Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – valstybė Europoje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Ribojasi su šiomis valstybėmis: Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), Baltarusija (sienos ilgis – 677 km), Lenkija (sienos ilgis – 104 km), Rusija (Kaliningrado sritis ) (sausumos sienos ilgis – 255 km,Kuršių Marios – 18 km, jūra – 22 km)
• Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – valstybė Europoje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Ribojasi su šiomis valstybėmis: Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), Baltarusija (sienos ilgis – 677 km), Lenkija (sienos ilgis – 104 km), Rusija (Kaliningrado sritis ) (sausumos sienos ilgis – 255 km,Kuršių Marios – 18 km, jūra – 22 km)
Geografija
• Lietuvoje yra apie 3 tūkstančius upių ir ežerų. Bendras upių ir kanalų vagų ilgis Lietuvoje – 76 800 km. Didžiausia upė – Nemunas, kurio ištakos –...

Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse:
• 1922 m.
• 1924 m.
• 1918 m.
• 1928 m.
6. 1924 m. Kaune surengta pirmoji:
• Šokių šventė
• Tautinė olimpiada
• Dainų šventė
• Tautinė olimpiada
7. Lietuvos Steigiamasis Seimas susirinko:
• 1923 m.
• 1922 m.
• 1920 m.
• 1918 m.
8. 1917 m. rugsėjo mėn. buvo išrinkta Lietuvos Taryba, paskelbusi Lietuvos Nepriklausomybę, iš:
a) 24 narių
b) 18 narių
c) 22 narių
d) 20 narių
9. 1918 m. vasario 16 d., skelbiant Lietuvos Nepriklausomybę, Lietuvos Tarybai vadovavo:
• Antanas Smetona
• Jonas Basanavičius
• Jonas Vileišis
• Mykolas Biržiška
10. Pirmoji tautinė olimpiada Kaune vyko:
• 1936 m.
• 1938 m.
• 1940 m.
• 1935 m.
11. Pirmoji valstybė, 1918 m. pripažinusi Lietuvos Nepriklausomybę:
• Prancūzija
• Rusija
• Latvija
• Vokietija
12. Antrasis Lietuvos prezidentas, išrinktas 1922 m. gruodžio 21 d.:
a)Aleksandras Stulginskis
b) Kazys Grinius
c) Antanas Smetona
d) Jonas Vileišis
13. 1926 m. gruodžio 17 d. Lietuvoje įvyko: a) Seimo rinkimai, b) valstybės perversmas, c) paleistas Seimas, d) Dainų šventė.
a) Seimo rinkimai
b) valstybės perversmas
c) paleistas Seimas
d) Dainų šventė
14. Atlanto nugalėtojų – S. Dariaus ir S. Girėno skrydis įvyko:
a) 1935 m.
b) 1933 m.
c) 1934 m.
d) 1936 m.
15. 1930 m. Lietuvoje įvestas privalomas: a) pradinis mokymas, b) vidurinis mokymas, c) aukštasis mokymas, d) profesinis mokymas.
a) pradinis mokymas
b) vidurinis mokymas
c) aukštasis mokymas
d) profesinis mokymas
ATSAKYMAI
1.Pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas:
• Antanas Smetona
• Jonas Basanavičius
• Aleksandras Stulginskis
• Kazys Grinius.
Atsakymas: a)Antanas Smetona
2. Nacionalinės valiutos – lito įstatymas priimtas:
• 1922 m.
• 1920 m.
• 1923 m.
• 1924 m.
Atsakymas: a) 1922 m.
3. Lietuvos universitetas Kaune įkurtas:
• 1922 m
• 1918 m.
•...

