• Nustatyti kur vyskta ląstelinis kvėpavimas bei fotosintezė.
• Palyginti kas šiuose organoiduose sutampa ir kas skiriasi.
• Išsiaiškinti kas naudojama ir kas susidaro vykstant šiems procesams.
• Palyginti abu procesus temperatūros, šviesos, vandens, anglies dioksido, ATP, deguonies bei kitų medžiagų atžvilgiu.
• Trumpai apibūdinti ląstelino kvėpavimo bei fotosintezės eigą.
• Fotosintezė - tai procesas, kuriam vykstant saulės šviesos energija panaudojama organinių junginių sintetinimo reakcijoms.
• Ląstelinis kvėpavimas – tai procesas, kuriam vykstant angliavandeniai ar kiti apykaitos produktai skaidomi, tuo pat metu susidarant ATP.
• Ląstelinis kvėpavimas vyksta mitochondrijose.
• Mitochondrijos dalys: matriksas, kristos, dviguba membrana, fermentai, žiedinė DNR, ribosomos.
Kur vyksta?
• Fotosintezė dažniausiai vyksta chloroplastuose. Bakterijos turinčios chlorofilo (pvz. melsvabakterės) fotosintezę vykdo tilakoiduose.
• Chloroplasto dalys: stroma, tilakoidai, granos, žiedinė DNR, fermentai, dviguba membrana, ribosomos.
Chloroplasto ir mitochondrijos palyginimas
• Chlroplastas
• Mitochondrija
• Dviguba membrana
• +
• +
• Žiedinė DNR
• +
• +
• Ribosomos
• +
• +
• Chlorofilas
• +
• -
• Matriksas
• -
• +
• Kristos
• -
• +
• Stroma
• +
• -
• Tilakoidai
• +
• -
• Fermentai
• +
• +
Kas naudojama?
• Fotsintezės lygtis.
• 6CO 2 + 6H2O + energija =
• C6H12O6 + 6O2
• Fotosintezės metu iš aplinkos yra pasiimamas anglies dioksidas bei vanduo. Sintezei vykti yra būtina energija. Kaip pašalinis produktas pasigamina deguonis, kuris vėliau išmetamas į aplinka. Svarbiausias susidaręs produktas yra gliukozė.
•
• Ląstelinio kvėpavimo lygtis
• C6H12O6 + 6O2 = 6CO 2 + 6H2O + 32ATP
• Ląstelinio kvėpavimo metu iš aplinkos yra pasiimamas deguonis bei naudojami organiniai junginiai. Susidarę produktai yra anglies dioksidas vanduo ir didelis kiekis energijos.
• Deguonis
• Anglies dioksidas
• Vanduo
• Organiniai junginiai
• ATP
Temperatūra
• Tam, kad prasidėtų fotosintezė reikalinga temperatūra turi būti aukštesnė nei 0 oC. Kylanti temperatūrai, fotosintezės greitis didėja iki 25 – 30 oC šilumos. Keliant temperatūra toliau, intensyvumas pradeda mažėti.
•
• Ląstelinio kvėpavimo metu išsiskiria energija, kurios dalis virsta šiluma. Temperatūra yra žema.
H2O
• Fotosintezė
• Augalai turi gauti optimalų vandens kiekį. Vanduo reikalingas:
• Kaip pradinė medžiaga organinių junginių fotosintezei.
• H2O O2 + 2e...

Kas tai? Kokie būdai?

Ląstelinis kvėpavimas – tai visuma medžiagų apykaitos reakcijų, kurių metu angliavandeniai ar kiti apykaitos produktai skaidomi, o skaidymo metu susidaro ATP. Aerobinis kvėpavimas – procesas, kuriam reikalingas deguonis ir jo metu gliukozė suskaidoma į anglies dioksidą ir vandenį. Reakcijos metu gliukozė yra oksiduojama, o deguonis redukuojamas.
