Socialinės problemos ir sunkumai lydi žmogų visais laikais ir visame pasaulyje. Problemų sąvoka ir jų pasireiškimas skiriasi ir priklauso nuo žmonių kultūros, civilizacijos, aplinkos sąlygų, vertybių ir daugelio kitų veiksnių. Labai dažnai mes savo gyvenamoje aplinkoje sutinkame žmogų, kurį kamuoja sunkumai, konfliktai, kritiški išgyvenimai, kurie išmuša jį iš normalių gyvenimo vėžių. Neradus tinkamos išeities ir neatstačius vidinės pusiausvyros, prasideda lūžiai, sutrinka normalus gyvenimas, nepajėgiama spręsti esminių poreikių, neatliekama savo pareigų, neišpildoma priklausančių vaidmenų.
Mano referatą be įvado sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje parašiau kas tai yra socialinė problema. Antroje referato dalyje pateikiau kokios yra socialinės problemos Lietuvoje. Trečioje darbo dalyje analizavau pateiktas socialines problemas. Ketvirtoje – apibendrinau savo darbą.
Problema, pagal Amerikos paveldo žodyną, yra „klausimas ar situacija,kuri suteikia netikrumo, sudėtingumo ar sunkumo“.
Gyvenime turbūt nėra tokių problemų ar sunkumų, kurie nebūtų šaukęsi socialinės pagalbos. Tai alkis ir nepriteklius, butų trūkumas, šaltis, pinigų ir elementarių buities reikmenų stygius, meilės ir užuojautos stoka, bevaikių šeimų problemos, vaikų skriaudimas, šeimų nesantaika, alkoholizmas ir jo pasekmės, savižudybės, ligos, invalidumas, mirtis, neapykanta, pavydas, įvairios skriaudos, nepasitikėjimas, kaltės jausmas, bedarbystė, nusikaltimai, ypač tarp paauglių ir vaikų, įvairūs emociniai sutrikimai ir daugelis kitų socialinių problemų, tas problemas galėtume vardyti be galo.
Bet ne visuomet į problemas skiriamas dėmesys, nes patys žmonės delsia, laukia kažko, mano, kad tai išsispręs, bet būna per vėlu.
2. kai atsiranda įvairios žmogiškosios įtampos – psichologinės, socialinės, fizinės, konfliktai,kylantys užsidėjus tam tikras atsakomybes ar pareigas, kai jų nebegali daugiau deramai atlikti bei įvykdyti. Tada ta įtampa ar konfliktas pasidaro nepakeliami. Retai kada problemos ar įtampa pasireiškia tik vienoje ar kitoje srityje.
Kokios socialinės problemos yra Lietuvoje?
Manau, kad šis klausimas yra labai opi ir skausminga problema, juk nėra smagu kalbėti apie visuomenės socialines problemas, bet tokia jau yra tikrovė ir nuo jos niekur nepabėgsi, o priešingai reikia susidurti „ akis į akį “ su tikrove ir kuo greičiau tuo...

