Kanonų teisės sistema – naujųjų laikų kodifikuoti įstatymai(saksų veidrodis, Bovės kutiumai) – XIX a. kodifikacijos laikmetis. Kodifikacinio pobūdžio sistemiškas teisės normų rinkinys – žemių teisės kūrimąsi ir raidą užbaigė vietos teisės kodifikavimo darbai. Išsamiausiai tai padaryta Bavarijoje: 1751m. išleistas baudžiamasis, 1753m. teismo proceso, 1756m. civilinis kodeksai. „Saksų veidrodyje" skelbiamos konstitucinės teisės nuostatos, teigiančios teisės viešpatavimo principą, išvedamą iš dieviškos jos kilmės, kvietė ţemėse pripaţinti imperatorių įstatymus. „Saksų veidrodis" reglamentavo gausias sutarčių rūšis. Tai pirkimo ir pardavimo, panaudos, samdos, paslaugos ir kitos, bet apskritai sutartiniai santykiai dar menkai teišplėtoti. Turto perdavimo sandoriai paprastai buvo sudaromi teisme, tvirtinančiame patį jų faktą. Detaliau reglamentuojamos prievolės, atsirandančios iš padarytos žalos. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas žemės nuosavybės apsaugai nuo nuganymo, pasėlių sugadinimo ir t.t. „Saksų veidrodžio" reikšmė buvo daug didesnė nei vienos konkrespan>č</span>ios vokiečių žemės teisės šaltinio. Netrukus, ypač šiaurinėje Vokietijos dalyje, jis imtas laikyti savaranspan>k</span>išku autoritetingu teisės šaltiniu. Daugelis jo nuostatų, pritaikytų prekiniams piniginiams santykiams, tiesiog perėjo į kitų vokiškų teritorijų, tarp jų- ir į miestų, teisę. Šimtmečius jis buvo vertinaspan>m</span>as kaip pagalbinis teisės šaltinis, kurį galima panaudoti galiojančiai teritorinei - žemių, miestų—ir net imperijos teisei papildyti. (kodifikacija kuri atskirų įstatymų pagrinde, kuriami nauji kodeksai(karolinos k.), panaudojamos romanistų idėjos, saksonijos veidrodis – žemės teisynas neapsiriboja tik paprotine teise, yra įtraukta karališkoji teisėspan>,</span> reguliavo feodalų teisės elementus).span> </span>/> 10. . romanistų teisės mokykla, kuri iškėlė valdovo tespan>i</span>sės svarbą, romėnų teisės recipavimas, nacionalinė teisė.
11. „Karolina" įtvirtino Vokietijai naują inkvizicinį procesą, nors joje dar liko ir kai kurių kaltinamojo proceso elementų: byla galėjo būti keliama nukentėjusiojo ar kito asmens iniciatyva, įrodymus teismui galėjo pateikti abi šalys. Tačiau kaltinimą teisiamajam valstybės vardu daţniausia pateikdavo teisėjas, tardymas buvo atliekamas teismo iniciatyva, įtariamajam plačiai taikytos fizinio poveikio priemonės. Tiesioginį dalyvavimą ir viešumą pakeitė slaptas ir raštiškas bylos nagrinėjimas. 1532 metais, buvo išleistas vienintelis imperijos teisynas, pavadintas ,Carolina". Šis teisynas, Reichstago priimtas...

