Kazimeras yra pensininkas, ir sėdi vežimelyje.
iš dalies savarankiškas;
1.5. Informacija apie turto administravimą, pagrindinius pajamų šaltinius
Kazimero pajamų šaltinis yra - pensiją
1.6 Kada atvyko į globos įstaigą
Atvyko i globos namus „SENEVITA“ LAPKRIČIO 10 D.
1.7. Asmens sveikatos būklė, pagrindinio susirgimo (-ų) diagnozė ar pan.: Būklė Kazimero yra patenkinamą,tik yra nekalbūs, organizmas yra išsekęs ir nusilpęs priešintis ligoms,energijos stokos kūne,kraujotakos sistemos ligą,ir cukrinis diabetas,sergą depresija, nerimas, dimensija.
Nr
Poreikių / pagalbos sritys
Savarankiškumo lygis srityje (pagal poreikio įvertinimą
Uždaviniai
Jiems pasiekti reikalingos paslaugos, priemonės, įranga, aplinka
Teikimo trukmė, dažnumas, teikėja
Rezultatai: kokiu laipsniu pasiekti tikslai, kokios problemos kilo
Tolimesnė pagalba po peržiūrėjimo: uždaviniai, reikalingos paslaugos, pagalba, priemonės
1
Mityba
Dalinai savarankiška
( toliau DS)
Išugdyti nauduotis stalo irankiais, vyrduliu.
Grupiniai užsiėmimai- socialinių įgūdžių ugdymas
Reikia kasdien,socialinis darbuotojas
(toliau-SD)
Įgyjo savarankiškai nauduotis vyrduliu,bet motyvacijos pačiam veikti-neturi
Reikės sustiprinti motivaciją savarankiškai nauduotis vyrduliu.
2
Judėjimas
DS
Išmokyti vežimėliu laisvai judėti lauke
Grupiniai užsiėmimai
SD.,kiekvieną antrą dieną
Dar su pagalbąišvažiuoja į lauką, laisvai juda įstaigos teritorijoje
Pagalba dar reikalinga
3
Asmeninė higiena
DS
Išugdytį gebėjimą pačiam nusivaliti dantys, nusiprausti
Individualus darbas
SD., Reikia kasdien
Įgijo įgudžius,bet motivacijos savarankiškai nauduotis ne.
Pagalba dar reikalinga
4
Tualetas
DS
Išmokintį pačiam pasikeistį sauskelnes.
Individualus darbas
SD., kasdien
Išmoko keisti sauskelnes
Pagalbos nereikia
5
Apsirengimas
DS
Išmokynti tinkamai apsirengti
Grupiniai užsiėmimai
SD., kasdien
Moką apsirengti pagal oą arba progą.
Pagalbos nereikia
6
Tvarkymasis buityje, namų ruoša, apsirūpinimas daiktais
DS
Neturi noro tvarkytis kambaryje Nemoka įvertinti, kokie daiktai reikalingi nusipirkti
Grupiniai užsiėmimai ,
SD., tris kart per savaitę
Tvarkosi, Supranta, kokie daiktai būtini buityje
Pagalbos nereikia
7
Socialiniai ryšiai (su artimaisiais, bendruomene etc.)
DS
Atstatyti ryšius su dukters šeima
Pagalba rašant laiškus,
SD.,periodiškai
Išmoko rašyti...

Socialinio darbo Lietuvoje šaknys glūdi humanizavimo filosofijoje, tikėjimo, demokratijos idealuose. Artimo meilė, kantrumas, atlaidumas, gera kaimynystė, bendrumo jausmas, susivaldymas, teisingumas, išmintis, tikėjimas ir viltis. Uolumas, darbštumas, atjauta - nuo seno yra būdinga lietuviams. Jiems šios savybės ir vertybės padėjo atlaikyti sunkius išmėginimus, įtvirtinti tautiškumą. Socialiniai darbuotojai yra pasišventę tarnauti Lietuvos žmonėms, stengiasi ugdyti jų saviraišką, gerina savo profesinį pasirengimą, savo veikla siekia intensyvinti visuomenės raidą.
