirčiavimo treniruoklis”.
4. Priminti, kaip naudotis kirčiavimo žodynais.
BŪTINOS SĄLYGOS:
□ Kadangi ši pamoka įtvirtinamoji, praeitose pamokose turėjo būti detaliai išanalizuotos kirčiuotės, priesaginių ir priešdėlinių vedinių kirčiavimas, nekaitomų žodžių kirčiavimas.
□ Mokiniai turi mokėti naudotis mokomosiomis kompiuterinėmis programomis, kirčiavimo žodynais.
PRIEMONĖS IR LAIKO PASKIRSTYMAS:
* Kompiuteriai.
* Mokomoji kompiuterinė programa “Kirčiavimo treniruoklis”.
* Kompiuterinės skaidrės.
* Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas.
* Kirčiuočių lentelės
 15 min.- kirčiavimo taisyklių kartojimas.
 10 min.- kirčiuočių lentelių analizė.
 20 min.- praktinis darbas, naudojantis mokomąja programa “Kirčiavimo treniruoklis”.
 2 min.- pamokos apibendrinimas.
 3 min.- namų darbų skyrimas ir paaiškinimas.
GRUPAVIMAS:
Prie vieno kompiuterio sėdės po 2-3 moksleivius.
Pamoka “Kirčiavimo taisyklių įtvirtinimas ir kirčiavimo pratybos”
PRASMĖS SUVOKIMAS:
Iš kompiuterinių skaidrių pakartojame pagrindines kirčiavimo taisykles.
Pagrindinės kirčiavimo taisyklės
I.Kirčiuoti trumpieji skiemenys žymimi kairiniu ` kirčio ženklu, pvz.:
Kitù
Galvà̀̀
Gerèsnis
Ràsti
À̀tneša
Filològas
II. Atviras skiemuo, kurio pagrindą sudaro ilgieji kirčiuoti balsiai a e, žymimi riestiniu kirčio ženklu, pvz.:
Pã̃-saka
Kã-sa
Kã-ras
Nẽ-ša
Žẽ- mė
Dẽ-da
Lẽ-das
III. Priešpaskutinio skiemens taisyklė
1. Jei vns. G. priešpaskutinis skiemuo kirčiuotas trumpas arba tvirtagalis, tai vns. Įn. be (-mi) ir dgs. G. kirtis nušoka į galą, pvz.:
laũką – laukù, laukùs
geležìnį – geležiniù, geležiniùs
dõsnų – dosniù, dosniùs
2. Jei vns. G. priešpaskutinis skiemuo kirčiuotas tvirtapradis arba nekirčiuotas, tai vns. Įn. ir dgs. G. kirtis nenušoka į galą, pvz.:
šáukštą – šáukštu, šáukštus
pãsaką – pãsaka, pãsakas
líepą – líepa, líepas
IV. Žodžio gale ilgieji kirčiuoti skiemenys žymimi riestiniu kirčio ženklu, pvz.:
Arklỹs
Kupė̃
Gyvulỹs
Grėsmė̃
Šalỹ
Vabalaĩ
V. Skiemenų, kurių pagrindą sudaro dvigarsiai, kirčiavimas.
1.Jeigu tariant žodyje kirčiuotą dvibalsį arba mišrųjį dvigarsį labiau pabrėžiamas pirmasis sandas, žymima dešininiu kirčio ženklu, pvz.:
áukštas
šáukštas
kálnas
délnas
2. Jeigu tariant žodyje kirčiuotą dvibalsį arba mišrųjį dvigarsį labiau pabrėžiamas antrasis sandas, žymima riestiniu kirčio ženklu, pvz.:
aũkštas
šaũkia
kal̃tas
kir̃tis
VI. Dgs. N. kirčiavimas.
1.Jei dgs N. kirčiuojamas gale, tai žymima dešininiu arba kairiniu kirčio ženklu, pvz.:
namáms
žąsìms
sausíems
gėlė́ms
voráms
2. Jei dgs. N. kirčiuojamas gale, tai ir dgs Vt. kirčiuojamas gale,...

Lentoje užrašau pamokos temą, pagrindinį uždavinį šiuos sakinius:
1.Buvo pranešta, kad garlaivis nebeplauks.
