Krovėjui, pažeidusiam šios instrukcijos reikalavimus, taikoma LR įstatymais numatyta drausminė, materialinėm administracinė ir baudžiamoji atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio bei pasekmių.
1.2. Krovėju, dirbti gali asmuo ne jaunesnis kaip 18 metų, pasitikrinęs sveikatą, išklausęs įvadinį darbų saugos instruktažą ir instruktažą darbo vietoje.
1.3. Krovėjas, dirbantis su krautuvu, privalo turėti krautuvo vairuotojo pažymėjimą (tos rūšies, kokį krautuvą vairuoja). Dirbti prie krano gali tik krovinių kabinėtojo pažymėjimą turintis krovėjas ir kas penki metai atestuotas saugos darbe klausimais.
1.4. Dirbant maisto produktų sandėliuose krovėjas apmokomas būtinų higieninio elgesio įgūdžių pradėjus dirbti ir kas 2 metai.
1.5. Krovėjas privalo:
1.5.1. laikytis įmonės vidaus tvarkos taisyklių, darbe nevartoti alkoholinių gėrimų bei narkotinių medžiagų, rūkyti tik tam skirtose vietose;
1.5.2. mokėti saugiai dirbti ir netrukdyti saugiai dirbti kitiems – darbe būti atidus, nebėgioti, nešokinėti;
1.5.3. saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, jeigu reikia – naudoti asmenines ir kolektyvines apsaugines priemones;
1.5.4. pranešti darbdaviui, savo tiesioginiam vadovui ir saugos darbe specialistui apie susižalojimus darbo metu, vykstant pakeliui į darbą ir iš darbo;
1.5.5. nustatytąja tvarka tikrintis sveikatą;
1.5.6. laikytis naudojamų darbe krautuvų, rankinių vežimėlių eksploatavimo instrukcijų, nurodytų mechanizmo techniniame pase, reikalavimų;
1.5.7. laikytis asmens higienos reikalavimų, dėvėti tvarkingus darbo rūbus ir avalynę, darbo vietoje palaikyti tvarką ir švarą;
1.5.8. vykdyti darbdavio ir savo tiesioginio vadovo nurodymus;
1.5.9. imtis priemonių, kad būtų pašalintos priežastys, galinčios sukelti traumas. Apie pavojingas situacijas pranešti savo tiesioginiam vadovui.
1.6. Krovėjas privalo žinoti: priežgaisrinės saugos reikalavimus sandėlyje, buitinėse patalpose, mašinos furgone ir juos vykdyti. Žinoti, kur laikomos gaisro gesinimo priemonės, mokėti jomis naudotis, vengti gaisrą sukeliančių veiksmų. Kilus gaisrui:
1.6.1. skubiai pranešti ugniagesiams, tiesioginiam vadovui ar kitiems atsakingiems darbuotojams apie įvykį;
1.6.2. gesinti gaisro židinį turimomis gaisro gesinimo priemonėmis;
1.7. Krovėjas turi teisę:
1.7.1. reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias darbo sąlygas;
1.7.2. žinoti apie darbo vietoje esančius sveikatai pavojingus ir kenksmingus veiksnius;
1.7.3. reikalauti atlyginti sveikatai padarytą žalą;
1.7.4. derėtis su darbdaviu dėl darbo sąlygų gerinimo;
1.7.5. atsisakyti dirbti, kai kyla pavojus...

Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį. Sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką. Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą. Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius.
3. Apibudinkite darbo aplinka.
Tai darbo vietą supanti erdvė, kurioje gali būti darbuotojo sveikatai kenksmingų, pavojingų rizikos veiksnių (fizinių, fizikinių, cheminių, biologinių ir kitų).
Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi, patogi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Vienai darbo vietai turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės. Darbo aplinka yra darbo vietą supanti erdvė, kurioje gali būti darbuotojo sveikatai kenksmingų, pavojingų rizikos veiksnių (fizinių, cheminių, fizikinių, biologinių ir kitų).
5. Kaip pasireiškia darbuotojų nuovargis?
•Fiziniai požymiai: silpnumas, raumenų skausmai, pablogėjusi atmintis, nemiga ir įsitempimas. Taip pat gali skaudėti gerklę, limfmazgius, sąnarius ir galvą. Galimos somatinės pasekmės kaip miego sutrikimai, nuovargis, alergijos, migrena, krūtinės skausmai.
•Psichiniai požymiai: Dažnai besikartojančios emocinės iškrovos nualina organizmą, galimos psichologinės pasekmės: nervingumas, išsekimo jausmas, depresija, mąstymo sutrikimai, psichotropinių medžiagų vartojimas ir pan.
6. Kokios būna pertraukos dirbant?
Darbdavys privalo suteikti savo darbuotojams papildomas pertraukas šiais atvejais:
a) jaunesniems nei aštuoniolikos metų darbuotojams – ne mažiau kaip vieną papildomą pertrauką, ne trumpesnę kaip 30 minučių, kai tokių asmenų darbo laiko trukmė yra ilgesnė kaip 4 valandos.
b) krūtimi maitinančiai moteriai – ne trumpesnę kaip 30 minučių pertrauką kūdikiui maitinti ne rečiau kaip kas 3 valandos.
c) kitais teisės aktų numatytais atvejais. Pavyzdžiui, iš dalies nedarbingiems asmenims pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pateiktą išvadą gali būti reikalingos papildomos pertraukos, suteikiamos atsižvelgiant į išvadoje nurodytą tokių pertraukų dažnumą ir trukmę.
Specialios pertraukos privalo būti suteikiamos šiais atvejais:
a) darbuotojams, kurie dirba lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip minus 10 laipsnių Celsijaus – ne rečiau kaip kas...

Darbuotojas, eksploatuojantis, remontuojantis ir montuojantis elektros įrenginius, turi būti susipažinęs su šios instrukcijos darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, kurie jam priklauso pagal pareigas, kvalifikaciją ir teises.
Darbuotojas, nevykdantis šios instrukcijos reikalavimų, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir pasekmių, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Dirbti elektros įrenginiuose gali darbuotojas:
2.1. ne jaunesnis kaip 18 m. amžiaus;
2.2. pasitikrinęs sveikatą LR sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir periodiškumu;
2.3. išklausęs įvadinį, pirminį ir tikslinį instruktavimus darbo vietoje;
2.4. teoriškai ir praktiškai išmokytas saugiai dirbti, atpalaiduoti nukentėjusįjį nuo elektros srovės bei kitų traumuojančių veiksnių ir apmokytas pagal privalomojo higienos ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo mokymo programas;
2.5. stažavęsis, o turintis teisę vykdyti operatyvinius perjungimus ir dubliavęsis;
2.6. atestuotas ir turintis elektrotechninio personalo apsaugos nuo elektros pradinės (PK), vidurinės (VK) arba aukštos (AK) kategorijos pažymėjimą.
3. Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus su kuriais jie supažindinti ir (ar) apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo:
3.1. darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus;
3.2. tinkamai naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones;
3.3. savavališkai neįsijungti, nekeisti arba nešalinti naudojamose darbo priemonėse ar kituose įrengimuose, pastatuose, kitose bendrovės vietose įrengtų saugos ir sveikatos apsaugos įtaisų (priemonių) ar ženklų, naudoti tokius įtaisus pagal jų paskirtį ir apie jų gedimus pranešti padalinio vadovui, darbuotojui, vykdančiam darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas;
3.4. nedelsdami pranešti padalinio vadovui, darbuotojui, vykdančiam darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas apie situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose bendrovės vietose, kuri, jų įsitikinimu, gali kelti pavojų. darbuotojų saugai ir sveikatai ir apie...