Pagrindinė socialinio darbo idėja – ginti žmogų kaip individualybę ir vertybę, puoselėti jo teisę į apsisprendimą ir savirealizaciją. Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu siekiama įtvirtinti bendrąsias socialinio darbo nuostatas. Kodeksas vertintinas socialinio darbuotojo elgsenos savireguliacijos požiūriu.
Bendras kodekso aptarimas
1 straipsnis. Bendrosios nuostatos
Socialinis darbuotojas siekia teikti pagalbą klientui. Dirbdamas jis naudojasi tyrinėjimais grindžiamomis svarbiomis ir patikimomis žiniomis. Pasitelkdamas tas
žinias, jis gali įvairiais atžvilgiais veikti žmonių elgesį. Siekdamas teikti pagalbą, socialinis darbuotojas turi būti gero profesinio išsilavinimo specialistas. Turėtų pasižymėti dorovingumu, suprasti ir išklausyti žmones, kurie kreipiasi pagalbos. Kadangi šiais laikais viskas greitai tobulėja ir keičiasi, tai socialinis darbuotojas privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją. Nuolat atnaujinti žinias, kad galėtų realizuoti socialinio darbo vertybes. Savo veikla siekti klientų gerovės. Socialinis darbuotojas dirba žmonėms, todėl kiekvienas, kuris kreipiasi pagalbos, nori kad jam būtų padėta iš širdies ir su meile. Neturėtų siekti naudos iš klientų.
2straipsnis. Socialinio darbuotojo etinė atsakomybė klientui
Lietuvos socialinis darbuotojas turi gerbti kliento orumą, jo teisę į laisvą apsisprendimą. Pripažinti klientais visus asmenis, kuriems reikalinga jo pagalba, nepriklausomai nuo jų amžiaus , lyties, tautybės bei kitų požymių. Privalo aptarnauti ir ginti visus klientus, padėti įveikti jo gyvenimo sunkumus. Socialinis darbuotojas informuoja klientą apie pagalbos suteikimą, teikia išsamią informaciją apie jo teisias. Ir jokiais būdais neatskleidžia konfidencialios informacijos apie klientą be jo sutikimo. Vykdydamas mokslinius tyrimus, socialinis darbuotojas, gerai apgalvoja jų teorinę bei praktinę reikšmę. Tyrimo duomenis apie klientus bei kitus asmenis...

Pastaruoju metu į vaikų globos namus ateina vis sunkesni vaikai. Dažniausiai vaikai į globos namus patenka dėl šių priežasčių: tėvų girtavimo, fizinės ar seksualinės prievartos prieš vaiką, vaikai patenka ir iš gatvės, ir iš šeimų, ir netgi tėvų prašymu.
Labiausiai beglobiui vaikui reikia artimo žmogaus, kuris jį mylėtų, gerbtų, kuriuo vaikas galėtų pasitikėti ir jaustis reikalingu.
Norint atlikti šį darbą man teko pabuvot Šalčininkų rajono savivaldybės vaikų globos namuose. Vaikų namuose yra auklėjami 37 vaikai. Tai našlaičiai ir vaikai iš socialinės rizikos šeimų nuo 3 iki 18 metų, kurie lanko vaikų darželius-lopšelius ir Šalčininkų mokyklas.
Vaikai yra suskirstyti į tris grupes- šeimynas: šeimynos komplektuojamos iš panašaus arba įvairaus amžiaus vaikų: broliai ir seserys gyvena toje pačioje šeimynoje. Maksimalus globojamų vaikų skaičius šeimynoje-12, minimalus-8. Šeimynoje, kurioje gyvena sutrikusio vystimosi globojamas vaikas, maksimalus vaikų skaičius – 10, o minimalus-5. Kiekviena grupė turi savo miegamuosius, buities kambarius, namų darbų ruošos kambarius. Vaikų globos namai turi gerai įrengtas prausyklas ir dušus, sporto kambarį, informacinį centrą. Dirba 5 patyrę socialiniai pedagogai.