2.Kas ieško, tas randa.
3.Dabar jūs matote, ką reiškia treniruotės.
4.Kas save giria, tą kitas peikia.
Nubraižau lentelės pavyzdį.
Klausimas
Paskirtis
Pavyzdžiai
Prijungiamieji žodeliai.
Prašau mokinių pasiimti sąsiuvinius, nes tikrinsime namų darbus.
Mes net nematėme, kaip kažkas įėjo į kiemą.
1. Nustatome gramatinius centrus;
2. Nustatome sudėtinio sakinio rūšį; (sudėt. prijgung.). Kokį sakinį vadiname sudėt. prijung.? – sakinį, susidedantį iš dviejų ar daugiau dėmenų sujungtų prij. jungtukais, įvardžiais, prieveiksmiais.)
3. Keliame klausimą šalutiniui dėmeniui;(ko nematėme?). Nustatome pagrindinį ir šalutinį dėmenį.
4. Kaip šie dėmenys sujungti? ( prij. jungtuku kaip).
5. Kokia skyryba?(atskiriame kableliu, nes šalutiniu dėmeniu baigiams sakinys).
Jei vilkas dantų neturėtų, niekas jo nebijotų.
1. Nustatome gramatinius centrus;
2. Keliame klausimą šalutiniui dėmeniui;(kokiai sąlygai esant vilkas dantų neturėtų?). Nustatome pagrindinį ir šalutinį dėmenį.
3. Kaip šie dėmenys sujungti? ( prijung. jungtuku jei)
4. Kokia skyryba?(atskiriame kableliu, nes šalutiniu dėmeniu pradedamas sakinys).
Matome, kad šalutiniai dėmenys atsako į tokius pačius klausimus, kaip ir sakinio dalys, todėl šalutinių dėmenų rūšių yra tiek, kiek sakinio dalių. Prisiminkite, kokios yra sakinio dalys? (veiksnys, tarinys, papildinys, pažyminys ir aplinkybės). O šiandien mes nagrinėsime šalutinius veiksnio ir papildinio sakinius. Prašau mokinių sąsiuviniuose užsirašyti datą, pamokos temą.
Prašau mokinių nusirašyti du pirmuosius sakinius nuo lentos ir tarp sakinių palikti vieną eilutę. Mokiniams perskaitau du pirmuosius sakinius.
Dabar nagrinėsime pirmąjį sakinį. Kviečiu 1 mokinį prie lentos, o visi kiti atlieka užduotį sąsiuvinyje.
Buvo pranešta, kad garlaivis nebeplauks.
1. Nustatome gramatinius centrus;
2. Taikome šalutinio dėmens atpažinimo požymius ir surandame pagr. ir šalutinį dėmenį. Keliame šalutiniui dėmeniui klausimą iš pagrindinio.(Kas buvo pranešta? – kad garlaivis nebeplauks.)
3. Kaip šie dėmenys sujungti? (prijung. jungtuku kad).
4. Kokia skyryba? (atskiriame kableliu, nes šalutiniu dėmeniu baigiamas sakinys.)
Taigi, matome, kad pagrindinio dėmenio gramatinį centrą sudaro tik...

Tema: Derinamųjų ir nederinamųjų pažyminių skyryba.
Tikslas:
• Mokyti derinamųjų ir nederinamųjų pažyminių skyrybos.
• Gilinti pažyminių skyrybos įgūdžius.
• Ugdyti mokinių kalbėjimo įgūdžius.
• Lavinti mokinių pastabumą.
Tipas: Mišrusis.
Metodai, būdai:
• Mokytojos aiškinimas,
• Praktinis metodas,
• Darbas su knyga,
• Receptyvusis pokalbis.
Literatūra:
• Palubinskienė E., Čepaitienė G. Lietuvių kalba 8kl. K., 2000.