ĮVADAS Demokratinėje teisinėje valstybėje socialinis teisminės valdžios vaidmuo yra toks, jog teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Todėl teisminei valdžiai Lietuvoje keliami svarbūs ir reikšmingi uždaviniai, kuriuos įgyvendina šalyje veikianti teismų sistema. Lietuvos Respublikos Konstitucija nurodo, kad teisingumą mūsų šalyje vykdo tik teismai. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Bylas nagrinėjantys teisėjai vadovaujasi tik įstatymu. Jie negali taikyti Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo. Teismo nepriklausomybė -esminė piliečių teisių garantija. Piliečiams teismas kasdieniame gyvenime - bene svarbiausia iš valdžių. Jie yra labiausiai suinteresuoti, kad šia valdžia kitos valdžios nemanipuliuotų. Teisminės valdžios nepriklausomumas ypač svarbus tais laikotarpiais, kai ir įstatymų leidžiamąją, ir vykdomąją valdžią kontroliuoja viena politinė dauguma. Teisminės valdžios nepriklausomumas įkūnija valdžių padalijimą, ji saugo asmenį, garantuoja, kad valstybė gerbs teisę. Mano darbo tikslas yra apžvelgti Letuvos Respublios teismų sistemą nuo Lietuvo s Didžiosios kunigaikštystės laikų iki šių dienų, tai yra, įvardinti, kokios teismų reformos vyko mūsų šalyje, kaip skirstomi Lietuvos Respublikos teismai, apžvelgti Konstitucinio teismo pareigas ir darbą.

(Užsienio teisės istorijos chrestomatija: mokomoji knyga. Spaudai parengė V.Vasiliauskas.
• teisyno sudarymo laikotarpis ir galiojimo teritorija;
Sudarytas XVIII a. prieš Kr. Babilono karaliaus Hamurapio.
„Šumerų civilizacijos svarbiausias teisės palikimas buvo XVIII a. pr. Kr. sukurtas Hamurabio teisynas.
Archeologai Senojo Babilono teritorijoje randa daug molinių lentelių, liudijančių apie sudarytas sutartis, vekselius,
teismų sprendimus, taip pat perrašomus įstatymus ir kitokį intensyvų teisinį gyvenimą liudijantį palikimą.“ Iš MRU
profesoriaus
• kokius santykius reguliuoja teisynas:
Prievoliniai santykiai (pirkimo pardavimo)
Talionas – žalos kompensavimas pinigais. (ankstesnis)
Kompozicija - mokestis valdovui už padarytą žalą (būdinga aukštesnės kastos aystovams).
Šeimos santykiai
Paveldėjimo
Verslo teisė
Ginčų sprendimas
Darbo teisė
• kokį teismo procesą numato teisynas;
Pateikiamas skundas -> nagrinėjimas su liudytojais -> bausmės pritaikymas
Liudytojais galėjo būti visi, tik ne vergai.
Asmeninis teisės taikymas – taikomas pagal gentį/šalį, kuriai priklausė žmogus
Teritorinis teisės taikymas – atsakoma pagal tos šalies, kurioje prasižengta, įstatymus
• bausmių sistema, jų esmė;
„akis už akį“ principas., jeigu nusižengimas įvyksta prieš to paties lygio žmogų. Jeigu tarp aukštesnio ir žemesnio
luomo, tai dažniausiai galima išsipirkti pinigais
• santuokos ir šeimos santykių reguliavimas;
vyras turi daugiau teisių už žmoną
• kaip teisyne atsispindi lygiateisiškumo principas.
Teisyno įstatymai galioja visiems žmonėms vienodai (?)
II. XII LENTELIŲ ĮSTATYMAI – LEGES DUODECIM TABULARUM
(VĖLYVIS S.; JONAITIS M. XII lentelių įstatymai ir jų komentaras: metodinė mokymo priemonė.
1
Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2007)
1 lentelė:
Išsiaiškinti, žinoti:
• XII lentelių įstatymų sudarymo aplinkybės, laikotarpis ir galiojimo teritorija;
452. Pr. Kr. Tautos susirinkimas sudarė dešimties patricijų komisiją, kuriai iškeltas
uždavinys per ateinančius metus parengti teisės nuostatų rinkinį. Tuo laikotarpiu buvo
suteikta visa politinė valdžia valstybėje. 451 m. pr. Kr. Sudarytos dešimt lentelių su jose
išdėstytomis teisės nuostatomis. Atnaujintoji komisjos sudėtis sudarė dar dvi įstatymų
lenteles.