Globos namų tikslas – užtikrinti globojamam (rūpinamam) ir laikinai globos namuose apgyvendinamam vaikui (toliau – vaikas) globos (rūpybos), ugdymo (mokymo, lavinimo ir auklėjimo), socialines paslaugas, sudaryti kitas jam tinkamas sąlygas ir palaikyti aplinką, kurioje jis galėtų saugiai augti, vystytis ir tobulėti bei pasiruoštų savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
VAIKO POREIKIŲ TYRIMAS
Eil. Nr.
Vaiko savybės, poreikių sritys
Trumpa charakteristika
1.
Vaiko šeimos pagrindinės charakteristikos ir šeimos dydis, struktūra, tėvų išsilavinimas, darbinė, materialinė padėtis, gyvenimo sąlygos, etninė kilmė, religiniai ypatumai, kitos svarbios vaiko globai aplinkybės.
Vaiko šeima priklauso asocialiai šeimai kurioje auga dar tris vaikai ir prieš kuriuos yra naudojamas ne tik fizinis, bet ir psichologinis smurtas.. Šeima susideda iš 6 šeimos narių, iš kurių tris vaikai auga vaikų globos namuose. Tėvai neturi jokio išsilavinimo, netgi nėra baigę pagrindinės mokyklos, neturi pastovaus darbo. Kartais tėvas kaimo žmonėm už tam tikrą atlygį( už...

Kokios yra pagrindinės socialinės problemos Lietuvoje? Tai – mažos pajamos, nedarbas, alkoholizmas, rūkymas, narkomanija, gimstamumas, paauglių problematiškumas. Socialinės problemos sukelia tiek moralinius, tiek ekonominius nuostolius. Žmogus negalėdamas kokybiškai patenkinti svarbių savo poreikių – išlaikyti būsto, maitintis, lavintis, gydytis patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Esant pakankamoms pajamoms, nekiltų būsto, maisto bei lavinimosi, įskaitant ir formalųjį švietimą, problemų.Viena svarbiausių ekonominių ir socialinių problemų yra gyventojų užimtumo didinimas, naujų darbo vietų kūrimas ir nedarbo mažinimas. Šių klausimų sprendimas susijęs su šalies ekonomikos išsivystimo lygiu ir gamybos augimu. Labiausiai pažeidžiamas ir skaudžiausiai išgyvenantis socialines problemas, visuomenės sluoksnis yra vaikai ir jaunimas. Daugelis jaunimo auklėjimo uždavinių yra susiję su ekonominiais, socialiniais veiksniais, kurių tėvai negali kontroliuoti, tačiau jie savo rankose turi daug priemonių, kuriomis gali pakreipti didelę jaunimo dalį moralinio ir religinio jautrumo išugdymo linkme. Kodėl kai kurie pasirenka ne savęs ugdymo, bet nuodijimo, svaiginimo ir naikinimo kelius? Kodėl jaunimas taip veržiasi prie alkoholio, rūkymo ir net narkotikų, linksta į seksualinius nukrypimus? Kodėl taip daug jaunuolių bėga iš tėvų namų, kur, atrodo, jiems beveik nieko netrūksta? Atsakymus į šiuos klausimus ir daugelį kitų duoda tam tikri aplinkos veiksniai. Todėl kiekviena valstybė turi siekti sudaryti minimalią gerovę savo piliečiams. Pagrindiniai gerovės rodikliai: sveikatos apsauga, švietimas, būstas, pajamų minimumas, socialinis draudimas.