• Lietuvių kalbos žinynas / Sudarė P. Kniūkšta. K., 2000.
B. Pamokos situacija
Temos naujumas: Tęstinė pamoka.
C. Kabineto parengimas
Lentoje bus užrašyta pamokos tema ir data.
D. Pamokos eiga
Pamokos dalys
Laikas
Mokytojo veikla
Mokinių veikla
I. Organizacinė dalis.
2 min.
Įėjusi į klasę, pasisveikinu su mokiniais. Pasiteirauju, ar visi pasirengę pamokai. Prašau susikaupti ir skelbiu pamokos temą: Derinamųjų ir nederinamųjų pažyminių skyryba. Temą užrašau lentoje, datą taip pat. Skelbiu pamokos tikslus: mokyti derinamųjų ir nederinamųjų pažyminių skyrybos; gilinti pažyminių skyrybos įgūdžius.
Mokiniai pasisveikina ir ruošiasi pamokai. Užsirašo temą į sąsiuvinius.
II. Pagrindinė dalis.
38 min.
Pakartojame:
1. Kas yra pažyminys?
2. Kokios yra pažyminio rūšys?
3. Kuo skiriasi derinamasis pažyminys nuo nederinamojo?
4. Tikrinamės klasėje atliktus pratimus.
Aiškinamės teorinę medžiagą.
Tvirtiname teoriją praktinėje veikloje, atliekame 10 prt.- 179psl. žodžiu (Žr. Prieduose nr. 1).
Atliekame 11 prt.- 179psl. raštu (Žr. Prieduose nr. 2).
Pasakau, kad ne visada pažyminiai, einantys prieš pažymimąjį žodį, yra neskiriami, o po pažymimojo žodžio – skiriami. Yra išimčių, kurias taip pat reikia žinoti, norint taisyklingai rašyti.
Perskaitytas taisykles taikome praktinėje veikloje. Atliekame 12prt. – 179psl. žodžiu (Žr. Prieduose nr. 3).
Pasakau, kad dabar pasikartosime pažyminius, gilinsime pažyminių skyrybos įgūdžius. Atliekame 13prt. – 180psl. (Žr. Prieduose nr. 4).
Mokiniai atsako:
1. Pažyminys yra antrininkė sakinio dalis, kuri reiškia daikto požymį ir atsako į klausimus koks? kokia? kieno?
2. Derinamieji ir nederinamieji pažyminiai.
3. Derinamieji pažyminiai yra suderinti su pažymimuoju žodžiu gimine, skaičiumi ir linksniu. Kinta keičiant pažymimojo žodžio giminę, skaičių ar linksnį.
Nederinamieji pažyminiai nederinami su pažymimuoju žodžiu nei gimine, nei skaičiumi, nei linksniu. Nekinta keičiant pažymimojo žodžio giminę, skaičių ar linksnį.
4....

1)Mokomieji: mokyti skaityti vaidmenimis, prisiminti asmenvardžių ir vietovardžių rašybą, prisiminti reikšmines žodžio dalis žodžiuose, mišriuosius dvigarsius, mokyti dirbti savarankiškai.
2)Lavinamieji: tobulinti skaitymo ir pasakojimo įgūdžius, gilinti gramatines žinias.
3)Auklėjamieji: skiepyti draugiškumą, atskleisti literatūros grožį ir jos reikšmę žmogaus gyvenime, ugdyti bendradarbiavimą, mokyti dirbti savarankiškai.
FORMA: Pamoka.
TIPAS: mišrusis.
METODAI: Pokalbis, aiškinimas, demonstravimas, stebėjimas, pasakojimas, rašymas.
VAIZDINĖS PRIEMONĖS: Vadovėliai, plakatai, pratybų sąsiuviniai.
SITUACIJA:puikiai ir vidutiniškai pasirengusiose klasėse.