Kokios yra pagrindinės socialinės problemos Lietuvoje? Tai – mažos pajamos, nedarbas, alkoholizmas, rūkymas, narkomanija, gimstamumas, paauglių problematiškumas. Socialinės problemos sukelia tiek moralinius, tiek ekonominius nuostolius. Žmogus negalėdamas kokybiškai patenkinti svarbių savo poreikių – išlaikyti būsto, maitintis, lavintis, gydytis patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Esant pakankamoms pajamoms, nekiltų būsto, maisto bei lavinimosi, įskaitant ir formalųjį švietimą, problemų.Viena svarbiausių ekonominių ir socialinių problemų yra gyventojų užimtumo didinimas, naujų darbo vietų kūrimas ir nedarbo mažinimas. Šių klausimų sprendimas susijęs su šalies ekonomikos išsivystimo lygiu ir gamybos augimu. Labiausiai pažeidžiamas ir skaudžiausiai išgyvenantis socialines problemas, visuomenės sluoksnis yra vaikai ir jaunimas. Daugelis jaunimo auklėjimo uždavinių yra susiję su ekonominiais, socialiniais veiksniais, kurių tėvai negali kontroliuoti, tačiau jie savo rankose turi daug priemonių, kuriomis gali pakreipti didelę jaunimo dalį moralinio ir religinio jautrumo išugdymo linkme. Kodėl kai kurie pasirenka ne savęs ugdymo, bet nuodijimo, svaiginimo ir naikinimo kelius? Kodėl jaunimas taip veržiasi prie alkoholio, rūkymo ir net narkotikų, linksta į seksualinius nukrypimus? Kodėl taip daug jaunuolių bėga iš tėvų namų, kur, atrodo, jiems beveik nieko netrūksta? Atsakymus į šiuos klausimus ir daugelį kitų duoda tam tikri aplinkos veiksniai. Todėl kiekviena valstybė turi siekti sudaryti minimalią gerovę savo piliečiams. Pagrindiniai gerovės rodikliai: sveikatos apsauga, švietimas, būstas, pajamų minimumas, socialinis draudimas.
Gyventojų užimtumo, nedarbo ir kitos socialinės problemos yra aktualios visame pasaulyje. O Lietuvoje jos ypač aktualios tapo po Lietuvos Nepriklausomybės, tai yra perėjus iš planinės į rinkos ekonomiką. Iš esmės reikėjo pertvarkyti šalies ūkio struktūrą, vykdyti privatizavimą, ieškoti naujų rinkų ir k.t. O tai negalėjo nepaveikti gamybos, paslaugų plėtros, specialistų persiorientavimo dirbti naujomis ekonominėmis sąlygomis. Atskiros ūkio šakos ir įmonės pradėjo dirbti ne visu pajėgumu, reikėjo sumažinti darbo vietų skaičių, sutrumpinti savaitės darbo laiką ir kt.. Šios ir daugelis kitų priežasčių vertė ieškoti padėties pagerinimo būdų ir spręsti gyventojų socialinius klausimus, tokius kaip minimalus atlyginimas,...

Metodai: 1. Mokslinės literatūros apžvalga; 2. Anketinė apklausa; 3. Kiekybinių duomenų analizė. Baigiamajame darbe atskleistos tokios bendrosios ir specialiosios socialinio darbuotojo kompetencijos: * Gebės vadovauti socialinėms programoms ir būti efektyviu projekto komandos nariu. Ši kompetencija atskleidžiama teorinėje darbo dalyje 1.5. poskyryje, apibūdinant socialinių paslaugų paramos programą moterims nukentėjusioms nuo smurto. * Gebės prognozuoti socialines problemas. Kompetencija atskleidžiama 1.4. dalyje analizuojant požymius leidžiančius suprasti, kad moters šeimoje yra smurtaujama. * Gebės sudaryti paramos programą. Ši kompetencija atsiskleidžia 1.6. teorinėje darbo dalyje, analizuojant socialinių paslaugų paramos programą moterims nukentėjusioms nuo smurto. * Gebės teikti socialines paslaugas. Kompetencija atskleidžiama 1.6. dalyje, poskyryje analizuojant socialinių paslaugų poreikį moterims patyrus smurtą šeimoje. * Gebės vykdyti prevencinę veiklą. Ši kompetencija atsispindi 1.5. ir 1.6. dalyse apibūdinant socialinio darbuotojo veiklą su smurtaujančiais vyrais ir analizuojant visus įmanomus būdus, kad būtų užkirstas kelias smurtui šeimoje. * Gebės taikyti komandinio darbo principus. Kompetencija atskleidžiama teorinėje darbo dalyje, 1.6. poskyryje, apibūdinant komandinio darbo privalumus siekiant klientei suteikti kuo kokybiškesnę paslaugą.