Gyventojų užimtumo, nedarbo ir kitos socialinės problemos yra aktualios visame pasaulyje. O Lietuvoje jos ypač aktualios tapo po Lietuvos Nepriklausomybės, tai yra perėjus iš planinės į rinkos ekonomiką. Iš esmės reikėjo pertvarkyti šalies ūkio struktūrą, vykdyti privatizavimą, ieškoti naujų rinkų ir k.t. O tai negalėjo nepaveikti gamybos, paslaugų plėtros, specialistų persiorientavimo dirbti naujomis ekonominėmis sąlygomis. Atskiros ūkio šakos ir įmonės pradėjo dirbti ne visu pajėgumu, reikėjo sumažinti darbo vietų skaičių, sutrumpinti savaitės darbo laiką ir kt.. Šios ir daugelis kitų priežasčių vertė ieškoti padėties pagerinimo būdų ir spręsti gyventojų socialinius klausimus, tokius kaip minimalus atlyginimas,...

Socialinės problemos ir sunkumai lydi žmogų visais laikais ir visame pasaulyje. Problemų sąvoka ir jų pasireiškimas skiriasi ir priklauso nuo žmonių kultūros, civilizacijos, aplinkos sąlygų, vertybių ir daugelio kitų veiksnių. Labai dažnai mes savo gyvenamoje aplinkoje sutinkame žmogų, kurį kamuoja sunkumai, konfliktai, kritiški išgyvenimai, kurie išmuša jį iš normalių gyvenimo vėžių. Neradus tinkamos išeities ir neatstačius vidinės pusiausvyros, prasideda lūžiai, sutrinka normalus gyvenimas, nepajėgiama spręsti esminių poreikių, neatliekama savo pareigų, neišpildoma priklausančių vaidmenų.
Mano referatą be įvado sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje parašiau kas tai yra socialinė problema. Antroje referato dalyje pateikiau kokios yra socialinės problemos Lietuvoje. Trečioje darbo dalyje analizavau pateiktas socialines problemas. Ketvirtoje – apibendrinau savo darbą.
Problema, pagal Amerikos paveldo žodyną, yra „klausimas ar situacija,kuri suteikia netikrumo, sudėtingumo ar sunkumo“.
Gyvenime turbūt nėra tokių problemų ar sunkumų, kurie nebūtų šaukęsi socialinės pagalbos. Tai alkis ir nepriteklius, butų trūkumas, šaltis, pinigų ir elementarių buities reikmenų stygius, meilės ir užuojautos stoka, bevaikių šeimų problemos, vaikų skriaudimas, šeimų nesantaika, alkoholizmas ir jo pasekmės, savižudybės, ligos, invalidumas, mirtis, neapykanta, pavydas, įvairios skriaudos, nepasitikėjimas, kaltės jausmas, bedarbystė, nusikaltimai, ypač tarp paauglių ir vaikų, įvairūs emociniai sutrikimai ir daugelis kitų socialinių problemų, tas problemas galėtume vardyti be galo.
Bet ne visuomet į problemas skiriamas dėmesys, nes patys žmonės delsia, laukia kažko, mano, kad tai išsispręs, bet būna per vėlu.
2. kai atsiranda įvairios žmogiškosios įtampos – psichologinės, socialinės, fizinės, konfliktai,kylantys užsidėjus tam tikras atsakomybes ar pareigas, kai jų nebegali daugiau deramai atlikti bei įvykdyti. Tada ta įtampa ar konfliktas pasidaro nepakeliami. Retai kada problemos ar įtampa pasireiškia tik vienoje ar kitoje srityje.
Kokios socialinės problemos yra Lietuvoje?
Manau, kad šis klausimas yra labai opi ir skausminga problema, juk nėra smagu kalbėti apie visuomenės socialines problemas, bet tokia jau yra tikrovė ir nuo jos niekur nepabėgsi, o priešingai reikia susidurti „ akis į akį “ su tikrove ir kuo greičiau tuo...