Aerobinio kvėpavimo metu, gliukozės molekulėje energija atpalaiduojama lėtai, tad ATP molekulės gaminamos pamažu. Todėl energija labai taupiai naudojama. Gliukozei skylant pakopomis susidaro 36 ATP molekulės.
Kvėpavimo reakcijos yra fermentinės reakcijos.
1. Glikolizė. Tai gliukozės molekulės skilimas i 2 piruvato molekules ir susidaro 2 ATP molekulės. Šis etapas vyksta ląstelės citoplazmoje ir jam nereikia deguonies. Glikolizė yra būdinga visiems gyviems organizmams. Po glikolizės, tolesnis piruvato molekulių skaidymas vyksta mitochondrijose ir yra reikalingas deguonis. Jeigu deguonies nėra, prasideda rūgimas.
Mitochondrijose yra elektronų pernašos sistema , ten vyksta pereinamoji reakcija ir Krebso ciklas. Piruvatas suskaidomas iki anglies dioksido ir vandens. Pereinamoji reakcija ir Krebso ciklas vyksta matrikse , kur reikalingi fermentai.
2. Pereinamoji reakcija. Ji jungia glikolizės ir Krebso ciklo reakcijas.jos metu išsiskiria anglies dioksidas.
3. Krebso ciklas. Tai ratu vykstančios medžiagų apykaitos grandininės reakcijos. Vienai gliukozės molekulei suskaidyti reikia dviejų Krebso ciklų. Šio etapo metu pagaminamos 2 ATP molekulės. Vyksta mitochondrijos matrikse.
4. Elektronų pernašos sistema. Ją sudaro baltymai nešikliai, kurie surenka atskilusius elektronus. Perduodami vienas kitam, išskiria energiją, kuri panaudojama ATP molekulių gamybai. Energijos netekusius elektronus prisijungia deguonis ir sureagavęs su vandeniliu pavirsta vandeniu. Elektronų pernašos sistemoje pagaminamos 32 ATP molekulės.
Aerobinio kvėpavimo metu iš viso pagaminamos 36 ATP molekulės.
Degimas ir kvėpavimas
Skirtumai
Panašumai
1. Kvėpavimo metu išsiskiria ATP, o degimo metu – šiluma, šviesa
1. Dalyvauja deguonis
2.Vienas vyksta organizme, o kitas ne
2. Išsiskiria energija
3. Dalyvauja fermentai kvėpavime, o degime ne
Pienarūgštinis rūgimas
Alkoholinis rūgimas
Kur vyksta
Citozolyje
Citozolyje
Pradinės medžiagos
Gliukozė
Gliukozė
Deguonis
Nereikalingas
Nereikalingas
Susidarę prod. ATP
Etanolis + CO2 + 2ATP
Laktatas + 2ATP
Aerobinis skaidymas
Anaerobinis skaidyma
Kur vyksta
Mitochondrijose
Citozolyje
Pradinės medžiagos
Gliukozė
Gliukozė
Etapai
4
1
Deguonis
Naudojamas
Nenaudojamas
Medžiagų apykaitos reakcijos reikalingos:
1. Judėjimui (susitraukiant raumenims, judant chromosomoms, kai ląstelės dalijasi)
2. Pastoviai kūno temperatūrai palaikyti (užtikrinti tinkamą vidinę aplinką fermentų...

b) Išvardinkite pažymėtas organų sistemos dalis.
e) Kam reikalingas kvėpavimas?
f) Kokia nosies ertmės paskirtis? Trachėjos?
2. Atlikite užduotis (18 taškų)
a) Kaip vadinama ši pūslelė?
b) Kur ji yra?
c) Kokia jos paskirtis?
d) Prie rodyklių parašykite, kokių medžiagų mainai vyksta.
e) Kaip vadinamos kraujo ląstelės pavaizduotos šiame piešinyje? Kokia jų paskirtis?
f) Kokiai organų sistemai priklauso šios pūslelės?
g) Kur keliauja medžiaga atiduota į kraują, toliau?
h) Kur keliauja iš kraujo atiduota medžiaga, toliau?
i) Ar galime teigti, kad šios kraujo ląstelės tai eritrocitai? Kodėl?