pamokas mokykloje susipažindavo su nepakartojamu savo Tėvynės karštovaizdžiu, jos praeitimi. Kartu su praeitimi mes susipažįstame ir su literatūros bruožais, kurie būdingi seniesiems lietuvių tautos padavimams.
Padavimai dar vadinami toponiminėmis ir istorinėmis sakmėmis. Toponominiai padavimai – pasakojiami apie vietines krašto įžymybes, tai yra ežerus, kalnus, akmenis ir kt., apie fantastines jų atsiradimo aplinkybes. Istorinės tematikos padavimuose, vietinės įžymybės bandomos sieti su svarbiais praeities faktais, tautos istorija.
Padavimų rašyta daug ir įvairių. Gausiausias ir turtingiausias pluoštas – apie ežerus bei jų keliavimą. Kiti padavimai apie milžinų pėdsakus – kalvas ir kalnelius, būtent juose ir ilsisi milžinai. Taip pat apie akmenis, kuriuos milžinai sunešdavo. Mažiau galime rasti padavimų apie tragiškai prasmegusias pilis, dvarus, bažnyčias, miestus, nuskendusius varpus, lobius. Dažnai nedaug pasakojama , kaip visa tai atsitiko, užsimename tik apie prakeikimą. Tarp padavimų savitą teminę grupę sudaro aiškinimai, kaip atiradopavienių kaimų, miestelų, svarbesnių vietų (daubų, laukų) vardai.Tai vietovardžių kilmės aiškinimas. Rečiau girdimi padavimai apie statybų aukas,kovas su priešais.
Manau, kad mokiniai šiek tiek primiršo savo tautos žodį, todėl pasisrinkau šią temą, kad primint visiems senųjų lietuvių pasakojimus. Kiekvienam žmogui brangiausias savas kraštas, todėl pasirinkau Mažosios Lietuvos padavimus ir bandysiu juos analizuoti, parodyti, kad ir literatūrai jie turi didelę reikšmę, nes būtent nuo senųjų žmonių pasakų, padavimų, legendų, mitų, dainų prasidėjo ilgas kūrybos kelias.
Projekto tikslai ir uždaviniai:
Sudominti mokinius gimtosios vietos istorija bei mitologija.
Sudominti mokinius senąja lietuvių istorija bei tautosaka.
Suteikti galimybę jaunimui, paveiktam chaoso ir civilizacijos, pajusti praeities dvasią.
Veiklos metodai ir būdai:
Savarankiškas darbas.
Informacijos rinkimas, jos sisteminimas.
Segtuvo darymas, jo apipavidalinimas.
Analizė.
Viešoji kalba.
Etapai:
Etapas – organizacinis (paskelbtos darbo temos, numatyta darbo eiga (darbo temos pasirinkimas, medžiagos ir reikiamos informacijos paieška intenete ir bibliotekoje, sukauptos medžiagos sisteminimas, apipavidalinimas)).
Etapas – kūrybinis (medžiagos ieškojimas, kaupimas, sisteminimas, tvarkymas, konsultacijos su mokytoja).
Etapas – baigiamasis (surinktos medžiagos tvarkymas ir pristatymo paruošimas).
Etapas – apibendrinimas ( darbo apibendrinimas ir įvertinimas).
Kaip atsirado Klaipėda
Rytuose aušra nudažė tamsų dangaus skliautą aiškia raudona šviesa. Žvaigždės...

Kaip vadinosi mokytojas, dirbęs slaptose mokyklose Lietuvoje, spaudos draudimo laikotarpiu? (Daraktorius)
2. Kaip vadinosi spaudos draudimo metu, lietuviškų knygų gabentojas? (Knygnešys)
3. Sakoma, kad knyga yra Lietuvos...? (Ateitis)
4. Kaip buvo vadinamas pirmasis laikraštis? (Aušra)
5. Kas buvo laikraščio „Varpas“ redaktorius? (Kudirka)
6. Kuriais metais prasidėjo spaudos draudimas? (1863)
7. Kokia pavardė žmogaus, kuris redagavo laikraštį „Aušra“? (Basanavičius)
8. Kokios imperijos valdžia uždraudė spausdinti ir platinti lietuviškus leidinius? (Rusijos)
9. Koks vyskupas tvirtindavo religines knygas? (Valančius)
10. Kas liepė žandarams...