Kristijonas Donelaitis parašė poemą „Metai“, kurioje vaizduojami ne tik gamtos vaizdai, tačiau kiek giliau autorius nagrinėja tuometines problemas. Šiame kūrinyje Donelaitis išreiškia vyraujančią tarpusavio nelygybę, būrų požiūrį į savąsias tradicijas, papročius, kalbą bei saiko neturėjimą.
Kristijonas Donelaitis yra susirūpinęs prigimtine žmonių lygybe bei socialiniu teisingumu. Kūrinio autorius įnirtingai kritikuoja ponus, kurie išnaudoja būrus. Nors Donelaičio aprašytame pasaulyje pagal luominę padėtį ponai yra iškilę aukščiau už būrus, tačiau dorovės požiūriu jie yra kritikuojami stipriau. „Metuose“ sakoma, kad dorovinio būrų blogėjimo šaltinis yra iš ponų sklindantys ir jau būrus pasiekę „mokslai velniški“, kurie „sudūkina visa“: „Vogt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavint,/Šelmystes pamanyt, kekšaut bei Dievą paniekint...“. Pasakotojui tai kelia nusivylimą, juk ponai yra mokyti, jie turėtų valdyti! Kūrinyje teigiama, kad „viežlybas“ gyvenimas būrą gali moraliniu atžvilgiu iškelti aukščiau ir už poną. Autorius didesnes dorovinio tobulėjimo viltis sieja su būrais. Ponai iš ties labai vargina būrus, juos pavergia: „Juk jūs, ponai! mus, būrus, jau taip nustekenot,/Kad paskiaus mums ėst reiks žiurkes irgi pelėdas.“ Daugiausia išminties slypi Selmo kalboje. Jis įvertina būrų bei ponų padėti, bei liepia būrams nesiskųsti, nes „kožnas tur, kaip jam Dievas skyręs, pasikakyt“. Selmo manymu, be Dievo žinios ponai negali viešpatauti, o būrai – vargti. Jeigu Dievas skyrė ponui aukštą socialinį sluoksnį, ten jis ir turi būti. Gyvenimas trumpas, todėl reikia su juo susitaikyti, kad ir koks jis bebūtų. Būras turi džiaugtis savo gyvenimu ir kaip pridera „viežlybam“ valstiečiui dirbti tai kas jam priklauso. Tačiau ponai dažnai piktnaudžiauja savo padėtimi visuomenėje. Jie nuolat diskriminuoja vargšus būrus, juos žemina, tyčiojasi iš jų sunkaus gyvenimo. Taigi, Kristijonas Donelaitis atsižvelgia į prigimtinę žmogaus lygybę, stengiasi pabrėžti socialinį teisingumą.
Taip pat Donelaitis pasipiktinęs aprašo ir sunkią būrų ydą – girtuoklystę....

Ji ryškiai paženklina žmogaus brendimo laikotarpį, šeimoje įgyta patirtis atsiliepia visą gyvenimą. Tik šeimoje vyksta pilnavertė asmenybės socializacija (Bikulčius, 1995). Šeimos gyvenimo organizatoriai ir ugdytojai yra tėvai.
Dažniausia manoma, kad šeimą sudaro du tėvai ir du ar daugiau vaikų. Šiuolaikinėje visuomenėje taip nėra. Daug šeimų nusprendžia neturėti vaikų, daug porų gyvena, kai jų vaikai jau palieka namus, nemažai šeimų, kur yra tik vienas iš tėvų, daug mišrių šeimų.
Nagrinėjant šeimų socializacija svarbu suprasti, kad kiekviena šeima yra visuomenės dalis. Bet kiekviena šeima su savo nariais išsiskiria savo savitumu, vertybėmis, papročiais, religingumu ir kitais kultūriniais skirtumais. Kiekvienas šeimos narys yra labai svarbus, nes bet kurio šeimos nario problemos, be abejo, paliečia visą šeimą.