3. Atsakykite į klausimus (8 taškai)
Kokiame organoide yra išlaisvinama energija iš maisto medžiagų?
Kaip vadinamas šis procesas?
Parašykite kvėpavimo reakcijos formulę-
Parašykite tris pavyzdžius, kam naudojama viduląstelinio kvėpavimo metu išlaisvinta energija-
4. Užpildykite lentelę (12 taškų)
Sliekas
Žiogas
Žmogus
Pro ką patenka deguonis?
Kas perneša deguonį?
Uždara ar atvira kraujotaka?
Kvėpavimo organai
5. Atsakykite į klausimus (15 taškų)
Kaip kvėpuoja vienaląsčiai?
Kaip kvėpuoja žuvys?
Ar augalui reikalingas deguonis? Jei taip, tai kam?
Ar augalo šaknim reikalingas deguonis? Kas būtų jei augalo šaknų ląstelės jo negautų?
Parašykite fotosintezės reakciją-
Parašykite kvėpavimo reakciją-
Kokiame ląstelės organoide vyksta fotosintezė? Kvėpavimas?
Kokiose ląstelėse (augalinėse ar gyvūninėse) vyksta kvėpavimas? Fotosintezė?
6. Atlikite užduotis (20 taškų)
a) Kokia žmogaus organizmo sistema pavaizduota?
b) Įvardinkite jos dalis.
c) Kaip iš žmogaus organizmo pašalinamas anglies dioksidas?
d) Kas vyksta kepenyse?
e) Atsakykite į klausimus
1) Iš ko sudaryti inkstai?
2) Kas vyksta inkstuose? (trumpai)
3) Kur kaupiasi šlapimas?
4) Kur susidaro šlapalas?
5) Kas yra amoniakas?
7. Atlikite užduotis (10 taškų)
a) Koks žmogaus kūno sluoksnis pavaizduotas?
b) Įvardinkite numerėliais (1-3) pateiktas dalis.
c) Kokių medžiagų šalinimas vyksta šiuo žmogaus kūno sluoksniu?
d) Kas yra prakaitavimas?
e) Pro kokius organus žmogaus organizme šalinamas vanduo? (3)
8. Užpildykite lentelę (24 taškai)
Klausimai
Ameba
Sliekas
Žiogas
Žmogus
Kuo minta?
Kaip šalina dujas?
Kaip patenka dujos į organizmo vidų?
Ar turi skeletą? Jei taip, tai kokį?
Kokia kraujotakos sistema? (uždara ar atvira)
Iš ko sudarytas virškinamasis traktas?
Ar turi raumenis?
Kaip vadinami šalinimo organai?
9. Atsakykite į klausimus (10 taškų)
Kaip medžiai atsikrato švino, kuris per vasarą nusėda į augalo lapus?
Kokie pakitimai vyksta rudenį lapo ląstelėse? (bent 2)
Kaip augalai šalina deguonį ir anglies dioksidą?
Kokios ląstelės anglies dioksidą dar panaudoja fotosintezei?
Kaip...

Kvėpavimo takų infekcijos (toliau-KTI) yra dažniausia ir svarbiausia trumpalaikių ligų priežastis industrinėse šalyse. Dažniausiai-tai pirma infekcija, su kuria susiduriama gimus, o pneumonija - dažnai paskutinė liga prieš mirtį. Dažniausiai žmonės bando gydytis namuose, pagal liaudies receptus ar nepatogenezinio poveikio vaistais, t.y. simptomiškai, ir į medikus kreipiasi tik pamatę, jog pastangos bergždžios. Taigi kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis (KTIL) žmonės serga dažniau, nei apie jas praneša ar jos diagnozuojamos. Pasaulyje kasmet nuo ūminių kvėpavimo takų infekcinių ligų anksti miršta 2,2 mln. žmonių.