Pramonė – valstybės arba regiono materialinės gamybos vedančiųjų šakų visuma.
Visos Lietuvos pramonės gamybos sritys yra orientuotos į eksportą. Įmonės išveža apie 60% pagaminamos produkcijos. Yra ir įmonių, kurios išveža dar daugiau, ar net visą pagaminamą produkciją.
Chemijos pramonė
Lietuvoje yra gaminama:
Įvarių rūšių degalai
Trąšos
Vaistai ir kiti medicininiai preparatai
Dirbtinis pluoštas
Buitinės chemijos gaminiai
Chemijos pramonė yra viena labiausiai aplinką teršiančių pramonės šakų!
Lietuvoje veikiančios chemijos pramonės įmonės
• Achema - azoto trąšų ir pramoninių chemijos prekių gamintoja, didžiausia chemijos pramonės įmonė Baltijos valstybėse, lietuviško kapitalo Lietuvos bendrovė.
• Baltijos chemijos grupė - chemijos žaliavų, naftos chemijos gaminių, maisto pramonės, pakuotės, bei žemės ūkio žaliavų didmeninė prekyba ir platinimas.
• Lifosa - viena didžiausių fosforo trąšų gamintojų ir eksportuotojų Rytų Europoje.
• Orion Global Pet - valdanti PET granulių gamyklą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje.
• Sanitas - viena seniausių ir didžiausių Lietuvos farmacijos kompanijų. Šiuo metu „Sanitas“ gamina ir parduoda nepatentuotus vaistus – injekcinius preparatus, tabletes, kapsules, akių lašus.
AB „ORLEN Lietuva“
Ši naftos perdirbimo įmonė priklauso akcininkui Polski Koncern Naftowy Orlen S.A. Ji valdo vienintelę naftos produktų gamyklą, naftokiekių tinklą bei jūrinį naftos terminalą Baltijos šalyse. AB „ORLEN Lietuva“ yra didžiausia mokesčių mokėtoja Lietuvoje, didžiausia bendrovė pagal pajamas bei viena didžiausių šalies eksportuotojų. Ši bendrovė tiekia benziną bei dyzeliną visoms Baltijos šalims. Produktus eksportuoja į Vakarų Europą, JAV, Ukrainą bei kitas šalis.
Mašinų ir prietaisų gamybos pramonė
Lietuvai labai sunku konkuruoti su užsienio gamintojais, tačiau nepaisant to, lietuviška produkcija vis dažniau realizuojama užsienio rinkose.
Lietuvoje yra gaminama:
• Dviračių, šaldytuvų, medienos ir metalų apdirbimo staklės
• LCD ir LED televizoriai
• Kompiuteriai
• Optikos prietaisai
Rokiškio mašinų gamykla, AB RMG
Lietuvos įmonė AB “Rokiškio mašinų gamykla” siūlo profesionalias metalo apdirbimo paslaugas. 1994 gamykla įregistruota kaip akcinė bendrovė ir nuo to laiko specializuojasi įvairios žemės ūkio technikos, nestandartinių metalo gaminių ir detalių gamyboje. Ilgametė kvalifikuotų įmonės darbuotojų patirtis, modernūs nauji metalo apdirbimo, suvirinimo, dažymo įrengimai ir įranga užtikrina tikslios, kokybiškos produkcijos gamybą bei savalaikį...

Ilgus amžius didžiausia jūrų valstybe buvo...
5. Priverstinis atlygintinas asmens turto paėmimas valstybės organo nutarimu vadinamas ...
6. Rusijos kariuomenės vadas generolas Lavras...
7. Bolševikų lyderis Vladimiras...
8. Lietuvos tautos atgimimo patriarchas Jonas...
9. Lietuvos tarybos pirmininkas buvo Antanas...
10. Jungtinės Amerikos Valstijos trumpinys?
11. Visus reikšmingiausius klausimus Paryžiaus konferencijoje sprendė „keturių taryba“ – Anglija, Prancūzija, JAV ir ...
12. Karo padarytų nuostolių atlyginimas, kurį nugalėtojai moka nugalėtoji valstybė yra...
13. Svarbi Pirmojo pasaulinio karo priežastis buvo ir Europos tautų ...
14....