Kiekviena šeima susiduria su vienokia ar kitokia problema, bei pokyčiais, kurie pažeidžia šeimos socializacijos vientisumą. Dažnai problema, kuri apima dauguma visuomenės narių, jau galima būtų įvardinti socialine problema. Tokiais atvejais svarbu išsiaiškinti, kokią įtaka turi problema bendruomenės gerovei? Taip pat svarbu žinoti, kokią įtaką problema turi individui ir šeimos socialiniam funkcionavimui. Šeimos, kurios turi socialinių problemų, visuomenėje yra vadinamos asocialiomis, tačiau dabar siūloma vadinti - daugiaprobleminėmis šeimomis.
Socializacijos eigoje vyksta įvairūs pokyčiai šeimoje. Daug kas vertina šeimos pokyčius neigiamai ir mano, jog pokyčiai – šeimos krizės požymiai. Šeima išgyvena socialinę, ekonominę, demografinę krizę. Kinta tradicinės šeimos vertybės bei dorovinis potencialas, smunka pragyvenimo lygis, realus ir potencialus nedarbas keičia individų ir šeimų demografinę elgseną.
Pastaruoju metu sparčiai daugėja daugiaprobleminių šeimų. Tokios šeimos Lietuvoje gana izoliuotos ir susilaukia mažai pagalbos iš aplinkos. Įstatymai ir poįstatyminiai dokumentai nepakankamai garantuoja visuomenės saugumą, ypač vaikų. Dabartinės šeimos gyvenimą trikdo smurtas, nedarbas, alkoholizmas. Didėja skyrybų skaičius, savižudžiu amžius jaunėja, auga skurdas, vedantis į benamystę. Iš socialinių problemų iškyla įvairios kitos neigiamos pasekmės, ypatingai veikiančios šeimas ir neleidžiančios pakankamai įsitvirtinti visuomeninėje plotmėje.
Todėl šiai dienai tampa aktuali socialinė politika ir plėtros galimybės.
“Socialinė politika išreikia visuomenės...

Kinija ir Indija – tai rytų Azijos valstybės, turėjusios sąsajų tarpusavyje ne tik senųjų civilizacijų laikais, tačiau žengiančios bene koja kojon ir šiandieniniame pasaulyje. Indijos ir Kinijos civilizacijos buvo vienos ankstyviausių civilizacijų, kurios turėjo tam tikros įtakos mokslo žinių raidai, religijų formavimuisi bei naujų išradimų sričiai. Šios, Azijos žemyno valstybės, pasaulio žemėlapyje esti visai greta viena kitos. Jas jungia ne tik panaši geografinė padėtis, tačiau panašumų turi ir šių šalių socialinis gyvenimas, kuriame didelę vietą užima problemos, susijusios su valstybių demografija bei skurdu.
Šis darbas susideda iš keturių dalių, kurių pagrindinės analizuojamos temos - Kinijos bei Indijos demografinės ir skurdo problemos. Darbe nagrinėjami minėtų šalių demografiniai bei skurdo aspektai, daug dėmesio skiriama šių problemų sprendimų būdų analizavimui bei galiausiai pateikiamos darbo išvados.
Darbo tikslas - išanalizuoti Kinijos ir Indijos valstybių demografines bei skurdo problemas.
Darbo uždaviniai:
• atskleisti Kinijos demografinės padėties aspektus;
• išsiaiškinti skurdo priežastis Kinijoje;
• aptarti Kinijos kovos su skurdu politiką;
• aptarti Indijos demografinę padėtį, aspektus;
• išsiaiškinti skurdo priežastis, paplitimą, kovą su juo Indijoje.