Įvairios kvėpavimo takų ligos susijusios tiek su viršutiniais, tiek su apatiniais kvėpavimo takais. Viršutiniams kvėpavimo takams (toliau - VKT) priskiriami visi takai iki gerklų ir gerklos. Visa, kas žemiau gerklų - trachėja, bronchai ir kt. – priklauso apatiniams kvėpavimo takams (toliau - AKT).
Savo kontroliniame darbe pasistengsiu plačiau apžvelgti bei panagrinėti vieną iš viršutinių kvėpavimo takų ligų – ūminį nazofaringitą.
Viršutinių kvėpavimo takų ligos: ūminis nazofaringitas.
Ūminis ryklės gleivinės uždegimas gali apimti tik viršutinę ryklės dalį–nosiaryklę (pars nasalis pharyngis); taip sukeliamas ūminis nazofaringitas (nasopharyngitis acuta). Tačiau dažnai uždegimas reiškiasi kartu su vidurinės ryklės dalies-burnaryklės (pars oralis pharyngis) gleivinės uždegimu.
Žmogaus ryklėje susimaišo oro takų ir virškinimo trakto mikroflora, tad mikrobų rūšių gausumu ryklė nusileidžia tik burnos ir storžarnės mikroflorai. Nekintamos mikrofloros atstovai: a hemolizinis streptokokas; Corynebacterium hofmani; Micrococcus spp.; stafilokokai, negaminantys koagulazės; Enterococcus spp.; Moraxella catarrhalis; mikoplazmos; nehemolizinis streptokokas; neiserijos; Actynomyces spp.; borelijos; Bacteroides spp. Rečiau (atsitiktinė flora): S. aureus; S. pneumoniae; b hemolizinis streptokokas; Candida albicans; meningokokai; enterobakterijos; .; Haemophilus spp.
• ilgas, garsus kalbėjimas ar riksmas,
• drėgnas oras.
Nazofaringitą (rinofaringitą) dažnai sukelia meningokokinė infekcija. Ligai būdinga neaukšta, kartais normali temperatūra. Svarbiausi simptomai: gerklės ir galvos skausmai, galvos svaigimas, užgulta nosis, žiočių ir ryklės gleivinės hiperemija bei paburkimas. Diagnozę padeda patikslinti kruopšti anamnezės duomenų analizė (kontaktas su meningokokine infekcija), juosmeninė punkcija ir bakteriologiniai tyrimai.
Dažniau nei ūminio rinito atveju ligą gali sukelti ir suaktyvėjusi nosiaryklės bakterinė flora:...

Ryjant įėjimą į gerklas uždaro antgerklis , todėl maistas nepatenka.
3.KODĖL MOTERŲ BALSO VIRPĖJIMO DAŽNIS DIDESNIS NEGU VYRŲ?
Moterų balso stygos trumpesnės negu vyrų , todėl balsas aukštesnis.
4. KURIOJE DALYJE YRA BALSO STYGOS?
a) gerklėje,
b) gerklose,
c) nosiaryklėje.
5.KVĖPUODAMAS ŽMOGUS IŠ APLINKOS ORO IMA deguonį , O IŠSKIRIA
anglies dioksidą .
6. PILVO IR KRŪTINĖS ERTMES SKIRIA raumeninė pertvara.
8. BRONCHAI ŠAKOJASI Į smulkesnes bronchioles , kurių galuose yra oro pilnos alveolės.
9. NOSIES ERTMĘ SU GERKLOMIS JUNGIA gerklė .
10. KĄ VADINAME GYVYBINE PLAUČIŲ TALPA ?
Gyvybinė plaučių talpa- tai oro kiekis , kurį galima maksimaliai iškvėpti po maksimalaus įkvėpimo.
11....

