Aplinkos apsauga -mokslo šaką, kuri formuojasi gamtos, sociologinių, technikos ir jiems artimų mokslų sandūroje. Visi aplinkos apsaugos teoriniai pagrindai – parengti fundamentiniais mokslais. Aplinkos apsauga naudoja naujausias proelitines priemones, kurios gali skirtis įvairiose taikymo šakose savo metodais ir gaunamais rezultatais. Aplinkos apsaugos problemoms stpresti tenka pasitelkti šių užduočių sprendimui įvairių sričių specialistus. Aplinkos apsaugos kurso tikslas–supažindinti su teoriniais aplinkos apsaugos pagrindais bei informacija, kuri būtina sprendžiant praktinius uždavinius, susijusius su kraštotvarka. Reikalingos:1) žinios, kurios pades ateityje reguliuoti žmogaus ir aplinkos tarpusavio santykius2) Reikalingas geras aplinkosauginis išprusimas, spręsti iškylančias problemas, toliaregiškai naudojantis mokslo pasiekimais, naudojantis gamtos turtais. Kryptingas gamtinės aplinkos naudojimas ir tvarkymas yra veiksmingas būdas sveikos ir humanizuotos aplinkos kūrimo strategijai suformuoti bei jų tikslams realizuoti. Be:1)informacijos srauto susisteminimo; 2) duomenų panaudojimo prognozavimui- negalima modeliuoti programų. Remiantis analizės rezultatais nustatoma žmonijos daroma žala gamtai. Gamtinė aplinka – tai biosferos komponentų visuma užtikrinanti žmogaus biologinį egzistavimą planetoj. Gerą aplinkos būklę atspindi: 1)visuomenės materialinė kultura;2)visuomenes dvasinė kultūra. Žmonija per egzistavimą planetoje sukūrė daug vertybių (archeologiją, architektūrą, kraštovaizdžio paminklų), kurie kaip aplinkos antropogeniniai komponentai kartu su gamtiniais komponentais sudaro nedalomą vienybę. Aplinkos kokybė vertinama atsižvelgiant į; 1) ekologinius, 2)ekonominius, 3)socialinius, 4)estetinius, 5)kultūrinius aspektus. Mūsų planetos gamtos apsauga yra didelė problema. Jos išsprendimui reikia pasitelkti visų valstybių ekonominę galią, mokslo laimėjimus ir įtraukti visuomenę. XX a. viduryje mūsų planetoje yra įkurta tarptautinė gamtos ir jos išteklių apsaugos sąjunga. Svarbiausias šios organizacijos tikslas – rūpintis gamtos išteklių racionaliu naudojimu ir išsaugojimu žmonijos ekonominei ir socialiniai raidai, mokslui ir kultūrai. Daug dėmesio skiriama :informacijos kaupimui, pasaulio koordinavimui, gamtos aplinkos apsaugos propagandai. Aplinkos apsaugos darbus organizuoja bei koordinuoja Anglijos tautos. Jos iniciatyva įsteigta aplinkos valdymo tarnyba, jungianti visos planetos valstybes. Svarų žodį mūsų planetos visuomenėje turi maisto produktų ir žemės ūkio organizacija. Jos tikslas- gerinti pasaulio tautų gyvenimo sąlygas. Ji giliai tyrinėja:1) gamtos aplinką; 2)teikia rekomendacijas gerinimui;...

Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai plėtojantis industrilizacijai, urbanizacijai, daugėjant transporto, didėja aplinkos užterštumo mastai. Vis labiau niokojama gamta. Neigiama oro, dirvožemio, vandens teršimo neracionalaus gamtos išteklių naudojimo pasekmės pradėjo ryškėti ne tik taršos zonuose, bet ir visoje planetoje.
Dėl didėjančios globalizalinės taršos aplinkos apsauga yra tokia sudėtinga problema, kad jos nepajėgia išspręsti pavienės valstybės. Iškilo būtinybė vienyti valstybių pastangas, telkti mokslo laimėjimus, visuomenę.