Psichologų nuomone, socialiniai įgūdžiai- tai gebėjimas adaptyviai ir adekvačiai elgtis, o tai leidžia įveikti kasdienio gyvenimo reikalavimus ir pasikeitimus, netikėtus stresus sunkumus. Siekiant užkirsti kelią pavyzdžiui, nusikalstamumui, alkoholizmui, savižudybėms, neužtenka vaikus ar visuomenę informuoti apie tai. Vien informacija nenulemia mūsų elgesio. „Todėl svarbu formuoti vaikų gebėjimą ir pasirengimą atsispirti socialiniam spaudimui, suvokti ir įveikti savo psichologines problemas, kurios ateityje gali pripratinti prie alkoholio, narkotikų, paskatinti įvairius elgesio nukrypimus, ligas ir kt.“ (1, p. 47).
Ugdant socialinius įgūdžius, galima pakeisti žinias „Ką aš žinau“ ir nuostatas bei vertybes „Ką aš galvoju/ jaučiu“ į veiksmus „Ką daryti ir kaip daryti“. Taipogi, taip galima padėti vaikams ar paaugliams, tapti psichologiškai atspariems, užkirsti kelią rimtesniems bendravimo, savęs vertinimo sutrikimams.
Socialinė pedagoginė problema: paauglių socialinių įgūdžių stoka.
Programos tikslas: ugdyti socialinius įgūdžius 14 – 15 metų paaugliams.
1. Mokyti konstruktyviai spręsti problemas.
2. Mokyti tinkamai bendrauti su bendraamžiais.
3. Stiprinti teigiamą savęs vertinimą.
4. Mokyti nebijoti pasakyti savo nuomonę.
5. Mokyti valdyti savo emocijas, įveikti įtampą, nerimą.
6. Mokyti įsijausti į kito žmogaus būseną, jį suprasti.
Grupės amžius: 14- 15 metų.
Grupės skaičius: 8 vaikai: 4 mergaitės ir 4 berniukai.
Užsiėmimų laikas: 60 min., kiekvieną trečiadienį 15:00 val.
Užsiėmimų trukmė: 10 savaičių (10 užsiėmimų).
Užsiėmimų patalpos: mokykla, kur mokosi organizuojamų užsiėmimų dalyviai; užsiėmimai vyks pasitarimų kabinete ( kabinetas tinkamas erdvės atžvilgiu; jaukus, nėra daug ryškių, pašalinių daiktų, kurie galėtų sutrukdyti efektingam grupės darbui; kabinetas yra nuošalesnėje mokyklos dalyje). Kadangi užsiėmimų metu durų rakinti negalima, tai ant jų bus užkabintas užrašas: „PRAŠAU NETRUKDYTI“.
Socialinė pedagoginė vaikų charakteristika. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad socialinių įgūdžių stoka ar nesusiformavimas yra viena priežasčių, kodėl vaikai mokykloje sunkiau prisitaiko, prasčiau mokosi ar pan. Taigi, remiantis šiais ir kt. tyrimų duomenimis, grupė yra organizuojama 13- 14 metų paaugliams, siekiant tobulinti, ugdyti jų socialinius įgūdžius. Šie vaikai pasižymi nesugebėjimu prisitaikyti prie mokyklos, menku savęs vertinimu, ne taktišku ar korektišku bendravimu, prastai mokosi. Tai nėra labai agresyvūs vaikai....

Darbo tikslas: išaiškinti socialines normas, jų rūšys bei santykius su teisės normomis.
1. Apibūdinti socialines normas, socialinių normų klasifikaciją.
2. Išaiškinti teisės normų ir moralės normų santykį.
3. Išaiškinti teisės normų ir papročių normų santykį.
4. Išsiaiškinti teisės normų ir korporacijų normų santykį.
5. Išsiaiškinti teisės normų ir techninių normų santykį.
Darbe taip pat nagrinėjama techninių normų virtimas teisinėmis normomis. Pateikiami teisės normų ir neteisinių normų santykio pavyzdžiai.