Andrius Volanas – vienas didžiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI a. antrosios pusės ir XVII a. pradžios politikos ir kultūros veikėjų, humanistas, „eretikas“, refotmatų evangelikų vadovas ir apologetas.1 Jis paliko ryškų pėdsaką to meto politiniame ir kultūriniame gyvenime. Mykolas Lietuvis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės publicistas, bajoras, LDK sekretorius Venclovas Mikalajaitis2, taip pat renesanso mąstytojas, diplomatas ir visuomenės veikėjas. Šio referato tikslas – išanalizuoti abiejų autorių mintis apie LDK visuomeninę ir politinę santvarką, o uždaviniai – pateikti jų požiūrius, kritiką ir siūlymus aktualiausiais to meto klausimais.
Rengdamas referatą rėmiausi šių autorių kūriniais: Mykolo Lietuvio “Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius” ir Andriaus Volano darbu “Apie politinę ir pilietinę laisvę”. Naudojau „Mokslinės literatūros ir šaltinių analizės metodą“, o referato stuktūra sudariau taip, kad ji atitiktų autorių keliamas problemas.
1. Laisvė ir vergija
Tiek Andius Volanas, tiek Mykolas Lietuvis labai daug dėmesio skyrė laisvei. Anot jų valstybėje jai turi būti skiriamas itin didelis dėmesys. Tuo tarpu vergija – tai viena dižiausių žmoniją ištikusių blogybių. Lietuvoje ši problema buvo labai aktuali, todėl abu autoriai esmą situacija kritikavo.
Andrius Volanas visų pirma nurodė kokia svarbi visuomenei yra asmens laisvė. Anot jo žmogus negali gerai atlikti darbo būdamas vergijoje, nes dirbdamas ne sau, o vergvaldžiui neatiduoda visų savo jėgų. Nepriklausomi piliečiai visas jėgas atiduoda valstybei ir ja rūpinasi, ko nedaro vergai. Istorijoje, kaip teigia Volanas, esama daug pavyzdžių tam patvirtinti: „Atėniečiai, kol juos sunkiu vergijos jungu spaudė tironai, iš kitų tautų kaimynių neišsiskyrė didesne karo šlove. Bet vos tapo laisvi, tarsi kitokie pasidarė ir lengvai iš visų kitų paveržė karinio šaunumo palmę.“3
Volanas vergijos priežastimi laiko paties žmogaus sugadintą prigimtį. Tokį žmogų jis vadina „pasipūtusiu gyviu“, kupinu paniekos, gobšumo ir žiaurumo. Vergija atsiranda tada, kai žmogus ima geisti valdžios engdamas kitą žmogų. Volanas siūlo pažvelgti į istoriją ir į laikmečio raidą, nes ten matyti, jog toks noras viešpatauti yra daugelio samyšių ir...

Keletas faktų apie Lietuvą anglų kalboje. Pradinių klasių lygio.

Lietuvos Statutai apie valstybės valdymą ir visuomenę.
Statutas – įstatymų rinkinys.
Statutų tikslas – suvienodinti įstatymus valstybėje (paaiškinimas: iki Statutų teises ir privilegijas valstybėje įteisino atskiros privilegijos).
Kuriant Statutus buvo panaudota paprotinė teisė, privilegijos ir senovės romėnų teisė (renesanso įtaka).
Kokia kalba parašyti Statutai? senrusių kalba.
vadovavo Žygimantas Senasis.
I-asis Lietuvos Statutas (didikiškas), buvo sudarytas 1529 m., Ponų Tarybos iniciatyva, valdant Žygimantui Senajam.
Statutas parengtas slavų kalba, sudarytas iš 13 skyrių (244 straipsnių), kuriuose aptariama LDK politinė santvarka (I–III skyriai), teismų sistema (IV), privačios nuosavybės teisė (V–X), baudžiamoji teisė ir baudžiamasis procesas.
• įteisino valstiečių priklausomybę;
• pakeitė teismų sistemą
1566 m. Antrasis Lietuvos statutas – tai Pirmojo Lietuvos statuto papildymas. Tuo metu valdė Žygimantas Augustas.
Turinys: ...
Jis įteisino luomines reformas, įformino bajorų atstovavimą seime, renkamus bajorų žemės teismus, t. y., įteisino bajorų demokratiją.
Ši antroji laida buvo jau daug platesnė ir sistematizacijos atžvilgiu daug pažangesnė. Kaip tik tuo metu Lietuvoje vyko didelės permainos teisiniuose santykiuose: bajorija įgavo vis daugiau teisių, darėsi vieninteliu luomu, turinčiu visas teises, ir kūrė...

