Pagrindinės mikroekonomikos temos

I. PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ANALIZĖS PAGRINDAI • I.1 Paklausa • Paklausa (Demand)- prekės kiekio (Q), kurį pirkėjas nori ir gali pirkti, ryšys su kaina (P), už kurią ši prekė perkama. • I.1.1         Paklausos dėsnis ir jos kreivė • • P, Lt/vnt. • Q, vnt. • QD=b - a·PD • PD= m - k·QD • pagal • y= c + k·x • D • 1 • 2 • 3 • 4 • 5 • 6 • 7 • 8 • 0 • 10 • 20 • 30 • 40 • 50 • 60 • D1 • • • • • A • B I.1.2  Paklausos veiksniai • Paklausos kiekis (quantity demanded) - prekės kiekis, kurį nori ir gali pirkti pirkėjas per tam tikrą laikotarpį, esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami. • Paklausos kiekio pokyčiu (change in quantity demanded) vadiname judėjimą išilgai paklausos kreivės kainos pokyčio poveikyje. • Paklausos pokyčius (change in demand) atspindi paklausos kreivės poslinkiai koordinačių sistemoje nekainos veiksnių poveikyje. • Ne kainos veiksnių įtaka paklausai: • 1. Pirkėjo pajamos ir jų kitimas. Padidėjusios pirkėjo pajamos leidžia pirkti daugiau normalios kokybės, brangesnių prekių. • Normalios kokybės preke (normal goods) laikoma prekė, kurios perkama daugiau, kai pajamos didėja (ceteris paribus). Blogesnės kokybės preke (inferior goods) laikoma prekė, kurios perkama mažiau, kai pajamos didėja. • 2. Kitų prekių kainos ir jų kitimas. • Jei dvi prekės tenkina tuos pačius poreikius ir keičia viena kitą jas vartojant, jos vadinamos pakaitais (substitutes). Padidėjusi prekės kaina padidina kitos prekės - pakaito - paklausą. Papildančios (complementary) viena kitą prekės vartojamos kartu kaip komplektas. • 3. Vartojo lūkesčių įtaka paklausai. Jei pirkėjas tikisi, jog prekės kainos padidės, jis apsirūpina preke iš anksto. Tai padidina paklausą. I.2  Pasiūla • Pasiūla (Supply) - tai prekės kiekio Q, kurį gamintojas siūlo parduoti rinkoje, ryšys su kaina P, už kurią prekė parduodama. • I.2.1         Pasiūlos dėsnis ir jos kreivė • Pasiūlos kreivė (supply curve) - tai grafinis ryšio tarp prekės kainos ir pasiūlos kiekio per tam tikrą laikotarpį vaizdas. Pasiūlos kreivė rodo minimaliai tinkamą kainą, kuri reikalinga gamybos išteklių išlaidoms padengti. • QS=b + a·PS • arba • PS= m + k·QS • pagal • y= c + k·x • P, Lt/vnt. • Q, vnt. • S • 1 • 2 • 3 • 4 • 5 • 6 • 7 • 8 • 0 • 10 • 20 • 30 • 40 • 50 • 60 • S1 • • • • • C • M I.2.2   Pasiūlos veiksniai • Pasiūlos kiekis (quantity supplied) - prekės kiekis, kurį nori ir gali pateikti pardavėjas per tam tikrą laikotarpį (pvz., per mėnesį), esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami. • Pasiūlos kiekio pokyčiai (change in quantity supplied) - gaminamo ir siūlomo prekės kiekio pasikeitimas pasikeitus prekės kainai, ceteris paribus. • Pasiūlos pasikeitimą (change in supply) rodo pasiūlos kreivės padėties koordinačių sistemoje pasikeitimas nekainos veiksnių poveikyje: pasiūlai didėjant - į dešinę, pasiūlai mažėjant - į kairę. • Ne kainos veiksnių įtaka pasiūlai : • 1. Gamybos veiksnių kainų pokyčių įtaka pasiūlai. Didėjant išteklių kainoms, pasiūla mažėja. Išteklių kainoms mažėjant, pasiūla didėja. • 2. Pažangių technologijų