Augalinės ląstelės sandara, bei funkcijos....................5
5. Pagrindiniai organoidai ląstelės kvėpavimui:
◦ Chloroplastai…………………………………..6
◦ Mitochondrija………………………………….7
6. Nauji moksliniai išradimai...........................................8
7. Kodėl augalų kvėpavimas kartais gali būti pavojingas.............le="font-weight:bold;">.......................................................9
8. Išvados.......................................................................10
9. Literatūros sąrašas…………………………………..11
Įvadas
Kiekvienas gyvas organizmas atlieka sau svarbią gyvybinę funkciją: kvėpavimas, dauginimasis, virškinimas, šalinimas ir t.t
Mes kalbėsime aple="font-weight:bold;">ie kvėpavimą. Aptarsime kas yra kvėpavimas? Ar jis svarbus mūsų organizmui? Kokios medžiagos reikalingos kvėpale="font-weight:bold;">vimui? Nuo kokių aplinkos sąlygų priklauso? Ar jis tik geras padarinys mums, ar turi ir minusų?
Kvėpuoja visi gyvi organizmai. Pirmiausia-tai žmonės, gyvūnai, paukščiai ir aišku augalai.Mokslas apie augalų gyvybės reiškinius, susijusius su svarbiausiais augalų procesais: mityba, kvėpavimu, augimu, vystymusi, dauginimusi, atsparumu, dirglumu ir judėjimu vadinamas-augalų fiziologija. Kvėpavimas viena svarbiausia organizmo gyvybės funkcijų, be kurių nei mes, neile="font-weight:bold;"> augalai ar gyvūnai galėtų išgyventi. Šiam procesui reikalinga deguonis.Augalai kvepuoja, kaip žmonės, jiems taip pat reikia švaraus, šviežio oro.
Pirmuosius augalų kvėpavimo stebėjimus atliko šveicaras N. Sosiūras, XVIII a. pabaigoje nustatęs, kad žali augalai tamsoje, o nežali ir šviesoje iš aplinkos ima deguonį ir išskiria į ją anglies dioksidą. Vėliau buvo nustatyta, kad žali augalai taip pat kvėpuoja dieną ir kartu atlieka fotosintezę.Vėliau buvo aiškinamasi kaip vyksta kvėpavimas. Ir XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje A. Bachas ir O. Varburgas patele="font-weight:bold;">ikė kvėpavimo procesą aiškinančią teoriją. Pagal šią teoriją, oksiduojantis organinėms medžiagoms, prijungiamas aktyvuotas deguonis.1912 m. rusų mokslininkas V. Paladinas, o kiek vėliau ir vokiečių mokslininkas C. Vilandas įrodė, kad kvėpuojant iš organinių medžiagų atimamas vandenilis. Po kiek laiko šis teiginys pasitvirtino.
Šiame darbe rasime:augalo ląstelės shemą, kvėpavimui skirtus organoidus. Reakcijas, kurių metu skaidomi įvairūs junginiae="font-weight:bold;">i. Ir apie visą kvėpavimą plačiau.
1 pav. Augalai, kaip ir žmonės gali kvėpuoti
Kvėpavimas-kas tai?
Kvėpavimas-tai svarbi organizmo gyvybinė funkcija, kle="font-weight:bold;">uriam reikalingas deguonis. Mokslininkas S. Kostyčiavas, remdamasis kitų mokslininkų atliktais tyrimais, nustatė, kad įvairūs kvėpavimo būdai yra tarpusavyje susija. Žinome, kad augalai gali gyvuoti ir be deguonies. Tai būtų anaerobinis kvėpavimas. Kuomet yra nenaudojamas deguonis. Ir antras-tai...t-weight:bold;">

Anaerobinis kvėpavimas (rūgimas) - tai ląstelinio kvėpavimo būdas, vykstantis ląstelės citoplazmoje, jam nereikia deguonies. Nesant deguoniui gali vykti tik glikolizė (pirmasis ląstelinio kvėpavimo etapas, vykstantis citozolyje). Glikolizės metu iš vienos gliukozės molekulės atsipalaiduoja 2 ATP (nukleotidų adenozino trifosfatas) molekulės, daugiau ATP rūgimo metu ir nesusidaro. Anaerobiškai kvėpuoja kai kurie organizmai, pavyzdžiui, anaerobinės bakterijos.