KINIJOS DEMOGRAFIJA
Gyventojai
Kinija – tai valstybė rytų Azijoje, garsėjanti kaip didžiausia valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių ir esanti jame ketvirtoji pagal dydį. Pagal praėjusiųjų, 2009 metų apskaičiavimus, Kinijoje gyvena gerokai per 1,3 milijardo žmonių. Tankumas siekia 137/km². Apie 93% Kinijos gyventojų yra kinai. Likusi gyventojų dalis priklauso įvairioms kitoms 55 etninėms grupėms, daugiausia gyvenančioms pasienio vietovėse. Suvokti tokius skaičius ne taip ir paprasta. Ne veltui teigiama, jog kas penktas žmogus Žemėje – Kinijos gyventojas. Kiekvienais metais Kinijoje gimsta daugiau mažiau 20 milijonų vaikų, todėl taip sparčiai didėjant gyventojų skaičiui, kasmet žmonėms reikia suteikti apie 16 mln. naujų darbo vietų, milijonus naujų butų, pastatyti tūkstančius naujų mokyklų, parengti dešimtis tūkstančių mokytojų. Be to, siekiant išvengti bado, papildomai reikia užauginti milijonus tonų grūdų.
Pagrindinė Kinijoje tauta – chanai (kinai). Jie sudaro apie 93% Kinijos gyventojų. Kitoms 55 tautinėms mažumoms tenka vos 7%. Šalyje iš...

Senas žmogus Lietuvoje visuomet buvo gerbiamas už savo žinias, gyvenimo patirtį. Ar senas žmogus - našta? Jaunimo ir vyresniųjų bendravimo problema, manau, sena, kaip ir visa žmonijos istorija. Taip buvo, yra ir bus. Amžiaus skirtumas ne tik matomas, bet ir jaučiamas. Tai atsskleidžia skirtinga pasaulėžiūra, gyvenimiška patirtimi, savi įgūdžiai ir pan. Tačiau yra dalykų, kurių laikas nenugali - tai vertybių pasaulis. Pagarbos kitam žmogui jausmas labai svarbus! Jeigu kas mano, kad laikai keičiasi, ir dėl to senas žmogus privalo gyventi savo pasaulyje, o jaunas savo, jis labai klysta. Menas mokytis tuos du pasaulius suderinti ir sukurti vieną bendrą. Juk žeme vaikšto ir maži, ir dideli, ir jauni, ir seni. Ir visi esame vienos planetos - Žemės vaikai! Kiekvienas gimstame bejėgis vaikas, augame, tobulėjame, senstame. Atrodo, neturėtų būti sunku suprasti vieniems kitus. Gal tik daugiau reikėtų nuolaidumo ir supratimo.
Pagyvenusių žmonių pamatinis gyvenimo lūžis sukasi apie individo gyvenimo įvertinimą prasmės ir beprasmybės kategorijomis. “Sakydami, kad viena ar kita yra prasminga, mes ne tik suvokiame, jog tie dalykai prasmingi, bet kartu žinome, kad tai iš esmės yra gera ir prasminga”.
Prasminga yra visa tai, kas atitinka gyvybinius, dvasinius ar asmeninius poreikius, dėl ko žmogus gyvenime gali pasijusti esąs pripažintas, su kuo gali pasitraukti į savąją vienatvę, nesijausdamas vienišas, ką slapta gali puoselėti kaip savo vidinį turtą. Ir tai yra tai, dėl ko žmogus pasijunta laimingas, kas jį padaro pajėgų taikytis su aplinka, likimu ir šiandiena. Priimdamas save ir savo gyvenimą tokius, kokie jie yra senatvėje, individas lieka atviras savo paties gyvenimo kaitai, darbo bei jėgų (įsipareigojimų) pokyčiams. Psichologas Rodžersas teigia: jeigu žmogui duodama pasirinkti, jis visada pasirinks augimą ir plėtrą, o ne stovėjimą vietoje ar judėjimą atgal, nes jį visuomet skatina savęs aktualizavimo tendencija, glūdinti pačioje žmogaus prigimtyje. Ir priešingai – žmogus, atsisakydamas priimti gyvenimo kaitą ir nesutikdamas rengtis platesniems savo gyvenimo klausimams, prieina...