Rimčiau planetos aplinkos apsauga susirūpinta po 2 pasaulinio karo, kai 1984 m. UNESCO iniciatyva, buvo sukurta gamtos išteklių ir gamtos apsaugos sąjunga IUCN.
Dėl šių svarių, anksčiau minėtų priežaščių ir pasirinkau šią temą (Aplinkos problemos ir jų sprendimo būdai). Šiame darbe trumpai apžvelgsiu aplinkos užterštumo problemą ir šios problemos sprendimo būdus, pasitelkdamas įvairia literatūra bei internetu.
1. Oro tarša ir apsauga
Atmosfera nėra idealiai švari joje esama įvairių priemaišų. Žemės paviršiaus pustymas, druskų garavimas, įvairios augalų dulkės teršė ir teršia atmosferą.
Siekiant sumažinti oro taršą iš mobilių šaltinių būtina toliau spręsti kuro kokybės gerinimo klausimą ir laipsniškai pereiti prie transporto priemonių, atitinkančių ES standartus, įgyvendinti optimalų eismo valdymą ir įdiegti kitas priemones atmosferos taršai sumažinti. Siekiant laikytis ES aplinkos apsaugos reikalavimų energetikos ir pramonės sektoriuose, būtina pagreitinti ir užbaigti integruotos taršos prevencijos kontrolės sistemos įdiegimą, įgyvendinti energijos taupymo priemones, skatinti švaresnio kuro panaudojimą ir pažangių gamybos ir taršos kontrolės technologijų įdiegimą.
Viena iš prioritetinių priemonių transporto skleidžiamai taršai mažinti yra visuomeninio transporto parko atnaujinimas, visų pirma įsigyjant naujas transporto priemones. Tik maža parko dalis turi šiuolaikinius variklius, kurie atitinka EURO 2 ir EURO 3 standartus.
Oro tarša skirstoma:
• Natūrali tarša (susidaro dėl vulkanų išsiveržimo, miškų gaisrų, „juodųjų audrų“ ir kitų gamtos reiškinių).
• Antropogeninė tarša (žmogaus veiklos žemėje padarinys).
Antropogeninė atmosferos tarša pasireiškia dviem pavidalais:
• Mechaninis užterštumas (dulkės, dūmai, aerozoliai)
• Fizinis užterštumas (radiacija, vibracija, triukšmas ir kt.)
Mechaninis ir fizinis užterštumas priklauso nuo vietos sąlygų ir kinta tolstant nuo taršos židinio. Pagal tai atmosferos užterštumas skirstomas į:
• Globalinį užterštumą (Globalinis...

Todėl kaip mes gamtą prižiūrėsime, tokius namus ir turėsime. Gamtos priešu šiuolaikiniame pasaulyje tampa ir pats žmogus, neteisingai panaudodamas organines, chemines medžiagas. Tai tampa priežastimi didelių nuostolių, kurie šiandien siekia milijonines sumas. Todėl gamtos neprižiūrėjimas gali brangiai kainuoti.
Gamta supa mus visur. Ją sudaro kelios ekosistemos, kurios viena nuo kitos priklausomos. Pažeidus vieną ekosistemą, nelieka kitos. Todėl svarbu išsaugoti visą gamtą, panaudojant šiandienines technologijas.
Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai plėtojantis industrilizacijai, urbanizacijai, daugėjant transporto, didėja aplinkos užterštumo mastai. Vis labiau niokojama gamta. Neigiama oro, dirvožemio, vandens teršimo neracionalaus gamtos išteklių naudojimo pasekmės pradėjo ryškėti ne tik taršos zonose, bet ir visoje planetoje.