Socialinių normų sąvoka
Visuomenė kurią įvairias elgesio taisykles, nelygu kokius santykius ir kokiomis priemonėmis ji nori reguliuoti. Vienos normos reguliuoja santykius su gamta (techninės normos), kitos – žmonių santykius su Dievu (religinės normos), trečios tarpusavio santykius (moralės, mados, teisės ir kitos normos).
Elgesio norma - tai žmonių tarpusavio santykių standartas, schema, matrica, leidžiamo elgesio riba, suvienijanti leidimą ir draudimą.
Socialinės normos - tai elgesio taisykles, kurios skirtos žmonių ir tarpusavio santykiams norminti (reguliuoti) ir kurių vykdymas santykio dalyvių abipuse nauda, taip pat valstybinio arba poveikio priemonėmis. Socialines normas sukuria arba valstybė, arba konkreti organizacija, kolektyvas siekdami įgyvendinti konkrečios organizacijos, kolektyvo ar visos visuomenes savireguliaciją. Atitinkamai visos socialines normos pasižymi tuo, kad jos išeina iš tam tikro autoriteto ir normina (standartizuoja) žmonių elgesį - suteikia jam teisių ir pareigų santykio pavidalą. Norminimo tikslas vienodo teisinio veiksmingumo priemonėmis apsaugoti visų žmonių ir lemti tų teisių įgyvendinimą. Skirtingos socialines normos tai daro skirtingu būdu.
Socialinių normų klasifikacija
Atsižvelgiant į tai, kas nustato socialinę normą ir kuo garantuoja jos vykdymą, socialines normos yra skirstomos į morales normas, papročius, visuomeninių organizacijų, arba korporatyvines, normas teisės normas.
Teisės normų ir neteisinių normų sutapimai ir skirtumai
Teisinės idėjos yra glaudžiai susijusios su morale ir suprantama kodėl. Moralė - tai vidinis žmogaus įsitikinimas gerbti kito asmens interesus (teises) ir kartu savanoriškas tokios pagarbos reiškimas. Moraliu laikomas toks elgesys, kuris yra naudingas ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei, ne tik konkrečiai tautai, bet ir žmonijai. Vokiečių nacistų užmojai kurti ne bendrą visiems žmonėms, o...

Terminas „socialinės paslaugos“ labai populiarus, kai kalbama apie šiuolaikinės valstybės pagalbą žmogui, apie vadinamos gerovės valstybės teikiamas socialines garantijas. Socialinės paslaugos plačiuoju požiūriu – visuomenei teikiamos paslaugos, kaip antai: švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, sporto, laisvalaikio, kultūros paslaugos. Šiek tiek siauresnė socialinių paslaugų samprata: tai paslaugos, kurias teikia šiuolaikinė socialinės apsaugos sistema, apimant aštuonias socialines rizikas (liga, invalidumas, senatvė, našlystė, šeima/vaikai, nedarbas, būstas, socialinė atskirtis) pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos statistikos klasifikaciją. Siauruoju požiūriu socialinės paslaugos dar vadinamos asmeninėmis socialinėmis paslaugomis, kurios teikiamos neatsiejamai nuo socialinio darbo. Šioms paslaugoms apibūdinti dar vartojamas terminas „socialinės globos paslaugos“ (Lietuvos socialinės paramos koncepcijoje socialinė globa apibūdinama kaip socialinių paslaugų visuma).
Darbo objektas: socialinės paslaugos.
Darbo tikslas: išnagrinėti socialines paslaugas pagal jų klasifikaciją ir jų rūšis.
1. palyginti socialines paslaugas su socialiniu darbu.
2. išnagrinėti socialines paslaugas pagal jų klasifikavimą.
3. pateikti socialinių paslaugų rūšis ir jas paanalizuoti.
1. literatūros šaltinių analizė.
2. dokumentų analizė.
1. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SAMPRATA
Atskirose šalyse socialinių paslaugų termino samprata labai įvairi ir šis terminas apibūdina gana skirtingus dalykus. Socialinių paslaugų termino, jų turinio samprata yra skirtinga, kai kalbama:
1. apskritai apie socialinę sritį, socialinę infrastruktūrą;
2. tik apie socialinės apsaugos sistemą;
3. apie socialinę paramą socialinio darbo kontekstu. Šiuo kontekstu socialinės paslaugos suprantamos kaip ta dalis socialinės apsaugos sistemos, kuri dažniausiai neparemta kliento įnašais (paslaugos teikiamos asmenims pagal poreikį nepriklausomai nuo jų įmokų mokėjimo) ir teikiama ne piniginių išmokų, o paslaugų forma. (Žalimienė L. Socialinės paslaugos. Vilnius, 2003.).
Kalbant apie socialines paslaugas siauruoju požiūriu, užsienio šalyse socialinėms paslaugoms apibūdinti vartojami terminai „asmeninės socialinės paslaugos“, „žmoniškosios socialinės paslaugos“. Dar vartojamas terminas „gerovės išmokos pinigais arba paslaugomis“ arba „individualios gerovės paslaugos“. Socialinės paslaugos siauruoju požiūriu apibrėžiamos socialinės apsaugos sistemos kontekstu, kaip šios sistemos dalis, kuriomis siekiama panaikinti socialinę atskirtį, remti asmenų lygiateisiškumą, įsitraukimą į bendruomenę teikiant paslaugas labiausiai pažeidžiamoms asmenų grupėms. Socialinės paslaugos – socialinio darbo organizavimas ir vadovavimas jam. Socialinės paslaugos –...

Raida – tai žmogaus vystymasis nuo gyvybės užsimezgimo iki pabaigos, o ikimokyklinio amžiaus vaikas – tai vaikas nuo 3 iki 6 metų. Ikimokykliniu laikotarpiu vaikas jaučiasi ne tik šeimos, bet ir bendraamžių grupės narys, todėl jo emocinė, psichinė raida bei psichosocialinė ir yra labai svarbi.
Aš pasirinkau šią temą, nes norėjau susipažinti su ikimokyklinuko emocinio, psichinio ir psichosocialinio vystymosi bruožais ir ypatumais. Ši tema yra aktuali bet kuriai busimajai auklėtojai todėl, kad šios raidos bruožų bei ypatumų nežinojimas gali pakenkti vaikų ugdymui(si), sukelti auklėtojai sunkumų su jais bendraujant.
Emocinė raida – tai pasitikėjimas savo jėgomis, emocinių būsenų ir savijautos išreiškimas, emocinių santykių su aplinka ir artimaisiais atspindžiai, pasitenkinimo potyriai, emocinės įtampos neutralizavimas. Psichinė raida – tai tarpusavyje susijusių brendimo bei mokymosi sąlygotų pasikeitimų procesas. Bei sėkminga psichosocialinė raida – tai vienovė protinių, emocinių ir socialinių pradų, atsiskleidžiančių harmoningais, asmens santykiais su aplinka, kurie tobulėja ugdymo(si) procese.
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ BRUOŽAI
TRIMEČIŲ BRUOŽAI
Trimečiai - maži “kodėlčiukai”, kurie stebi juos supantį pasaulį ir kartoja viską, ką jame išvysta. Trimečiams labai patinka išmokti naują veiksmą ir jį kartoti. Pavyzdžiui, jie gali visą pusvalandį leistis nuo tos pačios čiuožyklos arba net kelias valandas mėtyti kamuolį. Trimečiai vis dar mąsto labai konkrečiai, abstrakčios sąvokos jiems vis dar labai sunkiai arba išvis nesuprantamos.