žinoti ir vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių
dokum.entų reikalavimus, kelių eismo taisyklių reikalavimus;
3.3. laikytis krautuvo eksploatavimo taisyklių, šios instrukcijos reikalavimų.
4. Nedirbti su techniškai netvarkingu krautuvu ir apie tai pranešti padalinio
vadovui.
5. Elekrokrautuvo vairuotojas privalo laikytis darbo ir poilsio režimo.
6. Darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ūmios profesinės
ligos, asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti
padalinio vadovui, įmonės vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tamybai,
jeigujis pajėgia tai padaryti.
7. Įvykus nelaimingam atsitikimui, būtina nukentėjusiam suteikti pirmąją
pagalbą. Reikalui esant, iškviesti greitająmedicmos pagalbą tel. 112.
8. Asmens higienos reikalavimai.
8.1. Darbo metu dėvėti tik švarius ir tvarkingus darbo drabužius.
.8.2. Baigus darbą, darbo drabužius sutvarkyti ir pakabinti į spintelę,
nusiprausti, esant galimybei, nusimaudyti po dušu.
9. Elektrokrautuvo vairuotojui, pažeidusiam šios instrukcijos reikalavimus,
taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta atsakomybė.
II. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI.
SAUGOS PRIEMONĖS
10. Pavojingi veiksniai darbo aplinkoje, dėl kurių elektrokrautuvo vairuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų: .............10.1. elektros srovė. Paveikus elektros srovei, netenkama sąmonės, sutrinka arba nutrūksta širdies veikla bei kvėpavimas, o kartais ištinka ir staigi mirtis;
10.2. eismo taisyklių nesilaikymas, greičio viršijimas (uždarose patalpose 5
km/h, teritorijoje 10 km/h). Dėl smūgių, susidūrus su kliūtimis ar ikitomis transporto
priemonėmis, galimos krovinių griūtys ir tai gali traumuoti vairuotoją ir aptarnaujantį
personalą;
10.3. techniškai netvarkingas elektrokrautuvas - galimos traumos;
10.4. transportuojami degūs, sprogūs kroviniai - nesilaikant saugos
reikalavimų, gali užsidegti, sprogti;
10.5. kelio dangos duobėtumas ir slidumas - galimas elektrokrautuvo
apsivertimas;
10.6. gabenamo krovinio nukritimas nuo šakių;
10.7. gabenamo krovinio gabaritų neatitikimas pravažiavimų gabaritams -
galimi užkliudymai, krovinio nukritimas;
10.8. netvarka darbo zonoje;
10.9. krovinio kėlimas nesilaikant elektrokrautuvo leistinų kėlimo normų -
neišsilaikius svorio centrui, galimas netgi elektrokrautuvo virtimas, tuo traumuojant
vairuotoją;
10.10. darbo zonos apšvietimo stoka.
11. Kenksmingi veiksniai darbo aplinkoje, kurių ilgalaikis poveikis gali būti
pavojingas sveikatai:
11.1. sieros rūgšties garai - neatsargiai elgiantis galirni apsmuodijimai'ar
nudegimai;
11.2. elektrokrautuvo išmetamų dujų susikaupimas uždarose patalpose -
galimi apsinuodijimai;
11.3. triukšmas, vibracija - neigiamai veikia organizmą.
.................12. Privalomos saugos priemonės.
12.1. Priklausomai nuo atliekamų darbų elektrokrautuvo...

Valstybinės Priešgaisrinės gelbėjimo Tarnybos struktūra, funkcijos Pirminės gaisro gesinimo priemonės Gesinimo technika Gelbėjimo technika Priešgaisrinė signalizacija Ugniagesių gelbėtojų iškvietimas Ugniagesių gelbėtojų veiksmai išgirdus pavojaus signalą Gyventojų elgesys gaisro atveju

Žmonių sauga – tai kompleksinė, socialinė, bei techninė mokslo šaka , nagrinėjanti teisines saugaus darbo organizavimo normas, darbo sąlygų gerinimo būdus, saugius technologinius procesus, apsaugą nuo elektros, darbo higienos, apsaugos nuo gaisrų bei avarijų klausimus.
Betarpišką priežiūrą ir kontrolę atlieka valstybinė darbo inspekcija, turinti savo regioninius skyrius. Ši inspekcija įkurta 1993 metais, reorganizavus Darbų Saugos departamentą, dirbusį nuo 1990 metų.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis straipsnis teigia, kad šio įstatymo paskirtis yra nustatyti teisines nuostatas ir reikalavimus norint apsaugoti darbuotojus, ar bent tą riziką sumažinti.
Taip pat yra įsipareigojama įvertinti profesinę riziką ir tyrimo eigą pagal bendrąsias nuostatas.
Straipsnis nurodo, kad šis įstatymas yra galiojantis be išimties dirbantiems jauniems asmenims, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, invalidams. Sudarant jiems saugias ir sveikas darbo sąlygas.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Šį straipsnį sudaro 30 sąvokų:
Avarija, darbdavys, darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbo aplinka, darbo priemonės, darbo sąlygos, darbo vieta, darbuotojas, darbuotojų atstovai, darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai, incidentas, invalidas, jaunas asmuo, kenksmingas veiksnys, krūtimi maitinanti moteris, lengvas ir saugus darbas vaikui, nelaimingas atsitikimas darbe, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo, neseniai pagimdžiusi moteris, nėščia moteris, paauglys, pavojingas veiksnys, pavojus, potencialiai pavojingas įrenginys, profesinė liga, profesinė rizika, vaikas.
3 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos
Straipsnyje yra rašoma, jog kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo vietą bei aplinką, darbo pobūdį, darbuotojo pilietybę, darbo dienos trukmę, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus.
Šio Įstatymo nustatytos garantijos taip pat turi būti taikomos ir savivaldybinių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojams.
Šiame straipsnyje taip pat rašoma, jog saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą ar kitą darbdavio įgaliotą asmenį, darbdaviui atstovaujantį asmenį, įmonės...