Leges duodemic tabularum buvo istoriškai pirmasis rašytinis, kodifikuotas įstatymų
leidžiamosios valdžios aktas, kurį sudarė bendrojo pobūdžio teisės normos.
Tai – decemviri legislatyvinės ( įstatymų leidžiamosios) veiklos, vykdytos V a. Pr. Kr
viduryje, rezultatas.
Siūlymai užrašyti paprotinę teisę buvo iniciajuojami plebėjų tribūnų (sen. Romoje karalių ir
ankstyvosios respublikos laikais – gausiausias laisvųjų gyventojų luomas, neturintis polit.
ir piliet. teisių; vėliau –...

Lietuvos Vyriausisojo tribunolo įsteigimas ir jo kompetencija 10
16. LDK teisės šaltiniai 11
17. Kazimiero teisynas. 11
18. Žemės privilegijų leidimo priežastys, jų reikšmė bajorams 12
19. Sričių privilegijų leidimo priežastys. 13
21. Šeimos teisės bruožai pagal statutus. 15
22. Nusikaltimai ir bausmės pagal Lietuvos Statutus. 15
23. Civilinis procesas pagal statutus. 16
24. Baudžiamasis procesas pagal statutus. 17
25. Magdeburgo civilinės ir šeimos teisės bruožai 17
Prievolinė teisė 18
26. Magdeburgo baudžiamosios teisės bruožai 19
27. Teismo procesas pagal Magdeburgo teisę 19
28. Liublino unijos priežastys ir akto teisinis įvertinimas 20
29. Bendros Lenkijos – Lietuvos valstybinės institucijosKaralius. 21
30. Lietuvos atskiros valstybinės įstaigos 22
31. 1775m. Kardinalinės teisės. Nuolatinė taryba 23
32. 1791m. gegužės 3d. Konstitucija 25
33. Lietuvos valdymas Rusijos imperijos sudėtyje 26
34. Užnemunės valdymas Prūsijos sudėtyje 28
35. Kaizerinės Vokietijos okupacinis režimas Lietuvoje 29
36. Lietuvos Tarybos sudarymas ir jos veikla 1917 - 1920 m. 30
37.1918 m. ir 1919 m. Laikinosios Konstitucijos 31
38. Tarybų valdžios paskelbimas 1919 m., jos struktūra ir žlugimas 31
39. Lietuvos valstybės aparato kūrimas 1918-1920m. 33
40. Steigiamojo Seimo rinkimai 33
41. 1920m. gegužės 15 d. deklaracijos įvertinimas 34
42. Steigiamojo Seimo1920m. Laikinoji K 34
43. Lietuvos visuomeninė santvarka pagal 1922m. K 35
44. Lietuvos valstybinė santvarka pagal 1922m. Konstituciją. 35
45. 1922m. žemės reforma ir valstiečių teisinė padėtis. 36
46. Lietuvos Prezidento rinkimų tvarka. 36
47. Seimo rinkimų tvarka 1922 1926m. 37
48. Savivaldybių rinkimų tvarka 1919-1940m. 37
49. Lietuvos politinės partijos 38
50. Žemės ūkio, darbo, pramonės, prekybos ir amatų rūmai 39
51. Bažnyčios teisinė padėtis 39
52. 1926m. valstybinis perversmas ir 53. 1928m. Konstitucija 40
54. Autoritarinio valstybinio režimo apibūdinimas 41
55. Nepaprastieji įstatymai ir jų leidimo priežąstys 42
56. Spaudos, susirinkimų, draudimų ir pramogų įstatymas 43
57. 1931m. savivaldybių įstatymas. 43
58. 1933m. teismų santvarkos įstatymas. 44
59. 1936m. Seimo rinkimai ir jo veikla 45
60. 1938m. konstitucija (K) 45
61. Klaipėdos...

Seniausios teisės sistemos susiformavo senovės rytuose ( P.Azija ir Š.Afrika) 4-3 tūkst. pr.Kr.Čia atsirado pirmieji valstybiniai dariniai, o kartu su jais nuo seno susiklostę papročiai evoliucionavo į teisės normas.Senovės rytuose anksčiau nei bet kur kitur susikūrė teisės sistema, įtvirtinusi specifinius regiono visuom.sant. soc. ir politinių institutų raida buvo lėta, persipynusi su gimininės gentinės santvarkos liekanomis t.y. menku privat. emės nuosavybės lygiu, patriarchaline šeima, kolektyvine bendruomenės atsakomybe.