naudojimas. Dėl medžiagas ir žaliavas taupančių technologijų gamybos veiksnių sąnaudos mažėja ir pasiūlos kreivė pasislenka į dešinę (pasiūla auga). • 3. Tarpusavyje susijusių (gamybos požiūriu) prekių pasiūlos ypatybės. • Jei prekės yra pakaitai gamyboje, tai jų gamybai naudojami tie patys ištekliai (žemė naudojama įvairioms kultūroms auginti). Jei A ir B prekės yra papildančios viena kitą, tai gaminant A prekę kaip šalutinis (papildomas) produktas pagaminama ir B prekė. I.3 Rinkos pusiausvyra: Maršalo kryžius • I.3.1 Rinkos pusiausvyros susidarymas • Jei rinkoje yra pusiausvyra (market equilibrium), tai prekės kaina tokia, kad prekių kiekis, kurį gamintojas nori parduoti, sutampa su prekės kiekiu, kurį pirkėjai nori pirkti. I.3.2 Paklausos ir pasiūlos pokyčių įtaka pusiausvyros kainai ir kiekiui I.3.3 Rinkos pusiausvyros pažeidimai vyriausybei nustatant minimaliąją ir maksimaliąją kainas • Vyriausybės nustatyta minimalioji kaina (price floors) reiškia, kad negalima parduoti žemiau šios kainos lygio. Minimalioji kaina paprastai nustatoma aukščiau pusiausvyros kainos lygio, kai rinkos ekonomika negali garantuoti prekių gamintojams (ar darbuotojams) reikiamų pajamų. • Vyriausybės nustatyta maksimalioji kaina (price ceilings), vadinamosios kainų lubos, reiškia, kad gamintojas savo prekes gali realizuoti žemiau šios kainos lygio, bet viršyti jos negalima. Ši kaina nustatoma tais atvejais, kai siekiama pagerinti pirkėjų padėtį. • P, Lt/vnt. • Q, vnt. • S • 1 • 2 • 3 • 4 • 5 • 6 • 7 • 8 • 0 • 10 • 30 • 50 • 60 • • • • • ………………….. kaina • D • 40 • 20 • • • • • C • F • G • H • E • • • ………………….. kaina II. PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ELASTINGUMAS • Elastingumu bendru atveju ekonomikos kurse laikysime rinkos subjektų reakcijos intensyvumą reaguojant į kurio nors ekonominės aplinkos veiksnio (kainos, pajamų, ...) pasikeitimą. • II.1 Paklausos elastingumas: kainų atžvilgiu • Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu (price Elasticity of demand) matuoja norimo pirkti prekių kiekio reakciją į kainos pokyčius: • (normalioms prekėms Ed1), kai Qd>P. • 2. Santykinis paklausos neelastingumas (|Ed|>P. • 5. Absoliutusis paklausos neelastingumas (|Ed|=0)- kai prekės kainos procentinis pokytis nepakeičia norimo pirkti prekių kiekio rinkoje (Q%=0), t.y. kai Qd0). Kai pajamos tampa pakankamai didelėmis blogesnės kokybės prekių paklausos elastingumo pajamų atžvilgiu koeficientas tampa neigiamu. II.3 Kryžminis paklausos elastingumas • Kryžminis paklausos elastingumas EAB kainų atžvilgiu apibūdina vienų prekių kainų pasikeitimo įtaką kitų prekių perkamam kiekiui: • Prekių tarpusavio ryšių atspindėjimas EAB • Teigiamas (EAB>0) kryžminis paklausos elastingumas susidaro tada, kai vienos prekės (B) kainos didėjimas sąlygoja kitos prekės (A) perkamo kiekio didėjimą. Šiuo atveju prekės yra pakaitai. • Neigiamas (EAB1), kai ∆P∆Q • 3. Vienetinis pasiūlos elastingumas (ES=1), kai ∆P = ∆Q • 4. Absoliutusis pasiūlos elastingumas (ES=), kai ∆P>∆Q II.4.2  Pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai • 1. Laiko tarpsnis. • Momentinis laikotarpis: ES=0. Trumpasis laikotarpis: ES>0. Ilgasis laikotarpis yra tada, kai įmonės padidina gamybos pajėgumus, naujos įmonės gali įeiti (arba palikti) šaką (ES>>0). • 2. Prekių pakaitai (substitutai) gamyboje. Jei tuos pačius išteklius galima naudoti kelių rūšių prekių gamybai, vienos iš šių prekių kainos padidėjimas sąlygos išteklių perkėlimą jos gamybai, mažinant kitos prekės gamybą. Pakaitai gamyboje didina pasiūlos elastingumą kainų atžvilgiu. • 3. Prekių saugojimo galimybės. Jeigu prekių negalima saugoti ilgą laiką, tai pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu bus nedidelis. II.5  Elastingumo kainų atžvilgiu tam tikrame intervale ir taške apskaičiavimas • 1. Paklausos (pasiūlos) elastingumo kainų atžvilgiu koeficientas intervale: • arba • 2. Paklausos elastingumo kainų atžvilgiu bet kuriame paklausos tiesės D taške nustatymas geometriškai: bet kuriame paklausos tiesės D taške yra lygus tiesės D atkarpos, esančios žemiau šio taško, ilgiui, padalytam iš tiesės D atkarpos, esančios aukščiau šio taško, ilgio: II.6      Elastingumas ir kreivės nuolydis • II.7 Praktinis elastingumo teorijos taikymas • 1. Prognozuojant prekių pardavimus • 2. Valstybės pajamų gaunamų iš mokesčių prognozavimui • 3. Prognozuojant valstybės poveikio priemonių įtaką ekonomikos pusiausvyrai • II.7.1 Paklausos elastingumo poveikis ekonomikai ir valstybės pajamos • a) kai ‌ED‌>1 b) kai ‌ED‌1 d) kai ES1, mažėjant kainai, bendrosios pajamos padidėja, o didėjant kainai, bendrosios pajamos mažės. • Trečias atvejis. Kai paklausa turi vienetinį elastingumą, kainų pokyčiai (mažėjimas, didėjimas) nepakeičia bendrųjų pajamų apimties. III. VARTOTOJO ELGSENOS ANALIZĖ • III.1  Naudingumo funkcija. Vienos prekės modelis • Bendras prekių ar paslaugų vartojimo teikiamas pasitenkinimas vadinamas bendruoju naudingumu (Total Utility): • Papildomas naudingumas, gautas vartojant papildomą prekės ar paslaugos vienetą, vadinamas ribiniu naudingumu (Marginal Utility): • Mažėjančiojo ribinio naudingumo dėsnis teigia, kad didėjant vartojamos prekės ar paslaugos kiekiui, lėtėja bendrojo naudingumo didėjimo tempas, nes kiekvienas papildomas vartojamos prekės ar paslaugos vienetas teikia mažėjantį naudingumą. III.2 Dviejų prekių vartotojo elgsenos modelis • III.2.1  Vartotojo abejingumo kreivės • Įvairių prekių rinkinys, apimantis atitinkamą prekių kiekių derinį, vadinamas vartotojo prekių krepšeliu. • Kreivė, rodanti du pasirenkamų prekių kiekių derinius, kurių kiekvienas teikia vienodą bendrąjį naudingumą, vadinama vartotojo abejingumo kreive (Indifference curve). • Abejingumo kreivių žemėlapis (kartograma) (indifference map) - susistemintų abejingumo kreivių rinkinys, grafiškai rodantis, kad suvartojęs didesnį prekių kiekį vartotojas gauna didesnę naudą. Vartotojų abejingumo kreivių atvejai: • Vartotojų abejingumo kreivių atvejai: • 1)   dalinių pakaitalų (hiperbolė ) • 2)   visiškų pakaitų (tiesės ) • 3)   pilnų komplektų Abejingumo kreivių nuolydis ir ribinis naudingumas • Vienos rinkinio prekės kiekis, kurio vartotojas atsisako norėdamas padidinti kitos prekės kiekį rinkinyje ir išlaikyti tą patį