a) lietuvių kalba pirmą kartą tapo valstybine;
b) lietuviai ėmė riboti lenkų įtaką Lietuvoje;
c) uždarytos parapinės mokyklos;
4. Kokie kalbininko Kazimiero Jauniaus nuopelnai Lietuvai?
a) parengė 6 tarmių aprašus ir straipsnį apie lietuvių kalbos priegaides;
b) išleido poezijos rinkinėlį „Giesmės svietiškos ir šventos“;
c) parašė ir išleido garsiuosius istorinius veikalus „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“;
5. Kokie A. Baranausko nuopelnai kalbos istorijai?
a) nemažai sukūrė lietuviškų gramatikos terminų;
b) išspausdino 15 religinių knygų;
c) nemažai sukūrė lietuviškų kalbotyros terminų;
6. Ką siūlė Kazimieras Jaunius rašomajai kalbai?
a) tarmių derinimo principą;
b) tarmių klasifikaciją;
c) orginalią rašybą;
7. Kodėl Rytų Prūsijoje XVIII a. lietuvių kalbos padėtis buvo geresnė?
a) sparčiau formavosi regioninė kalba iš vakarų aukštaičių tarmių;
b) pasirodė reikšmingų kalbotyros darbų;
c) daug pastangų buvo dedama rašomajai kalbai gryninti;
d) visame plote vartota vakarų aukštaičių tarmė;
8. Kokie yra svarbiausi valstybinės kalbos politiniai tikslai?
a) užtikrinti valstybinės kalbos funkcionalumą visose viešojo gyvenimo srityse;
b) patenkinti naujus, Europos integracijos lemiamus žinių visuomenės poreikius;
c) kad valstybinės kalbos politika būtu suprantama ir priimtina visuomenei;
d) skatinti kūrybinga kalbos paveldo panaudojimą kalbos vartosenos reikmėms;
9. Koks pagrindinis valstybinės kalbos politikos tikslas?
a) išsaugoti valstybę;
b) išsaugoti kalbos paveldą ir skatinti jos plėtrą;
c) užtikrinti lietuvių kalbos funkcionalumą;
10. Koks yra svarbiausias valstybinės kalbos politikos uždavinys?
a) planingai ir kūrybingai veikti valstybinės kalbos raidą;
b) puoselėti ir plėtoti savo tautos ar etninės grupės kalbą;
c) visuomenė turi suvokti savosios kalbos vertę ir nenusivilti jos galiomis;
11. Ką skatina globalizacijos procesas?
a) kultūrų integraciją ir jų vienodėjimą;
b) kalbos vertybių suvokimą;
c) ekonominį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą;
12. Kas yra kalbos norma?
a) kalbininkų aprobuotas ir visuomenei neteikiamas bendrinės kalbos reiškinys;
b) kalbininkų aptobuotas ir visuomenei teikiamas bendrinės kalbos reiškinys;
c) kalbos apsauga ir puoselėjimas;
13. Kas yra lietuvių kalba?
a) lietuvių kalbotyros palikimas;
b) valstybinė lietuvių kalbos komisija;
c) Lietuvos tautinio ir kultūrinio savitumo pagrindas;
14. Kas pristabdė pražūtinga lietuvių tautai ir kalbai procesą?
a) prasidėjęs antrasis tautinis atgimimas;
b) prasidėjusi kompiuterinė leidyba;
c) Nepriklausomybės atkūrimas;
15. Kas sustiprėjo septintajame XX a. dešimtmetyje, išaugus naujai kalbininkų kartai?
a) Lietuvos mokslų akademijos;
b) lietuvių kalbos...