• Pavojingas veiksnys – darbo aplinkoje esantis rizikos veiksnys, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti.
• Darbuotojas yra fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą (teisę turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (įgyja asmuo, sulaukęs šešiolika metų), dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą.
DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA
• Darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai – įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime išrinktas darbuotojas, kuriam suteikiami įgaliojimai atstovauti įmonės, padalinio, pamainos darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje.
DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA
• Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio. Darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo.
• Darbdaviui atstovaujantis asmuo – įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros (toliau – įmonė) vadovas.
DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA
• Darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam įmonės vadovas pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ar padalinyje (toliau – padalinio vadovas arba darbdavio įgaliotas asmuo).
DARBDAVIO PAREIGOS IR TEISĖS
• Darbdavio pareigos užtikrinant saugias darbo sąlygas:
• 1. Organizuoti darbo vietų profesinės rizikos vertinimą;
• 2. Užtikrinti tinkamą darbo vietų įrengimą;
• 3. Rūpintis darbuotojų kolektyvinės ir individualios ir asmeninės saugos priemonėmis;
•
DARBDAVIO PAREIGOS IR TEISĖS
• 4. Informuoti darbuotojus apie kenksmingas, pavojingas sąlygas darbo vietoje;
• 5. Tvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas bei pareigybių aprašymus;
• 6. Organizuoti darbuotojų instruktavimą;
• 7. Organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus;
• 8. Kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų;
• 9. Nustatyta...

Apsaugos nuo elektros būdai ir priemonės..................................................................53
27. Saugos reikalavimai eksploatuojantiems elektros įrenginius pavojingomis sąlygomis...............58
28. Elektrosaugos reikalavimų užtikrinimas ir kontrolė ....................................................…58
29. Elektrosaugos norminiai aktai........................................................................….....59
30. Atsakomybė................................................................................................60
V. Priešgaisrinė sauga
/> 31. Degimo ir sprogimo procesas. Degios medžiagos......................................................…62
32. Gaisrų priežastys.....….........................................................................................64
33. Mechanizmų, konstrukcijų ir patalpų atsparumas ugniai...............................................…64
34. Priešgaisrinės saugos organizavimas Lietuvos įmonėse...................................................66
35. Gaisrų gesinimo būdai, priemonės............................................................................67
36. Techninės priemonės žmonėms įspėti apie gaisrą.......................................................…70
37. Žmonių evakuacija iš pastatų ir patalpų......................................................................71
38. Darbdavio, darbuotojų veiksmai gaisro atveju..............................................................72
39. Apsauga nuo ža style="font-weight:bold;">ibo ir statinio elektros krūvio...............................................................72
Literatūra.............................................................................................................75
ĮŽANGA
Darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje, organizacijoje turi būti skiriamas pakankamas dėmesys. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas reikalauja, kad darbdaviai kiekvienoje įmonėje, nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos ir veiklos krypčių, darbuotojams sudarytų saugias ir sveikas darbo sąlygas. Sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas yra darbdavio pareiga. Sprendžiant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus, privalo dalyvauti profsąjungos, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų, komitetų atstovai. Darbdaviai ir jų įgalioti asmenys privalo žinoti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimus ir juos vykdyti. Siekiant patikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos žinias, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo atestuojami kas penkeri metai. Darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo higienos profilaktikai, priežiūrai, kontrolei, konsultavimui įmonėje steigiamos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, organizuojamos medicininės paslaugos.
TIKSLAI
• išsiaiškinti darbuotojų saugos ir sveikatos, elektrosaugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimus;
• formuoti rengiamų specialistų darbuotojų saugos ir sveikatos motyvaciją, kaip vidinį poreikį saugiai dirbti ir organizuoti darbus, prisitaikant prie sparčių darbo, profesijų, pasaulio ir norminės bazės pokyčių, įvertinant Tarptautinės darbo organizacijos ir EB direktyvas.
Studentai turi:
• žinoti darbo teisės, darbo higienos, darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimo, elektrosaugos...

Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
Darbuotojų darbo sauga apima įvairius visuomeninius santykius – teisinius, ekonominius, organizacinius, techninius ir kitus.
Darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. Įgyvendindamas šią pareigą, darbdavys imasi priemonių, būtinų darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės įmonėse finansuojamos darbdavio lėšomis.
Darbuotojai privalo vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis kitų darbuotojų sauga ir sveikata.
Darbo inspekcijos uždavinys - vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir darbo santykius, pažeidimų prevenciją įmonėse, kontroliuojant, kaip laikomasi šių teisės aktų, ir konsultuojant darbuotojus bei darbdavius.
Valstybės, darbuotojų ir darbdavių interesams saugos ir sveikatos srityje derinti trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu steigiama Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija). Ši komisija derina valstybės, darbdavių ir darbuotojų interesus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu. Komisija yra socialinės apsaugos ir darbo ministro patariamasis organas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos politiką.
2002 metais įvertinant užsienio šalių patirtį bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisine baze įsteigta UAB „Rinkodaros renginių grupė“ ir įsikūrė Mindaugo g. 22-8.
A&M Events Group naudoja unikalią darbo metodiką, kuri padeda vystyti verslo santykius klientui geriausia linkme. Ši metodika remiasi įmonės rinkodaros ir valdymo strategijos analize. Sprendimas yra parenkamas tik įsigilinus į įmonės formuojamą įvaizdį rinkoje bei personalo politiką. Tai leidžia sukurti unikalų ir tik tai kompanijai būdingą projektą, geriausiai atspindintį kompanijos veidą. Taip verslo renginys tampa neatsiejama kompanijos rinkodaros ar personalo valdymo strategijos dalimi.
Iš žemiau pateiktų paveikslų (1 ir 2 pav.) matosi A&M Events Group veiklos kryptys dirbant su užsakovų rinkodaros srityje bei su personalu.
1 pav....

LIGOMIS IR JŲ POVEIKIO DSS BŪKLEI TYRIMAS 12
III SKIRSNIS. AUDITAS 12
IV SKIRSNIS. VADOVYBINĖ ANALIZĖ 13
VI SKYRIUS. VEIKSMAI GERINIMUI PASIEKTI 14
I SKIRSNIS. PREVENCIJOS IR KOREGAVIMO VEIKSMAI 14
II SKIRSNIS. NUOLATINIS GERINIMAS 14
LITERATŪROS SĄRAŠAS 15
ĮVADAS
Norint užtikrinti ilgalaikę verslo sėkmę, reikia sukurti veiksmingą vadybos sistemą, apimančią visus įmonės valdymo bei veiklos elementus.
Įmonės, diegiančios kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9000 serijos standartus, tikslas – visus įmonėje vykstančius procesus sutvarkyti taip, kad jų rezultatas būtų kuo geresnis, o įmonės galutinis produktas užtikrintų pelną įmonei ir kuo geriau tenkintų vartotojų poreikius. Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2003-06-01 duomenimis 300 Lietuvos įmonių yra įdiegusios sertifikuotas kokybės vadybos sistemas.
ISO 14000 standartų serija apima įvairius aplinkos apsaugos vadybos aspektus. ISO 14004 ir ISO 14001 standartai reglamentuoja aplinkos apsaugos vadybos sistemas. Šie standartai įgalina bet kokios ekonominės veiklos srities ar dydžio įmonę valdyti veiklos, produkcijos ar paslaugų įtaką aplinkai. Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2003-06-01 duomenimis 45 Lietuvos įmonės yra įdiegusios sertifikuotas aplinkos apsaugos vadybos sistemas.
Daugelis šiuolaikinių vadybos sistemų veikia Demingo rato principu: planuok – įgyvendink – tikrink – veik (t.y. koreguok). Tai dar vadinama prevencijos ir nuolatinio gerinimo principu. Ši nuostata tinka bet kokiai (tiek kokybės, tiek aplinkos apsaugos, tiek darbuotojų saugos ir sveikatos) vadybos sistemai ir užtikrina šių sistemų integravimo galimybę. Todėl, įdiegus įmonėje vieną planavimo – įgyvendinimo – patikrinimo – koregavimo principu veikiančią sistemą, ją galima panaudoti visose vadybos srityse, atsižvelgiant į...