Paprotys-pagr. teisės šaltinis.Tai yra visuomenės kūrybos produktas, perduodamas žodžiu iš kartos į kartą.Seniausios teisės normos rėmėsi papročiais.
Taliono, kompozicijos principai.Prieš tai galiojo keršto paprotys.Jis turėjo tramdomąjį poveikį ir turėjo padėti atkurti nukentėjusios ir nusikaltusios šalių santykį.Bet dėl jo sukeliamos grandininės reakcijos pragaištingumo, pereita prie taliono ir kompozicijos. Taliono paprotys- principas, ribojantis kerštą ir besiremiantis lygaus atlygio principu.”Lygus už lygų”,”Dantis už dantį”. Taliono teisė- valstybės sankcionuotas taliono paprotys.Jis rodė, kad žmogus paklūsta taisyklėms ir drausmei. Kompozicijos principas-atsirado susiklosčius prekiniam ūkiui.Jis numatė už padarytą nusikaltimą materialinę kompensaciją nukentėjusiam ir jo šeimai.
Gyventojų nelygybės fiksavimas.Taliono idėja iškreipta, ji pakeista nuostata, kad kilmingasis turi daugiau teisių nei nekilmingas.Taip pat vergų padėtis buvo labai pažeminta ir nelygiateisė laisvųjų, priklausiusių skirtingoms socialinėms grupėms, padėtis.
Ryšys su religija.Sakralinis pob.
Kazuistinis teisės normų pob.:Tai yra teismų praktika, kurioje nebuvo bendro pobūdžio taisyklių ir textų pagrindą sudarė pavieniai konkretūs atvejai-KAZUSAI.
Formalizmas.Daug dėmesio skirta ritualams, simboliams,tiksliam firmų laikymuisi.
Egipto teisė-Jokių išlikusių paminklų.
Kinija- 6-5 a.pr.Kr. “Įstatymų apžvalga”
Indija- “Manaus įstatymai” 2a pr.Kr.-2 a. po Kr.
• Pirmosios valstybės Mesopotamijoje.Babilono valstybės iškilimas.
Mesopotamijoje 4-3 tūkst. pr Kr.Šumero ir Akado gentinių gupių pagrindu pradeda formuotis pirmieji miestai-valstybės.Susidarė 2 Tarpupio dalys- Šumero-pietuose ir Akado-šiaurėje.Jos nuolat kovojo tarpsavyje dėl viešpatavimo teritorijoje.3tūkst.pr.Kr.įsigalėjo Akado imperija( pirmą kartą buvo susjungti Mesopotamijos miestai-valstybės) ir jos valdovu tapo Sargonas.Ji greitai žlugo, nes ją užpuolė kalnų gentys.19a pr Kr. iškilo Babilono karalystė, antrą kartą suvienijusi Mesopotamiją.Gyvavo 3 šimtmečius ir klestėjimo viršūnę pasiekė 18a pr Kr.valdant Hamurapiui.
Tai buvo vienas iš pagr. prekybos centrų,per Babiloną ėjo keliai...

Teisės istorija – tai viena iš visuomenės mokslų šakų, apimanti tiek teisės, tiek ir istorijos mokslus.
Teisės istorijos nagrinėjimo objektas yra gerokai siauresnis, jį sudaro griežtai apibrėžtas vienas iš daugelio visuomenės gyvenimo reiškinių – teisė, užimanti tarp jų išskirtinę ir savarankišką padėtį.
Teisės istorija iš kitų mokslų išsiskiria tuo, kad nagrinėja praeities, dažniausiai išnykusią, nebegaliojančią teisę.