Klaidinga būtų manyti, kad mes jau viską žinome apie alkoholio žalą. Tiesa, šiai problemai skiriama labai daug dėmesio, bet šiuolaikinis mokslas atskleidžia vis naujų faktų apie svaigalų poveikį įvairioms organizmo sistemoms bei jų veiklai. Tai ypač pasakytina apie žmogaus kepenis. Dar neseniai buvo manoma, kad alkoholis visiškai nežaloja kepenų, tačiau dabar šis mitas galutinai sugriautas. Gausūs tyrimai su eksperimentiniais gyvūnais bei epidemiologiniai1 žmonių tyrimai neabejotinai įrodė, kad net nuo vienkartinės alkoholio dozės pakinta kepenų ląstelių mikrostrūktūra, jose sutrinka normali medžiagų apykaita. Iš pradžių kepenų funkcija atsinaujina, o nuolat piktnaudžiaujant svaigiaisiais gėrimais, susergama sunkia liga – alkoholine kepenų ciroze2. Prie viso šio, dar prisideda ir baltoji karštinė (med. delirium tremens), nuo kurios prasideda klaikios haliucinacijos, drebulys ir paranoja.
Šiame darbe yra pateikta medžiaga, apie alkoholizmą, kodėl susergama alkoholizmu, jo pasekmes, fazes, simptomus, priklausomybė nuo alkoholio, organizmo tolerancija jam, bei žmonių lengvabūdiškumą alkoholio pinklėms.
Tikslas: Išaiškinti alkoholizmo baisius padarinius žmogaus organizmui ir psichikai
Objektas: Visuomenė ir alkoholizmas
Uždaviniai: 1. Išnagrinėti žmonių socialinę problemą ir polinkį alkoholizmui
2. Padėti jiems atsistatyti
3. Sugrįžti į bendruomenę ir normalų gyvenimą
Metodika: Anketa ir praktika
Darbe panaudotos pagrindinės sąvokos
bei paaiškinimai
Alkoholizmas – tai lėtinis susirgimas, išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau ir fizine priklausomybe.
Priklausomybė – tai ligotas priklausymas nuo kompulsyvaus elgesio formų ir nuo kitų pritarimo, ieškant saugumo ir savojo AŠ reikšmingumo.
Simptomas - (gr. syn=gyvuoti, pipto=kartu) drauge reiškia gyvuoti kartu, egzistuoti. Jie būna fiziniai ir protiniai.
1. Epidemiologija - tai mokslas nagrinėjantis ligos priežastis, dažnumą ir faktorius, įtakojančius ligos paplitimą.
2. Kepenų cirozė – 1.tai lėtinė kepenų liga, kai pažeistų kepenų ląstelių vietą užpildo jungiamasis audinys (formuojasi „randai“), todėl nyksta normali kepenų struktūra, sutrinka kraujotaka per kepenis ir vystosi jų nepakankamumas; 2. tai lėtinio kepenų pažeidimo pasekmė, atsiradę kepenų pakitimai yra negrįžtami.
3. Baltoji karštinė – mediciniškai delirium tremens, alkoholio simptomų atitrūkimas ir BK buvo atpažintos prieš šimtus metu, bet debatų...

