Pagrindiniai sociologijos klasikai

Sociologija yra socialinis mokslas, tiriantis visuomenes, susiformavusias dėl socialinių ir ekonominių pokyčių, prasidėjusių XVIII amžiuje. Dauguma sociologijos apibrėžimų nurodo, kad sociologija yra žmonių visuomenės, socialinio elgesio tyrimas. Tuo ignoruojamas faktas, jog žmonių visuomenė gyvuoja tūkstančius metų, tačiau sociologija kaip atskiras mokslas ėmė rastis tik XIX amžiuje. Tai reiški, kad sociologijos radimąsi lėmė esminiai pokyčiai visuomenėje.
Sociologijos atsiradimas yra sąlygotas dviejų vadinamųjų „didžiųjų“ revoliucijų.
• Politinė revoliucija (1789m., Prancūzija), sugriovusi luominę visuomenę ir iškėlusi laisvės ir lygybės idealus.
• Pramoninė revoliucija (XVIII a. 2 pusė, Anglija) ir socialinės jos pasekmės – masinė migracija, urbanizacija, moterų įsitraukimas į visuomeninę gamybą.
Sociologijos pradininkas Auguste`as Comte`as (1798-1857) sukūrė sociologijos terminą, sudarė mokslų hierarchiją, kurioje svarbiausia buvo sociologiją (matematika – astronomija – fizika – chemija – biologija - sociologija), tirianti sudėtingiausius faktus. Naujasis mokslas – sociologija – turėjo išvaduoti mokslus apie visuomenę nuo šimtmečius trukusios teologijos ir metafizikos įtakos, padaryti juos pozityviais, t.y. tiksliais ir aiškiais. Sociologija privalo tirti tik realius reiškinius ir atskleisti jos dėsnius. Auguste`as Comte`as skiria šį mokslą į dvi dalis: socialinę statiką, tiriančią visuomenės tvarką, darnumą, stabilumą, ir socialinę dinamiką, tiriančią visuomenės raidą, pokyčius.
K. Marksas išsiskiria tuo, kad po savęs paliko ne tik idėjas, bet ir galingą idėjinį politinį sąjūdį. Nuo 1845 m. K. Marksas dirbo glaudžiame kontakte su F. Engelsu. Visas savo idėjas svarstydavo su Engelsu, o daug veikalų parašė bendrai.
Vokiečių ideologija paskelbta 1932 m., kai įsigalėjo tvirtai 1859 m. paskelbtos pratarmės sąvokos ir terminai. Toje pratarmėje aptinkame glaustą istorinio materializmo formuluotę, kurią galime savotiškai vadinti Marksisto Katekizmu.
Istorinio materializmo idėjos „Vokiečių ideologijoje“.
Realus „žmogaus esmės“ pagrindas – gamybinių jėgų, kapitalų ir socialinių bendravimo formų suma, kurią kiekvienas individas ir kiekviena karta randa kaip kažką duota.
K. Marksas kritikavo visą ankstesnį, idealistinį istorijos supratimą, teigdamas:
1. kad nebuvo atsižvelgta į tikrąjį istorijos
2. kad vokiečiai religinę iliuziją pavertė varomąja istorijos jėga.
3. kad teoretikai peršoka visą praeitį. O jei jie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!