Teisės istorijos dalykas yra bendrieji teisės raidos konkrečioje istorinėje aplinkoje chronologine seka pateikiami dėsningumai ir specifiniai bruožai.
Teisės istorija yra artima teisės teorijos mokslui, kurio nagrinėjimo objektas t.p. yra teisė – jos atsiradimo, raidos ir keitimosi dėsningumai. Bet teisės teorija nagrinėja teisės požymius ir savybes, bendruosius raidos dėsningumus, o teisės istorija – konkrečių jos sistemų, institutų ir reiškinių raidos procesus, jų ypatybes ir būdingus bruožus.
Teisės istorija, nagrinėdama teisės šaltinių, konkrečių šakų ir institutų raidą, organiškai įauga į specialiuosius teisės šakų mokslus: konstitucinės teisės, civilinės teisės, baudžiamosios teisės, teismo proceso teisės ir kt.
Teisės istorijos studijų aukštosiose teisės mokyklose tikslai.
Jomis pirmiausia siekiama suteikti būsimiems teisininkams būtinų žinių apie pagrindinių teisės institutų ir šakų atsiradimą, raidą. Tai padeda geriau pasirengti teisės klausimais, išmokti konkrečias specialiąsias teisės disciplinas, suprasti esamus teisės reiškinius.
Teisės istorijos išmanymas padeda suvokti politinių, socialinių ir ekonominių veiksnių poveikį konkrečių teisės institutų evoliucijai, socialinę teisės paskirtį individo, visuomenės ir v-bės gyvenime, suteikti medžiagos taikyti lyginamąjį pažinimo metodą, atskleidžiantį bendruosius teisės raidos dėsningumus ir sutampančius požymius, pasireiškiančius skirtingose istorinių epochų laiko atkarpose, o užsienio t. Istorija – dar ir toje pačioje epochoje skirtingose šalyse. Taip pat praturtina, išplečia teisininkų išprusimą, ugdo būtiną erudiciją.
Teisės istorijos dėstymo Europos ir Lietuvos universitetuose tradicija.
Italijoje, Prancūzijoje teisę imta studijuoti pirmiausiai.
Teisės dėstymo visuose Europos univ. pagrindas tais laikais buvo daugiau nei prieš pusę tūkstantmečio žlugusios v-bės – Romos imperijos teisė. Studijuodami praeities teisę, profesūra ir studentai reikšmę teikė dogmai, nekreipė dėmesio į istorines romėnų teisės atsiradimo aplinkybes. Tačiau studijų objektą sudarė tada jau nebegyvybinga teisė, tapusi...

Teisės formavimasis ir raida nuo valstybės susidarymo iki14 a. pabaigos.
Teritorinių junginių susidarymas ir jų valdymas.
Susidarius feodalų tėvonijoms ir didėjant antagonistiniams prieštaravimams bendruomenių viduje,neišvengiamai kūrėsi valstybiniai teritoriniai junginiai.Susidarė pusiau valstybiniai junginai-feodalinės kunigaikštystės(žemės):Lietuva,Karšuva,Nelšia,Deltuva,Upytė,Keklys,Medininkai,Knituva. Kunigaikščių valdžios aparatas buvo nesudėtingas ir išreiškė laisvų bendruomenės narių interesus.Tačiau kunigaikščių valdžia rėmėsi ne tik autoritetu bet ir prievarta.
Susidariusios žemės-kunigaikštystės-ekonomiškai ir politiškai buvo nevienodai išsivysčiusios. Todėl stipresnės pradėjo pajungti silpnesnes. Kunigaikštystėms užmezgus ekonominius, politinius ir kultūrinius ryšius susidarė sąlygos jungtis į sąjungas.1219m. Lietuvos kunigaikščiai pasirašė sutartį su Volynės kunigaikščiais. Centralizuotos valstybės kūrėjas buvo Mindaugas. Nenorėjusius jam paklusti išvydavo ar nužudydavo, kai kurie tapo jo vasalais. Apie 1240 jis tapo didžiuoju kunigaikščiu. Jo centralizuota valdžia nepašalino bajorų kovos dėl valdžios. Pirmieji pasipriešino Tautvilas, Erdvilas, Vykintas. Mindaugas papirko ordino magistrą ir apsikrikštijo. Popiežius pripažino Mindaugą Lietuvos karaliumi. Tačiau ir vėliau feodalai jam prieštaravo. 1263m. buvo nužudytas.