Dėl didėjančios globalizalinės taršos aplinkos apsauga yra tokia sudėtinga problema, kad jos nepajėgia išspręsti pavienės valstybės. Iškilo būtinybė vienyti valstybių pastangas, telkti mokslo laimėjimus, visuomenę.
Rimčiau planetos aplinkos apsauga susirūpinta po 2 pasaulinio karo, kai 1984 m. UNESCO iniciatyva, buvo sukurta gamtos išteklių ir gamtos apsaugos sąjunga IUCN.
Pagrindinės gamtos niokojimo priežastys yra neteisingas arba savavališkas aplinkos naudojimas. Individualių žmonių ar įmonių neatsakingas elgesys padaro daug žalos ir nuostolių. Todėl Lietuvoje gamtos apsaugą stebi ir prižiūri Aplinkos apsaugos ministerija. Kasmet keliami vis nauji uždaviniai gamtai išsaugoti.
Svarbiausieji Aplinkos ministerijos uždaviniai yra:
a) Formuoti ir kurti aplinkos apsaugos, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės apsaugos, geologijos, miškų ūkio valstybės politiką.
b) Rūpintis sveika ir švaria aplinka, išsaugoti Lietuvos Respublikai būdingą kraštovaizdį, ekosistemas, gamtos vertybes, biologinę įvairovę, klimatą.
c) Siekti užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą, apsaugą, gausinimą ir atkūrimą.
d) Užtikrinti miškų tvarkymą, remiantis miškų ūkio principais, didinti Lietuvos miškingumą ir miškų produktyvumą.
e) Skatinti teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros bei statybos pažangą.
1. Oro tarša ir apsauga
Atmosfera nėra idealiai švari joje esama įvairių priemaišų. Žemės paviršiaus pustymas, druskų garavimas, įvairios augalų dulkės teršė ir teršia atmosferą.
Siekiant sumažinti oro taršą iš mobilių šaltinių būtina toliau spręsti kuro kokybės gerinimo klausimą ir laipsniškai pereiti prie transporto priemonių, atitinkančių ES standartus, įgyvendinti optimalų eismo valdymą...

• Ligos yra užkrečiamos (infekcinės), jeigu jų patogenus (ligų sukėlėjus) žmogus gali perduoti kitam.
• Bakterinės- (bakterijos). Gydoma antibiotikais
• Grybelinės- (grybeliai). Gydoma preparatais nuo grybelių
• Pirmuoninės- (pirmuonys). Gydoma vaistais
• Parazitinės- (kirmėlės, erkės). Apsisaugoti galima laikantis higienos. Gydoma vaistais
ORGANIZMO GYNYBOS ETAPAI
• Antikūnai,
• T ir B limfocitai
• Fagocitai
• Oda , gleivinė, natūrali mikroflora
• I
• II
• III
• Įgimtas imunitetas
• Įgytas imunitetas
Natūrali organizmo gynyba yra įvairi:
• Fizinė ir mechaninė gynyba:
• Sveika oda neleidžia pakliūti ligų sukėlėjams į kūną
• Liaukų išskiriamos įvairios cheminės medžiagos, kurios slopina patogenų plitimą:
• Ašaros išplauna mikroorganizmus iš akių
• Riebalinių liaukų išskiriamos riebalų rūgštys, naikina mikroorganizmus
• Kvėpavimo takuose blakstienėlės banguojančiais judesiais kartu su gleivėmis pašalina svetimkūnius
•
Natūrali organizmo gynyba yra įvairi:
• Cheminė gynyba
• Liaukose ar organuose esančios cheminės medžiagos naikina mikroorganizmus:
• Fermentas lizocimas (ašarose, seilėse) ardo bakterijų sieneles
• Skrandžio rūgštys sunaikina beveik visus mikroorganizmus, patekusius į skrandį
• Makštyje gerosios bakterijos gamina pieno rūgštį, kuri naikina patogenines bakterijas
•
Natūrali organizmo gynyba yra įvairi:
• Biologinė gynyba
• Žmogaus organizme gyvenančios gerosios bakterijos (probiotikai) slopina patogeninių bakterijų dauginimąsi, stiprina imunitetą
• Apibūdinkite probiotikus:
• grupės, kur panaudojamos,
• gerosios bakterijos ir antibiotikai
• (vadovėlis Žmogaus sveikata 163-164 psl.)