Pamokos dalys
Mokytojo veikla
Mokinių veikla
Pastabos, komentarai
Įvadinė dalis
Dėstymas
Apibendrinimas
Pamokos pradžioje perskaitome tekstą: “Vasarą į naujai perdažytus stovyklos namus autobusais suvažiavo vaikai iš Plungės, Telšių ir iš dar toliau. Jie ėjo keturiese: Ginta, Domas, Joris ir truputį jaunesnė Gintos draugė Vika.“ Paklausiame, iš kokio pasakojimo ši trumpa ištraukėlė?
O kas jį parašė?
Atsiverskite vadovėlį ir suraskite šį pasakojimą. Jūs šį tekstą turėjote gražiai išmokti skaityti. Taigi, dabar mes paskaitysime šį pasakojimą vaidmenimis ir kartu prisiminsime, apie ka yra rašoma. (Suskirstome vaikus vaidmenimis. Veikėjai: Autorius, Ginta, Domas, Joris, Vika. Perskaičius puse teksto skiriame kitus vaikus skaityti). Ant lentos pakabiname plakatą:
Skaitant mes jį aptariame.
Perskaičius tekstą užsiverčiame vadovėlius ir pradedame pasakoti.
Mes pirmos, o po to visi kiti pasakoja po truputį. Duodame užduotį: perskaityti paraštėje pažymėtus sakinius ir pagalvoti, kurie iš jų yra neišplėdtiniai ir kodėl?
O dabar išrinkti asmenvardžius ir vietovardžius iš kūrinio, surašyti į sąsiuvinį, pirmąsias...

Tema: rašytinės raidės Ss mokymas rašyti, skiemenukų so, sė ir žodžio salė rašymas.
1. Mokyti rašyti rašytinę raidę s.
2. Mokyti pastebėti ir įvardinti s rašytinės raidės ir s spausdintinės raidės panašumus ir skirtumus.
4. Ugdyti koordinuotus rankos riešo ir pirštų judesius.
Priemonės: plakatėliai su rašytine ir spausdintine s raide, lapai su užduotimis iš pratybų „Aušrelė“.
Metodai: demonstravimas – stebėjimas, aiškinimas, savarankiškas darbas.
Tipas: raidžių rašymo pamoka.
Pamokos eiga
I. Organizacinė dalis.
1. Vaikų ir klasės parengimas pamokai, mokymo priemonių patikrinimas.
2. Psichologinis vaikų nuteikimas pamokai.
II. Praeitos medžiagos kartojimas.
◦ Lentoje užrašoma spausdintinė raidė s ir vaikų klausiama, kokia tai raidė.
◦ Vaikų prašoma ištarti garsą [s] tyliau arba garsiau.
III. Pamokos temos skelbimas.
• Praeitą pamoką susipažinom su nauju garsu [s]. Šią pamoką, mokiniai, mes mokysimės parašyti raidę s.
IV. Naujos medžiagos dėstymas.
• Parodomi plakatėliai, kuriuose pavaizduotos raidės s (spausdintinė ir rašytinė).
• Klausiama vaikų, kuo raidelės skiriasi ir kuo panašios.
• Mokytoja lentoje demonstruoja, kaip rašoma raidė s, komentuodama rankos judesius. : „Mažąją raidelę s, pradedame rašyti nuo ryškios apatinės linijos ir neryškios apatinės linijos vidurio. Brėžiame šiek tiek į dešinę pasvirusią liniją, padarome mažą kilputę ir leidžiamės žemyn...

Tema: : garsas [ b ], raidė b, skiemenų BA BO BU BI BE BĖ BŪ ir žodžių su šiais skiemenimis skaitymas.
Mokymosi uždavinys: dirbdami savarankiškai ir poromis mokiniai mokysis išskirti garsus [b], [b] iš kalbos srauto, atliks žodžių, kuriuose yra garsas [b] garsinę analizę, mokysis parašyti raides B b, ir jungti jas su kitomis raidėmis, o pamokos pabaigoje gebės pasakyti bent 4 žodžius, kuriuose yra garsai [b], [b] ir nustatys šių garsų vietą.
Metodai: analitinis; sintetinis; garsinis, minčių lietus.