Suskilus senovės Rusijos valstybei, joje įsigalėjo totoriai-mongolai. Lietuvos didieji kunigaikščiai , pasinaudoję rusų žemių nusilpimu, įv. Būdais pradėjo jas jungti prie Lietuvos. Prijungtoms žemėms valdyti kunigaikščiai skyrė sūnus arba giminaičius. Lietuviai juos gynė nuo totorių-mongolų ir kryžiuočių ordino.
Mindaugo krikštas ir karūnavimas Lietuvos karaliumi.
Siekdamas išardyti priešų koalicijas ir suskaldyti jų jėgas,mind.griebėsi diplomatijos.Pasiūlė taiką livonijos ordinui ir pažadėjo apsikrikštyti.1250pab.ar 1251 prad.mindaugas jo šeima ir dvariškiai apsikrikštijo.Viskas buvo padaryta tyliai net ordino dokumentuose tai mažai atsispindi.
Po krikšto Mind.teko sunkiai kariauti su stipriais priešais,tačiau apsikrikštijęs mind.gavo paramos iš Livonijos ordino. Kovos trukusios iki 1253m. pagaliau pasibaigė mindaugo ir jo šalininkų pergale. 1253m. Mindaugas apsivainikavo Lietuvos karaliumi. Kulmo vyskupas Henrikas asistuojamas aukštų dvasininkų,patepė Mind.šventais aliejais o Livonijos magistras Andrius uždėjo karūną. Iškilmingai karūnuotas jis iškilo tarp kitų kunigaikščių ir buvo labai gerbiamas.
Valstybinė LDK santvarka
Lietuvos feodalinės monarchijos ypatybė – stipri Did. Kun. Valdžia. Didysis kun. Turėjo savo patarėjų iš stambiausių feodalų ir karo vadų. Iš jų vėliau susiformavo did. Kun. Taryba. Stambūs bajorai buvo did. Kun. Vietininkai,dvarų laikytojai, valsčių tijūnai,seniūnai. Už...

Nuo senų laikų kūrėjai, kurdami savo išradimus ar kitus techninius objektus, siekė būti įvertinti ir pripažinti visuomenėje. Tam buvo sukurta sistema, sauganti kūrėjų intelektinės nuosavybės rezultatus. Viena iš intelektinės nuosavybės teisių apsaugos rūšių yra patentų teisės normos, kurios saugo pramonės nuosavybės objektus bei jų kūrėjų teises. Visuotinai pripažįstama, kad gerai funkcionuojanti pramoninės nuosavybės apsaugos sistema skatina technikos vystymąsi, mokslinius tiriamuosius darbus, inovacijas bei pritraukia investicijas. Be to, kūrėjas, gaudamas patentą, įgyja monopolines teises naudoti savo sukurtą objektą ar tas teises parduoti licencijų forma. Suprantama, kad tai atneša ekonominės naudos autoriui, kas skatina jį kurti.
Sukurta apsaugos sistema taip pat turi didžiulės reikšmės techninių žinių skleidimui ir prekybai technologijomis. Intelektinė nuosavybė, ypač patentai, yra svarbūs paverčiant inovatyvias idėjas ir išradimus konkurencingais produktais, kurie žymiai padidina pelno dydį. Įmonė gali naudoti patentus licencijuodama patentuotus išradimus kitoms firmoms, kurios yra pajėgios juos komercializuoti. Tai gali padėti ne tik taupyti pinigus, bet ir gauti pajamų už išradimus, neinvestavus į jų komercializavimą.