Baltieji kraujo kūneliai
• Leukocitai gaminami raudonuosiuose kaulų čiulpuose.
• Tai beformės, bespalvės, turinčios branduolį ląstelės.
• Leukocitai gyvena nuo kelių parų iki kelių dešimtmečių.
• Šios ląstelės yra judrios. Kitaip nei eritrocitai, leukocitai gali „išeiti“ per plonas kapiliarų sieneles į audinius ir ten kovoti su antigenais.
• Kai į organizmą patenka svetimkūnių, leukocitų kraujyje padaugėja (senstant leukocitų mažėja)
• Leukocitų rūšis galima suskirstyti į dvi grupes: fagocitus ir limfocitus.
Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai)
• Neutrofilų (makrofagų) funkcija- fagocitozė, t.y....

Mes gyvename Žemėje, ir kol kas dar neturime galimybės pasitraukti iš jos ir išsikelti gyventi į kitas planetas. Mūsų Žemėje yra riboti gamtinių išteklių kiekiai, taip pat riboti švaraus, tinkamo vartojimui, vandens, ar oro , bet dauguma žmonių, gyvena šia diena, ir nesusimąsto, apie jų veiksmų poveikį aplinkai, kuris galbūt pasijaus tik ateityje, jie rūpinasi tik savimi, savo asmenine gerove. Bet dar nevėlu pradėti tvarkyti savo aplinką, saugant savo planetą. Tereikia kiekvienam žmogui pagalvoti apie tai, kaip jo veiksmai gali atsiliepti aplinkai, ir stengtis išvengti to, kas gali būti žalinga ir visiems labai pavojinga.
Žmonijos pažanga primena vis labiau įsibėgėjantį traukinį. Plečiasi miestai, miesteliai, gyvenvietės. Mokslo ir technikos pažanga, teikianti mums daugybę patogumų atnešė vieną iš didžiausių dabarties blogybių – ekologinę krizę, tai yra daug negatyvių planetos aplinkai reiškinių: oro, vandens ir žemės užterštumą, augalijos ir gyvūnijos nykimą, apskritai visą natūraliosios gamtos degradaciją.
Aplinkos užterštumas, gamtos įvairovės nykimas kelia rimtą grėsmę ir paties žmogaus egzistavimui. Visos šios problemos - globalinės, jaudina viso Žemės rutulio gyventojus. Oras, kuriuo kvėpuojame, bendras visų žemynų žmonėms, pasaulinis vandenynas skalauja šimtų valstybių sienas, migruojantys paukščiai, gyvūnai, upės "nepripažįsta" jokių valstybinių sienų- skrenda, eina, ropoja, teka ten, kur nuo seno gamtos įsakyta. Nepripažįsta sienų ir teršalai - neša juos vandenys, pučia vėjai. Tik žmogus gali išspręsti šias aktualias gamtosaugos problemas, turi surasti žmogaus ir gamtos harmoniją. Gamtosauga turi tapti kiekvieno žmogaus nuosavybe, neatsiejama nuo kasdieninių rūpesčių ir darbų.
Vėjo siūbuojamas medis už lango, palangėje žaliuojančios įvairiaspalvės gėlės, pamiškėje vingiuojantis upelis - visa tai mūsų tėviškės gamta, Akys pripranta prie kasdien matomo vaizdo ir mes jau nepastebime kokia žalia žolė, koks skaidrus upelio vanduo, kokia graži ką tik išarta žemė. Atrodo, kad taip turi būti visada ir niekada nesusimąstome, kai ranka, išvyniojusi saldainį, popieriuką numeta žemėn, kad nejučia tą grožį naikiname.