Mano darbas yra susijęs su žmogaus socialinėmis ir ekonominėmis problemomis socialinėje aplinkoje. Žmogaus socializavimasis tęsiasi visą jo gyvenimą. Individas socializuojasi ir baigęs aktyvią visuomeninę-gamybinę veiklą, t. y. sulaukęs se­natvės, išėjės į pensiją. Socializavimosi procesas neturi užgožti savarankiškos, unikalios, sugebančios spręsti sudė­tingus gyvenimo uždavinius, orientuotis skirtingose, dažnai ekstremaliose situacijose, asmenybės. Suirus Sovietų sąjungai, Lietuvos žmonės, kaip ir kitų buvusių posocialistinių šalių piliečiai, susidūrė su dideliais socializacijos, socialinės adaptacijos naujomis rinkos ekonomikos sąlygomis, sun­kumais. Dažnai žmogaus socialinės raidos idėja matoma tik kaip socialinė gerovė ar socialinė apsauga, o gyvenamoji aplinka įsivaiz­duojama tik kaip aprūpinimas gyvenamąja vieta. Pagal tikslų apibrėžimą, žmogaus socialinė raida - tarsi procesas, kuris didina žmonių pasirinkimo galimybes. Šios galimybės gali būti neribotos ir keistis bėgant laikui, tačiau bet kokiame išsivystymo lygyje žmogus turi teisę į ilgą ir sveiką gyvenimą, privalo turėti galimybę įgyti žinių bei apsirūpinti ištekliais, reikalingais normaliam gyvenimui bei prasmingam dalyvavimui socialiniame gyvenime. Jei nėra šių pagrindinių dalykų, daugelis kitų pasirinkimo galimybių lieka neprieinamos. Pasaulyje gyvenamosios aplinkos sąvoka aprėpia sukurtą, natūra­lią bei socialinę aplinką. Kertinis šios sąvokos elementas yra kiekvieno žmogaus aprūpinimas jo būtinus poreikius bei galimybes atitinkančia pa­stoge, suteikiančia jam galimybę gyventi pilnavertį ir prasmingą gyvenimą. Taigi savame darbe rašysiu apie žmogaus socialines ir ekonomines problemas socialinėje aplinkoje.
1. Kolektyvizacijos laikotarpiu vykusi sparti urbanizacija nulėmė di­džiulių skirtumų, jų tarpe ir socialinių, tarp miesto ir kaimo atsi­radimą.
2. Įvykus dekolektyvizacijai, pramonės įmonių restruktūrizavimui smarkiai sumažėjo darbo vietų, padaugėjo socialiai remtinų asme­nų. Todėl nusmukęs pragyvenimo lygis, išaugęs nedarbas ir skurdas padidino socialinei apsaugai tenkantį krūvį.
3. Pagrindinės Lietuvos žmonių problemos - užimtumo nestabilumas, didėjantis nedarbas, šešėlinės ekonomikos bumas bei nepatenkina­ma darbų sauga.
4. Keičiantis ūkio struktūrai mažėja dirbančiųjų bei nedirbančiųjų gy­ventojų santykis. Tam įtakos turi ankstyvas pensijinis amžius bei gyventojų užimtumas.
5. Be kiekvieno bedarbio registracijos darbo biržoje, nedirbantys as­menys dažnai naudojasi neoficialių darbo biržų, privačių agentūrų paslaugomis. Paslėptas nedarbas vis dažniau užleidžia...

,,Metų“ autorius – Apšvietos epochos poetas, lietuviu grožinės literatūros pradininkas, gyvenęs 18a. – Kristijonas Donelaitis. 1977m. šis autorius yra įrašytas į Europos literatūros šedevrų kūrėjų sąrašą. Poema ,,Metai“ – tai tautinis epas apie valstiečių būtį. Šiame kūrinyje vaizduojamos svarbiausios lietuvių būrų bendruomenės gyvenimo situacijos ir pateikiamas jų vertinimas moraliniu, socialiniu aspektais. ,,Metų“ autoriui rūpi viena iš esminių moralinių problemų – netinkamas žmonių elgesys. Kūrinyje mokoma, kaip reikia elgtis su kitais siekiant išvengti konfliktinių situacijų, tapti gerais ir dorais žmonėmis. Pasakotojas kritikuoja žmonių nepasitenkinimą tuo, ką jie turi, perdėtą gobšumą. ,,Tu, niekings žmogau! mokykis čia pasikakint, /< … > / Į paukščius žiūrėk! Viens prastą kirminą kramto, /< … > / O vei, todėl tikt nei viens niekados nesiskundžia /< … > / . “ Šioje citatoje matyti, kad žmogus raginamas lygiuotis į gamtos kūrinį paukštį tvirtinant, kad gamtos kūriniai priima visą, kas tuo metu Dievo yra jiems sutverta. Vadinasi, žmogus privalo būti dėmesingas tam ką turi, vertinti tai ir sekdamas gamtos pavyzdžiu nereikalauti daugiau negu tuo metu gamta gali jam suteikti. Donelaičio...