Darbe pristatėme patentų teisės normos istorinę raidą, pagrindinius apibrėžimus ir bruožus, išskyrėme patentų teisės egzistavimo naudą tiek kūrėjui, tiek visuomenei ar valstybei. Aprašėme patentų registravimo teisinę tvarką, kurią reglamentuoja įstatymai ir saugo Valstybinis patentų biuras. Pateikėme keletą išradimų patentų bei prekės ženklų liudijimų pavyzdžių, gautų iš Valstybinio patentų biuro duomenų bazės.
Žmogus pradėjo išradinėti, kai tik panoro gyventi geriau. Tai yra visada. Niekas negali pasakyti, kas išrado ratą (actekų, inkų visuomenės taip juo ir nepasinaudojo). Kurdami naujus išradimus kūrėjai suprato, kad jų, kaip autorių, teisės turi būti saugomos. Specialios teisinės (patentų) normos teikdavo visuomenei ekonominę informaciją. Iš pradžių teisinės apsaugos tikslais buvo išduodamos privilegijos, kurios autoriams suteikė laikiną techninės kūrybos darbo rezultatų naudojimo monopolį. Tokių privilegijų buvo išduota XII – XIII amžiais ir anksčiau.
Patentų teisės normų pirmtakais galima laikyti 1297 ir 1474 m. Venecijos senato paskelbtus dekretus. 1474 m. dekrete buvo nurodyta, kad kiekvienam piliečiui, sukūrusiam...

Justiniano kodeksas, parengtas 528 - 534 metais, yra išsamiausia romėnų teisės kodifikacija, prasidedanti Dvylikos lentelių įstatymais ir besibaigianti paskutinėmis imperatorių konstitucijomis. Kodifikacijos rengėjams Justinianas iškėlė užduotį surinkti visą romėnų teisės medžiagą (imperatorių konstitucijas bei teisininkų darbus), ją susisteminti.
Kodeksas – tai pirmoji Justiniano kodifikacijos dalis, kurią sudarė imperatorių konstitucijos, išleistos 117 – 534 metais. Jis parengtas 529 m.
Justiniano kodekso struktūra. Jį sudarė 12 knygų: 1-oji knyga skirta bažnytinei teisei ir krikščionių teologijai, nuo 2 iki 8 – įvairiems privatinės teisės dalykams, 9-oji gvildeno nusikaltimus ir bausmes, nuo 10 iki 12 – valstybės valdymą. Knygos susidėjo iš titulų, o šie – iš fragmentų.
Antroji ir svarbiausia kodifikacijos dalis - Digestai (lot. digesta – sudėtas tam tikra tvarka, visa apimantis). Justiniano teisininkai digestams atrinko tai, kas, jų nuomone, buvo vertingiausia ankstesnio laikotarpio romėnų teisininkų traktatuose. Justiniano nurodymu, iš trijų milijonų atrinktų eilučių rinkinyje buvo palikta, sutrumpinta ir sujungta tik per 150 tūkst. eilučių, taigi, tik dvidešimtoji dalis rengėjų atrinktos medžiagos.
Struktūra. Digestai dalijami į 50 knygų, jos - titulus, šie – nevienodos apimties fragmentus. Fragmente yra tekstas iš kurio nors teisininko traktato, nurodomas autoriaus vardas ir veikalo, iš kurio jis paimtas pavadinimas. Apie trečdalį fragmentų sudaro Ulpiano kūrinių ištraukos, citatos. Digstuose daugiausia dėmesio skiriama privatinei teisei ( 2 – 47 knygos). Ypač daug vietos skiriama daiktinei teisei, įvairių rūšių sutartims, santuokiniams santykiams, paveldėjimui. Viešajai teisei skirta palyginti mažai vietos: 1 – oji Digestų knyga skirta valstybinei teisei, o 48- 50 knygose rašoma apie nusikaltimus ir bausmes, teismo procesą, iždo teisę, miestų valdymą.