Pastariesiems dešimtmečiams būdingi visuomenės požiūrio į gamtą ir jos apsaugą...

Ekologinė niša - tai biotinių ir abiotinių veiksnių, nuo kurių priklauso organizmo vieta biocenozėje ir ekosistemoje, kompleksas . Organizmai gyvuoja pagal tam tikros gyvenamosios aplinkos parametrus.Patekęs į jam nebūdingą aplinką, organizmas skursta arba žūva. Kiekvienai organizmų rūšiai būdingi specifiniai santykiai su aplinka, todėl dažnai artimos rūšys, jeigu šiek tiek skiriasi jų mityba ar gyvenimo būdas, toje pačioje teritorijoje užima skirtingas ekologines nišas. Kadangi kiekviena augalų ar gyvūnų rūšis biocenozėje užima jai patogiausias mitybai ir gyvenimo būdui teritorijas - ekologines nišas, tai taip išvengiama konkurencijos, geriau pasinaudojama gamtinės aplinkos ypatybėmis. Biocenozės, kuriose visos nišos yra užimtos, vadinamos prisotintosiomis, o tos, kuriose yra tuščių nišų, neprisotintosiomis. Ekologinė nišos funkcinė pozicija ekosistemoje priklauso nuo kitų rūšių bei padėties erdvėje ir laike. Pirmą kartą (1940 rn.) nišos terminą pavartojo R. Džonsonas (Jonson), tirdamas, kaip priklauso gyvūnų rūšių paplitimas nuo abiotinės aplinkos ir mitybos. Dž. Grinelio (Grinelt) nuomone, toje pačioje teritorijoje negali būti dviejų skirtingų rūšių, kurios ilgesnį laiką užimtų visiškai vienodas, identiškas ekologines nišas. Ekologinė niša apibūdina rūšies arba populiacijos ypatumus, t.y. gyvąsias posistemes, kurios sudaro ekosistemas. Be to, fundamentali niša atspindi rūšies arba populiacijos potencines savybes, užfiksuotas jos generiniame fonde. Reali niša priklauso nuo rūšies arba populiacijos fenotipų visumos, kurią nulemia genetinis fondas. Ekologinė niša lemia rūšies vietą mitybos grandinėje ir bendrijos trofiniame mitybos lygyje, taip pat apibūdina konkrečios rūšies santykius su kitomis rūšimis, kurios naudojasi bendrais ekosistemos ištekliais (erdve, teritorija, maistu, šviesa ir kt.). Rūšys, ūžimančios tą pačią arba panašią nišą skirtinguose geografiniuose regionuoseč vadinamos geografiniais ekvivalentais (pvz., voveres visame pasaulyje gyvena spygluočių miškuose).
Labai svarbus aplinkos veiksnys – apsirūpinimas maistu.Maisto kiekis ar kokybė apsprendžia organizmo egzistavimo sąlygas. Ekologinė niša skiriasi nuo gyvenamosios aplinkos.Gyvenamoji aplinka – tai dalis teritorjos, kur rūšiai gyventi tinkamiausios sąlygos, o ekologinė niša priklauso ne tik nuo teritorijos, bet ir turi būti visi kiti palankūs rūšiai veiksniai (maisto gausumas,...

Aplinkosaugos teisė Lietuvos ir ES teisinėje sistemoje.
Atmosferos oras, vandenų naudojimas ir apsauga.
• Bendrais bruožais aptarti Aplinkos apsaugos ministerijos veiklą ir išanalizuoti aplinkosaugos teisę Lietuvos teisinėje sistemoje.
• Plačiau aprašyti aplinkos oro apsaugos įstatymus Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje (Tolimų oro teršalų pernašų konvekcija).
• Glaustai aptarti valstybių pastangas mažinti vandens taršą, nes vandenų naudojimas ir apsauga yra dar viena svarbi problema.
Aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius.
Aplinkos apsauga yra labai svarbi dabartinės ir būsimųjų kartų gyvenimo kokybei. Bet kaip ją suderinti su nuolatiniu ekonomikos augimu ir ilgainiui užtikrinti tvarų vystymąsi. Šiame darbe bus trumpai apžvelgiami Lietuvos ir Europos Sąjungos gamtosauginiai įstatymai. Visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje reguliuoja, pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą valstybėje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje nustato įstatymai (Lietuvoje – Aplinkos apsaugos įstatymas).[1]
1. Aplinkos apsaugos ministerija
Aplinkos ministerija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagrindinė valdymo institucija, formuojanti šalies aplinkos apsaugos, miškų ūkio, gamtos išteklių naudojimo, geologijos ir hidrometeorologijos, teritorijų planavimo, statybos, gyventojų apsirūpinimų būstu, būtų ir komunalinio ūkio paslaugų valstybės politiką ir koordinuojanti jos įgyvendinimą.
Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų uždaviniai, įvertinimus aplinkos stebėjimų duomenis, atsižvelgus į mokslo institucijų išvadas bei visuomenės nuomonę ir vadovaujantis turimais strateginiais dokumentais bei rengiant teisinę bazę, yra:
• įgyvendinti subalansuotos plėtros situaciją;
• sudaryti racionalaus gamtos išteklių naudojimo, apsaugos ir atkūrimo prielaidas
• užtikrinti visuomenės informavimą apie aplinkos būklę bei jos prognozes;
• sudaryti sąlygas statybų verslui plėsti bei gyventojams būstu aprūpinti;
• užtikrinti tinkamą aplinkos kokybę, atsižvelgiant i Europos Sąjungos normas ir standartus.
Aplinkos ministerijos institucijos:
VšĮ Grunto valymo technologijos;
Augalų genų bankas;
Regionų aplinkos apsaugos departamentai;
Miško sanitarinės apsaugos tarnyba;
Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos;
Aplinkos ministerija;
Generalinė miškų urėdija prie AM;
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų...

Rūpinimasis aplinkos apsauga šiandien tampa ne tik gero tono ženklu, bet būtinybe, kurią jau suvokia tiek vyriausybės, tiek verslo bendrovės visame pasaulyje. Požiūris į aplinkos apsaugos normų pažeidėjus griežtėja, griežtinami ir šią sritį reguliuojantys teisės aktai. Pastariesiems nusižengusios organizacijos laukia ne tik teisinė atsakomybė, bet ir neigiama visuomenės reakcija, galinti stipriai pakenkti reputacijai.
Teisė į sveiką, švarią aplinką yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Tačiau išsaugoti aplinką galima tik tada, jei visuomenė, sąveikaudama su aplinka, vadovaujasi tam tikrais aplinkosaugos reikalavimais, kuriuos reguliuoja valstybė. Valstybės aplinkosauginė funkcija įgyvendinama įvairiomis teisinėmis priemonėmis (įstatymais ir kitais teisės aktais) kurie apibrėžia valstybės aplinkos apsaugos politiką, aplinkos apsaugos principus, nustato gamtos išteklių naudojimo tvarką, atskirų gamtos išteklių apsaugos priemones, ūkinės veiklos aplinkosauginius pagrindus, aplinkos apsaugos valdymą ir kontrolę bei atsakomybę už aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus.
Darbo tikslas : išanalizuoti teisinę atsakomybę už aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus.
1) Aprašyti administracinę, baudžiamąją, civilinę ir materialinę atsakomybes už aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus.
2) Apžvelgti drausminę ir tarnybinę atsakomybes.
Aplinkos apsaugos teisės sistema yra grindžiama LR Konstitucijos nuostatomis, pripažįstančiomis aplinkos apsaugą savarankiška teisinio reguliavimo sfera. Konstitucijos 54 straipsnis įpareigoja valstybę rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų, ypač vertingų vietovių, apsauga, saikingu gamtos išteklių naudojimu, atkūrimu ir gausinimu.