Įvadinė dalis Vaikams padalinamos kortelės (priedas Nr1). Vienose parašyti jau išmokti žodžiai: SALA, BASA, ĄSA, RASA. Prašoma paskaityti skiemenimis ir išskirti iš šių žodžių garsą [ b ]. Kitoje kortelės pusėje skiemenys: BA, RA, LA, SA. Mokiniai iš šių skiemenų sudaro žodį iš keturių raidžių. Vėliau vaikams pateikiamos raidės: A, Ą, B, C, Č, D, E, Ę, Ė, F, G, H, I, Į, Y, J, K, L, M, N, O, P, R, S, Š, T, U, Ū, Ų, V, Z, Ž. Mokinių prašoma sudėti į dėžutę tas raides, kurias jau išmoko (priedas Nr.2). Vėliau, duodama užduotis: sujungti tas raides, kurios yra viena į kitą panašios (priedas Nr.3). Garsiai choru kartu su mokytoja skaitomos jau išmoktos raidės. Po išmoktų raidžių pakartojimo mokytoja paskelbia temą: „Dabar mokysimės garsiuką...

• Išsiaiškinti, ką jau žinome apie daiktavardį.
• Išmokti skaidyti daiktavardžius į :
Daiktavardžius reiškiančius reiškinį
Daiktavardžius reiškiančius ypatybes
Daiktavardžius reiškiančius veiksmą.
PAMOKOS TIPAS: Mišri
MOKYMO METODAI:
• Pokalbis, minčių lietus, savarankiškas darbas
MOKYMO PRIEMONĖS:
• Lietuvių kalbos vadovėlis 6 klasė. Jūratė, Vytautas ir Vytautas V. Sirtautai
Orientacinis laikas
Turinys. Mokytojo veikla
Mokinių veikla
Mokomosios priemonės
1 – 2 min.
Pasiruošimas pamokai. Mokinių susodinimas, reikiamų priemonių patikrinimas ir pasisveikinimas
Organizacinė dalis
Pamokos temos skelbimas. Klausiama mokinių ką jie prisimena apie daiktavardį?
Lentoje mokytoja pakabina plakatą su daiktavardžio taisykle ir ją perskaityti prašo mokinių.
Pagrindinė dalis. Naujos medžiagos aiškinimas.
Mokinių prašoma, kad jie atsiverstų vadovėlio 116puslapį. Mokiniams pasakoma, kad šiandiena jie mokysis apie daiktavardžio reikšmę ir jo gramatinius požymius.
Su mokiniais prisimenama, kad daiktavardis turi giminę, skaičių ir linksnį.
Skaitome J. Šukio tekstą 116puslapyje. „Pas daiktavardžius“.
Mokiniams parodoma daiktavardžio lentelė. Mokiniams paaiškinama, kad daiktavardžiu galime vadinti ne tik tai, ką esame įpratę paliesti, tačiau gali būti ir tokių daiktavardžių, kurių, mes negalime paliesti.
Pavyzdžiui gaisras. Mokiniams rodomas gaisro paveikslėlis. Mokiniams aiškinama, kad gaisras tai ne daiktas, tačiau atsako į klausimą kas tai? Tai reiškinio pavadinimas. Todėl tokius kaip: šaltis, liga vadinsime daiktavardžiais, kurie reiškia reiškinį.
Prašoma mokinių sugalvoti daugiau pavyzdžių ir juos pateikti.
Toliau mokiniams demonstruojama paveikslėlis, kuriame pavaizduota lenktyninė mašina. Klausiama mokinių, kas čia pavaizduota.?
Toliau klausiama mokinių, o kaip važiuoja ši mašina?
Klausiama mokinių, o koks tos mašinos greitis?
Lentoje užrašomas sakinys ir
klausiama mokinių, kur sakinyje :
„Mašinos didelis greitis“ yra daiktavardis?
Mokiniams aiškinama, kad greitis, taip pat yra daiktavardis, nes atsako į klausimą kas? Tačiau tokie daiktavardžiai vadinami ypatybių daiktavardžiai
Mokiniams rodomos dvi...