rinkinio naudingumą, vadinamas ribine pakeitimo norma (Marginal Rate of Substitution): III.2.2 Vartotojo biudžetas ir naudingumo maksimizavimas • Piniginės pajamos, skirtos ir išleistos prekėms bei paslaugoms pirkti, vadinamos vartotojo biudžetu (consumer budget): • Koordinačių sistemoje biudžeto tiesė rodo prekių derinius, kuriuos gali įsigyti vartotojas esant duotam pajamų ir kainų lygiui (budget line): • Biudžeto tiesės nuolydžio • koeficientas M • = III.2.3  Vartotojo naudingumo maksimizavimas • Abejingumo kreivės ir biudžeto tiesės lietimosi taškas, kuriame maksimizuojama vartotojo nauda, vadinamas vartotojo pusiausvyros tašku (consumer Equilibrium): • Vartotojo pusiausvyros sąlyga: • Ribinė pakeitimo norma = Biudžeto tiesės nuolydžio koef. • arba arba IV. FIRMOS GAMYBOS KAŠTAI • IV.1 Technologinis ir ekonominis efektyvumas • Technologiškai efektyvus gamybos metodas yra tuomet, kai nėra kito metodo, kuris leistų pagaminti tą pačią produkcijos apimtį, naudojant mažesnį gamybos veiksnių kiekį, arba kai naudojant tiksliai apibrėžtą (ribotą) gamybos veiksnių kiekį pagaminamas maksimaliai galimas produkcijos kiekis. • Ekonomiškai efektyvus (economic efficiency) gamybos metodas yra tas, kuris įgalina pagaminti apibrėžtą gamybos apimtį su minimaliomis gamybos veiksnių išlaidomis. • IV.2 Įmonių tipai: pranašumai ir trūkumai • Įmonės tipas • Pranašumai • Trūkumai • Individuali firma (mažos įmonės) • 1. Paprasta steigimo procedūra • 1. Neribota turtinė atsakomybė • 2. Paprasta organizacija: sprendimus priima pats savininkas • 2. Ribotos galimybės didinti kapitalą • 3. Savininko darbo pajamos apmokestinamos vieną kartą • 3. Savininkui mirus, firma likviduojama • 4. Ne visada yra galimybės samdyti kvalifikuotus specialistus • Akcinė bendrovė (didelės įmonės) • 1. Ribota turtinė atsakomybė • 1. Dvigubas pajamų apmokestinimas: kaip korporacijos ir kaip akcininkų pajamų • 2. Vienam iš savininkų pasitraukus, AB ir toliau egzistuoja • 2. Sudėtingas valdymas, pavaldinių kontrolė • 3. Didelės kapitalo didinimo galimybės • 4. Geresnės specializacijos ir samdos galimybės IV.3 Ekonominių kaštų ir pelno samprata • Buhalteriniai (eksplicitiniai) kaštai (explicit costs) - tai firmos piniginės išlaidos darbo užmokesčiui, palūkanoms, mokesčiams sumokėti, žaliavoms, kurui, įrenginiams pirkti ir pan. • Alternatyvieji (numanomieji, implicitiniai) kaštai (implicit costs) - tai nuosavų gamybos išteklių naudojimo kaštai, matuojami pajamomis (nauda), kurias galima būtų gauti kitu, geriausiu, būdu. • Ekonominiai kaštai= buhalteriniai kaštai + alternatyvieji kaštai • Buhalterinis pelnas yra bendrųjų pajamų ir buhalterinių kaštų skirtumas. • Ekonominis pelnas (economic profit) - tai lėšos, kurios lieka atskaičius iš bendrųjų pajamų visus kaštus - eksplicitinius ir implicitinius: • Ekonominis pelnas= • bendrosios pajamos – buhalteriniai kaštai – alternatyvieji kaštai • arba • buhalterinis pelnas – alternatyvieji kaštai • Normalusis pelnas yra minimaliosios pajamos, būtinos tam, kad verslininkas dirbtų tam tikrame versle (verslininko atlyginimas). IV.4 Trumpojo laikotarpio kaštai • IV.4.1 