Valstybė, įstatyme įtvirttindama vienokius ar kitokius aplinkos apsaugos reikalavimus, skatina tik tokį elgesį, kuris atitinka ar bent neprieštarauja tiems reikalavimams. Pažeidus aplinkos apsaugos reikalavimus, kalti asmenys yra traukiami teisinėn atsakomybėn.
Teisinė atsakomybė už aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą – tai įstatymų nustatytų valstybės prievartos priemonių taikymas aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjams, siekiant juos nubausti, taip pat užkirsti kelią naujiems pažeidimams ir pašalinti atsiradusias neigiamas pasekmes.
Teisinės atsakomybės pagrindas – tai kaltas neteisėtas elgesys ( veikimas ar neveikimas ), kuriuo pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai ir už kuriuos yra numatyta teisinė atsakomybė.
Aplinkos apsaugos įstatymų pežeidimai yra labai įvairūs, kaip įvairūs ir jų objektai, pažeidimo padarymo tikslai, būdai, pavojingumo laipsnis ir...

Saugomos teritorijos: Regioniniai parkai Jūsų rajone (Raseinių rajonas).
Ekosistema – tai sausumos paviršiaus ir vandens dalis,kurioje gyvena augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai, kartu su negyvąja aplinka(abiotine) sudarantys vieningą kompleksą, kuriame nuolat vyksta medžiagų ir energijos apykaita.Ekosistemą sudaro gyvojo ir negyvojo pasaulio komponentai.Gyvojo – biocenozė, negyvojo – ekotopas. Ekosistemos pagrindinės funkcijos:1)medžiagų, energijos ir informacijos apykaita2) dinaminė pusiausvyra3)funkcinis stabilumas4)autoreguliacija5)mitybos piramidės išlaikymas.
Per daugelį metų ekosistemose keičiasi aplinkos gyvenimo sąlygos.Vieni pokyčiai būna trumpalaikiai(grįžtami), o dauguma – ilgalaikiai, nuoseklūs, visiškai keičiantys ekosistemą.Tas reiškinys, kai ekosistema per tam tikrą laiką, su tam tikru nuoseklumu pasikeičia į kitą ekosistemą, vadinamas ekosukcesija. Kai sukcesijos pokytis vyksta dėl vidinių ekosistemos tarpusavio santykių(konkurencijos, plėšrumo), vadinama autogenine sukcesija, o kai pokyčiai vyksta dėl išorinių sąlygų – audros, gaisro, ilgalaikio potvynio- alogeninė sukcesija.Ekosistemos bendrijų sukcesija vyksta tol, kol susidaro tam tikra pusiausvyra tarp abiotinių ir biotinių komponentų.Santykiška pusiausvyra tarp bendrijos komponentų, kuria baigiasi progresyvios ekosistemos vystymasis vadinama terminaline stadija, o stabilizuota terminalinė stadija vadinama klimaksine sistema. Sukcesijos pastebimos pievose, pelkėse, miškuose, apleistuose ž.ū plotuose ir t.t. Bendrijos vystymasis neapgyvendintoje teritorijoje(smėlynuose, uolose ir pan.)vadinama pirmine sukcesija, o ten, kur ankščiau gyveno tam tikra bendrija – antrine sukcesija.
Pirminės sukcesijos pradinė stadija vadinama pirmine bendrija. Pavyzdžiui, vidutinio klimato miškų sukcesijos pradinėje stadijoje augalai įsikuria ekstremaliomis (lot. extiemus — kraštinis) aplinkos (temperatūros, drėgmės, dirvožemio ir kt.) sąlygomis. Pionieriais pa­prastai tokioje vietoje būna kerpės, kurių sporas čia atneša vėjas.