- siekia suaugusiųjų dėmesio ir palaikymo;
- jau gali išklausyti jūsų siūlymų ir net jais pasinaudoti;
- gali atlikti tai, ko paprašote;
- noriai prisideda namų ruošoje;
- patinka linksminti kitus ir visaip kvailioti;
- vis dar mėgsta žaisti vienas, tačiau šalia kitų vaikų;
- su kitais vaikais jau gali šiek tiek pažaisti, tačiau retas puikiai bendrauja;
- labai daug laiko leidžia stebėdamas ir klausydamas aplinkinių, o po to visa tai tobulai atkartoja;
- labai mėgsta klausyti istorijų apie save;
- žaidžia žaidimus, imituojančius suaugusiųjų gyvenimą;
- jau žino, kad jis berniukas/mergaitė;
- pastebi, kuo jis panašus ir kuo skiriasi nuo kitų;
KETURMEČIŲ BRUOŽAI
Sulaukę ketvirtojo gimtadienio vaikai pradeda suprasti humorą,...

Adresas: Šiaulių rajonas, Šiaulių seniūnija, Bridų kaimas.
Gimimo data ir vieta: 1972-03-19, Šiauliai.
Šeiminė padėtis: netekėjusi.
Kartu su VTAT pareigūnais, vaikai patalpinti laikinos globos namuose, nes gautas kaimynų pranešimas, kad mažamečiai vaikai antra diena palikti be priežiūros, maisto. Paimant vaikus motinos namuose dar nebuvo.
B. Šeima:
Vaikai: Tomas gimė 2000-05-19, Linas gimė 2002-09-17.
Tėvai: Romualdas ir Laima Laučiai. Romualdas mirė 1982 metais, Laima mirė 2004 metais.
Brolių ir sesrų Romena neturi.
Ištekliai ir lūkesčiai: klientė nesugebėjo sutvarkyti dokumentų socialinėms ir už vaikus pašalpoms gauti. Norėtu pagalbos juos tvarkant ir tikisi gauti valstybės numatytas išmokas, kas leistu pahgerinti gyvenimo kokybę ir patenkinti bent minimalius poreikius.
C. Išsimokslinimas ir darbo patirtis:
Baigė mokyklą specialių poreikių vaikams. Po jos baigimo mokėsi Radviliškio profesinio rengimo centre, tačiau mokslo nebaigė. Požiūris į mokslą atsainus, daugiau mokytis nenori.
Romena turi antrą neįgalumo grupę. Nors sveikata leistų dirbti nesudėtingą, nesunkų darbą nepilną darbo dieną, tačiau klientė niekada net nemėgino ieškoti darbo. Retsykiais pagelbėja ūkininkams prie lengvesnių darbų, už tai gaudama maisto.
D. Skirtumai:
Neįgalumo grupė suteikta dėl bendro susirgimo. Mastymas labai lėtas, nesugeba priimti sprendimų. Vyresnysis berniukas rūpinasi jausnesniuoju nuo pat mažens. Kaimynai padeda prižiūrėti vaikus. Vaikai paliekami vieni, tikintis, kad jais pasirūpins. Sunkiai bendrauja platesnėje visuomenėje.
E. Aplinkos veiksniai:
Seniūnijos socialiniai darbuotojai stebi ir stengiasi padėti klientei, tačiau ji pati jokios iniciatyvos nerodo, kreipiasi tik su reikalavimais ko nors gauti, tačiau pati ką nors keisti savo gyvenime atrodo neketina. Kaimo bendruomenė stengiasi padėti klientei ir materialiai ir palaikyti moraliai.
II. RŪPESTIS, POREIKIS, PROBLEMA.
Vaikai dvi dienas buvo palikti be priežiūros. Iš pradžių, juos prižiūrėjo Romenos draugas, po to paprašė juos pasaugoti kaimynės. Pastaroji, matydama, kad motina jau ilgą laiką nesirodo, iškvietė VTAT pareigūnus. Seniūnijos ir VTAT darbuotojai apgyvendino vaikus laikinuose globos namuose.
Romena nesikreipė į institucijas, sužinojusi, kad vaikai paimti, bijojo būti nubausta, todėl nedrįso domėtis. Akivaizdu, kad ji nesuprato savo teisių.
Romenos šeimą seniūnijos socialinė darbuotoja ir VTAT stebi jau...