Pirminis Digestų tekstas neišliko, turimi tik gerokai vėlesni nuorašai. Seniausias ir išsamiausias iš dabar žinomų rankraščių – Florencijos rankraštis, parašytas VI ar VII a.
Kita Justiniano kodifikacijos dalis – Institucijos (Pagrindai) – tai elementarus romėnų teisės vadovėlis pradedantiesiems teisininkams ir teisės mokyklų mokiniams. Justiniano Institucijų pagrindas buvo vieno žymiausių romėnų teisininkų – Gajaus kūriniai (Institucijos...

• Seniausios teisės sistemos susiformavo senovės rytuose ( P.Azija ir Š.Afrika) 4-3 tūkst. pr. Kr.
• PAPROTYS-pagrindinis teisės šaltinis.Tai yra visuomenės kūrybos produktas, perduodamas žodžiu iš kartos į kartą.Seniausios teisės normos rėmėsi papročiais.
• TALIONO, KOMPOZICIJOS PRINCIPAI. Prieš tai galiojo keršto paprotys.Jis turėjo tramdomąjį poveikį ir turėjo padėti atkurti nukentėjusios ir nusikaltusios šalių santykį. Bet dėl jo sukeliamos grandininės reakcijos pragaištingumo, pereita prie taliono ir kompozicijos. Taliono paprotys- principas, ribojantis kerštą ir besiremiantis lygaus atlygio principu: ”Lygus už lygų”,”Dantis už dantį”. Taliono teisė - valstybės sankcionuotas taliono paprotys. Jis rodė, kad žmogus paklūsta taisyklėms ir drausmei. Kompozicijos principas - atsirado susiklosčius prekiniam ūkiui.Jis numatė už padarytą nusikaltimą materialinę kompensaciją nukentėjusiam ir jo šeimai.
• GYVENTOJŲ NELYGYBĖS FIKSAVIMAS. Taliono idėja iškreipta, ji pakeista nuostata, kad kilmingasis turi daugiau teisių nei nekilmingas.Taip pat vergų padėtis buvo labai pažeminta ir nelygiateisė laisvųjų, priklausiusių skirtingoms socialinėms grupėms, padėčiai.
• TEISĖS RYŠYS SU RELIGIJA – sakralinis teisės pobūdis.
• KAZUISTINIS TEISĖS NORMŲ POBŪDIS - Tai yra teismų praktika, kurioje nebuvo bendro pobūdžio taisyklių ir pagrindą sudarė pavieniai konkretūs atvejai-KAZUSAI.
• FORMALIZMAS. Daug dėmesio skirta ritualams, simboliams,tiksliam formų laikymuisi.
HAMURABIO KODEKSAS (2) Socialinės grupės
• VERGAI:jie galėjo tapti pirkimo ir pardavimo, dovanojimo, skolinimo, paveldėjimo objektu.Juos buvo galima paleisti į laisvę. Hamurapio teisynas įtvirtino ne tiek vergo beteisiškumą, kiek jo teisių ribotumą.(Vergas galėjo vesti laisvąją. O jo šeimininkas iš tos santuokos gimusių vaikų neturėjo teisės versti vergais.Laisvojo vaikai, pagimdyti vergės, taip pat buvo laikomi laisvaisiais.)Vergas galėjo turėti turto ir dėl jo sudaryti sandorius.Vergo ir laisvosios vaikai turėjo teisę paveldėti pusę mirusio tėvo t.y. vergo turto, o jo šeimininkui tekdavo kita pusė jo turto.tai leidžia manyti, kad Babilone dar nebuvo visiškos vergystės.
• LAISVIEJI:tai buvo pilnateisiai Mesopotamijos nariai, kuriems priklausė vergai ir jų daiktai.Teisynas numatė pačią griežčiausią bausmę už svetimo vergo vagystę, pagalbą jam pabėgti, ženklo panaikinimą ir skelbė atlyginimą už pabėgusio vergo pristatymą šeimininkui. Laisvieji teisiniu...