• gamina tik mažus ATP kiekius, nes daug energijos lieka galutiniuose organiniuose rūgimo produktuose: laktate (pieno rūgštyje) arba etanolyje (etilo alkoholyje).
Pagal tai, kokie produktai susidaro vykstant rūgimui, galima išskirti alkoholinį rūgimą ir pienarūgštį rūgimą.
Pienarūgštis rūgimas (pienarūgštė fermentacija)
Pienarūgštis rūgimas (pienarūgštė fermentacija) – tai gliukozės skaidymas anaerobinėmis sąlygomis iki pieno rūgšties. Pieno rūgšties fermentacija tai procesas, kurį žmonės patiria, jei trūksta deguonies. Pavyzdžiui, ilgų nuotolių bėgikų raumenyse kaupiasi pieno rūgštis, nes jie negauna pakankamai deguonies, kad galėtų išlaikyti energijos, reikalingos mankštai, poreikį. Pieno rūgštis laikui bėgant netgi gali sukelti raumenų mėšlungį ir skausmą.
• Gliukozė  pieno rūgštis (laktatas) + 2ATP
• Ten, kur susidaro pieno rūgštis, negali gyventi puvimo bakterijos, todėl rauginti produktai ilgai negenda. Anaerobinės bakterijos naudojamos fermentinių sūrių acto rūgšties gamyboje. Pieno rūgštis susidaro pavargusiame raumenyje.
• Šis procesas yra naudojamas maisto pramonėje, pavyzdžiui, apdorojant pieną, kopūstus ar agurkus, kad būtų pagaminti jogurtai, rauginti kopūstai...

Viename šaukšte kūdros vandens arba dirvožemio saujoje yra tūkstančiai pirmuonių. Šiems mažyčiams vienaląsčiams organizmams priklauso tiek nepastovios formos, tiek įmantrius kiautus turinčios rūšys, kurios kelis šimtus kartų mažesnės už smeigtuko galvutę.
Pirmuonis, kurio ląstelė neturi pastovios formos- ameba. Ameba panaši į mažytį drebučių maišelį. Jos vienintelę ląstelę supa plazminė membrana. Ameba juda keisdama savo formą, o maitinasi apgaubdama maistą ir įsitraukdama jį vidun. Kvėpuojant amebai, oro deguonis pro plazminę membraną difuzijos būdu patenka į amebos ląstelę. Kvėpavimo reakcijų metu mitochondrijose susidaręs anglies dioksidas ir vanduo difuzijos būdu pašalinamas pro plazminę membraną į aplinką.
Sliekai kvėpuoja pro drėgną odą. Dirvožemyje esantis deguonis difuzijos būdu pro odos ląsteles patenka į kūno viduje esančias kraujagysles. Kraujas išnešioja deguonį po visą kūną ir surenka anglies dioksidą, kuris į orą pašalinamas taip pat pro odą. Šviečiant saulei, nuo slieko odos paviršiaus išgaruoja vanduo, oda apdžiūsta ir deguonis per sausą odą nebegali patekti į slieko organizmą, todėl sliekai žūva.
Varliagyviai sugeria dujas pro odą, kuri atstoja kvėpavimo organą. Dauguma varliagyvių turi ir plaučius. Žuvys kvėpuoja žiaunomis.