Kerpių sporos ant visiškai sauso substrato (akmenų, uolų, dirvo­žemio) gali sudygti ir augti esant drėgnam ir šiltam orui. Tokioje vietoje kerpės tuojau pat pradeda keisti aplinką. Apmirusias kerpes skaido (pūdo) bakterijos arba grybai (jų sporas taip pat atneša vė­jas) ir taip pamažu pradeda kauptis organinė medžiaga. Be to, ker­pėmis minta kai kurie vabzdžiai. Vabzdžiams žuvus, dirvožemyje taip pat kaupiasi organinės medžiagos ir biogeniniai elementai. Nors dirvožemio sluoksnis čia labai plonas, tačiau...

Supažindino su atliekų tvarkymu, klasifikavimu, Utenos atliekų surinkimo sistema,atliekų perdirbimas, beatliekėmis technologijomis.
2. Utenos trikotažo ekologė mus supažindino su produktų gamyba su vedama apskaita, aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos įforminimo tvarka, atmosferos apsauga, oro kokybės nustatymo metodai, oro valymo metodai bei jų įrenginiais.
3. UAB „Utenos vandenys“ darbuotojas mus supažindino su vandens valymo įrenginių sistema, paaiškino kokie vandens valymo metodai naudojami bendrovės stotyje.
1. Šios mokomosios praktikos tikslas buvo įvertinti ir nuspėti taršos poveikį ekosistemose, analizuoti ekologinius reikalavimus ūkinei veiklai.
1. Atliekų tvarkymas
1.1. Utenos “Komunalininkas”
Atliekos-tai įvairioje žmogaus veikloje panaudotų medžiagų likučiai. Daug jų susidaro maisto, miško, metalų apdirbimo, chemijos, žemės ūkio šakose, buityje ir kitur. Jos būna kieto, skysto ir dujinio pavidalo. Atliekos teršia aplinkai. Daugelyje šalių atliekos išmetamos į dirvožemį, vandenį, orą, laidojamos žemės gelmėse, vandenynuose, tačiau taip susidaromi nauji taršos židiniai. Išsivysčiusios Vakarų šalys pirmosios ėmėsi tvarkyti atliekas, remia, skatina tai daryti ir silpnai išsivysčiusias šalis. Atliekų tvarkymo sistema apima jų apskaitą, surinkimą, saugojimą, pervežimą, kenksmingumo šalinimą bei deponavimą. Lietuvoje 2000 m. į sąvartynus pateko 3182 tūkst. tonų atliekų. Iš jų 159 tūkst. tonų buvo pavojingos, o 3023 tūkst. tonų nepavojingos.
Atliekos pagal jų atsiradimo šaltinį skirstomos į 3 grupes:
• Komunalines;
• Gamybos;
• Žemės ūkio.
Komunalinės atliekos dar skirstomos į smulkesnes grupes:
• Buitines;
• Komercines
• Institucijų;
• Statybines;
• Municipalinių tarnybų;
• Atliekų tvarkymo įmonių.
Buitinių ir komercinių atliekų organinę dalį sudaro maisto atliekos, popierius, kartonas, plastikas, tekstilė, guma, oda, mediena ir t. t. Neorganinę jų dalį sudaro stiklas, molio ir porceliano indų duženos, metalas, šiukšlės, purvas.
Specifines buitines ir komercines atliekas sudaro stambūs daiktai, jiems priskiriami baldai, kambarių apdailos elementai, elektros įranga, prietaisai, kiemo tvarkymo atliekos, akumuliatoriai, padangos, tepalai. Jas reikėtų rinkti atskirai nuo visų komunalinių ir buitinių atliekų. Jei tepalai išpilami į šiukšlių
konteinerius, tai jie ne tik užteršia gruntą, bet ir kitas atliekas, mažina galimybę panaudoti jas kaip antrinę žaliavą.
Institucijų atliekų šaltiniai...