Žiaunos – tai daugybė plonų lapelių, pro kuriuos vyksta dujų apykaita su vandeniu. Žiaunas turi dauguma vandenyje gyvenančių gyvūnų, tarp jų moliuskai, vabzdžiai ir žuvys. Žuvies žiaunos sudarytos iš žiaunų lapelių, prisitvirtinusių prie kremzlės arba kaulo lankų. Žuvų žiaunos savo forma primena plunksnas. Žiaunose gausu kapiliarų, į kuriuos patenka vandenyje ištirpęs deguonis, o iš jų į vandenį – anglies dioksidas. Žuvis įsiurbia vandenį pro burną. Vandeniui tekant virš žiaunų lapelių deguonis pereina į žuvies kraują. Kraujyje esantis anglies dioksidas išeina pro žiaunas į vandenį. Žuviai išsižiojus, vandens srovė patenka į burną, bet čia ilgai neužsibūna, nes pasikelia žiaunų dangteliai ir vanduo išmetamas lauk. Taip žiaunos yra nuolat skalaujamos vandens. Žuvų žiaunos yra ertmėje už žuvies galvos, tačiau kitų gyvūnų žiaunos būna kūno išorėje. Daugelis maisto filtruotojų, pavyzdžiui, dvigeldžiai moliuskai, austrės ir gigantiniai rykliai, žiaunomis...

• Apibūdinti fotosintezę kaip chloroplastuose vykstantį procesą, kurio metu šviesos energija panaudojama gliukozei sintetinti.
• Apibūdinti medžiagas, kurios dalyvauja ir kurios susidaro fotosintezės šviesos ir tamsos fazėse.
• Parašyti fotosintezės reakcijos lygtį.
• Fotosintezės greičio priklausomybė nuo aplinkos apšvietimo.
• Fotosintezės metu išsiskyrusio deguonies nustatymas.
• Didžiausią augalų sausosios masės dalį sudaro anglis. Svarbiausias anglies asimiliavimo būdas – fotosintezė.
• Fotosintezę atlieka melsvabakterės, dumbliai, kerpės, žemesnieji ir aukštesnieji augalai.
• Tai procesas, kuriam vykstant saulės šviesos energija naudojama organinių junginių sintetinimo reakcijoms.
• Kadangi iš junginių, susidarančių vykstant fotosintezei, svarbiausias yra gliukozė (C6H12O6) , tai fotosintezę galima apibūdinti kaip procesą, per kurį saulės šviesos energija verčiama gliukozės cheminių ryšių energija.
• Saulės šviesos energija + 6CO2 + 6H2O C6H12O6 +6O2
Fotosintezę atlieka - chloroplastai
• Jie yra savarankiškos fotosintezės “labaratorijos”, nes funkcionuoja net išskirti iš ląstelių. Vienoje ląstelėje gali būti iki 100 chloropląstų.
Svarbiausias fotosintezės organas yra lapas
• Jis gerai prisitaikęs atlikti fotosintezės procesą. Kai saulės šviesa pasiekia lapą, jo ląstelių chloroplastuose esantys pigmentai chlorofilai sugeria mėlynuosius ir raudonuosius saulės spektro spindulius, o žalius praleidžia arba atspindi. Todėl lapai ir atrodo žali.
• Chlorofilas chloroplastuose susidaro tik šviesoje, o tamsoje suyra.
Lapo sandara pritaikyta fotosintezei vykti
• Viršutinis epidermis su kutikule atlieka apsauginę funkciją.
• Apatinis epidermis turi žioteles, kurios svarbios dujų apytakai.
• Asimiliacinis audinys, sudarytas iš statinio ir puriojo mezofilių, vykdo fotosintezę.
• Puriajame mezofilyje yra didelis tarpuląsčiai – taigi didesnis paviršius dujų apykaitai vykti.
• Gysla – labai svarbi, nes ja atnešamas vanduo ir mineralinės medžiagos, išgabenami cukrūs.
Lapų prisitaikymas fotosintezės efektyvumui didinti
• Plokščia lapalakščio forma – priklausomai nuo apšvietimo krypties lapai keičia savo padėtį, todėl galima naudoti bet kuria kryptimi krentančius spindulius.
• Didelis lapalakščio paviršiaus plotas – stambūs lapai arba daug smulkių, kai kurių paviršius raukšlėtas – taigi ir didesnis paviršiaus plotas, reikalingas fotosintezei vykti.
• Lapų išsidėstymas mozaika – tai toks lapų išsidėstymas per augalą, kai jie neuždengia vienas kito.
Fotosintezės fazės
• Šviesos fazė
• Tamsos fazė
• Būtina...