Trumpojo laikotarpio bendrieji, kintamieji ir pastovieji kaštai • Trumpasis laikotarpis tai toks, kurio metu bent vienas gamybos veiksnys negali būti keičiamas (K). • Bendrieji kaštai (TC - total costs) - tai gamybos veiksnių, sunaudotų bendrajam produktui pagaminti, alternatyviųjų pastoviųjų ir kintamų kaštų suma: • TC=FC+VC. • Pastovieji kaštai (FC - fixed costs) - tai firmos išlaidos, kurios per visą trumpąjį laikotarpį nekinta keičiant gaminamos produkcijos apimtį. • Kintamieji kaštai (VC - variable costs) - tai firmos išlaidos trumpuoju laikotarpiu kintamiems gamybos ištekliams apmokėti. IV.4.2 Trumpojo laikotarpio vidutiniai ir ribiniai kaštai • Bendrųjų kaštų kiekis, tenkantis vienam pagaminto produkto vienetui, vadinamas vidutiniais bendraisiais kaštais (ATC - Average Total Costs): • Bendrųjų kaštų prieaugis, gaminant papildomą produkcijos vienetą, vadinamas ribiniais kaštais (MC - Marginal Costs): IV.4.3 Trumpojo laikotarpio kaštų kreivės • Vidutinių ir ribinių kaštų kreivių charakteristikos: • 1.Vidutinių pastoviųjų kaštų kreivė, didėjant produkto apimčiai, leidžiasi žemyn. • 2.Vidutinių kintamųjų kaštų kreivės minimalusis taškas a fiksuojamas esant mažesnei produkto apimčiai nei vidutinių bendrųjų kaštų kreivės minimalusis taškas b. • 3.Ribinių kaštų kreivė kerta vidutinių kintamųjų kaštų kreivę jos žemiausiame taške a, o vidutinių bendrųjų kaštų kreivę - jos žemiausiame taške b. IV.5 Ilgojo laikotarpio kaštai • Ilguoju laikotarpiu, didėjant gamybos apimčiai, gali keistis visi gamybos veiksniai (gamybos pajėgumas). • Firmos ilgojo laikotarpio bendrieji kaštai (LRTC - long run total costs) - tai minimalios firmos išlaidos tam tikros apimties produktui pagaminti, pasirenkant optimalų naudojamų gamybos veiksnių derinį. • Firmos ilgojo laikotarpio vidutiniai kaštai (LRAC - long run average costs) yra ilgojo laikotarpio bendrųjų kaštų ir pagaminto produkto apimties santykis: • Ilgojo laikotarpio ribiniai kaštai (LRMC - long run marginal costs) yra ilgojo laikotarpio kaštų prieaugis, padidinus gamybos apimtį vienu vienetu: Ilgojo laikotarpio kaštų kreivių atvaizdavimas • Didėjanti gamybos masto grąža • Mažėjanti gamybos masto grąža • Pastovi gamybos masto grąža V. TOBULOSIOS KONKURENCIJOS RINKA • Pagrindinės tobulosios konkurencijos rinkos charakteristikos: •          rinkoje labai daug analogiškos produkcijos pardavėjų; •          atskira firma gamina tik nedidelę rinkos (šakos) prekių kiekio dalį; •          užtikrinamas laisvas patekimas į rinką ir išėjimas iš jos; •          firma neturi įtakos bendrai šakos pasiūlai ir prekės rinkos kainai; •          garantuotas informacijos skaidrumas; •          egzistuoja visų prekių ir paslaugų rinkos. • V.1 Konkuruojančiosios firmos pagaminto produkto paklausa V.2 Firmos pajamų rodikliai • Bendrosios pajamos (TR - total revenue) - tai pajamos, gautos už visą parduotų produktų kiekį: TR=PQ. • Vidutinės pajamos (AR - average revenue) - tai pajamos, gautos už vieną produkto vienetą: • Ribinės pajamos (MR - marginal revenue) - tai bendrųjų pajamų padidėjimas, gautas pardavus papildomą produkto vienetą: V.3 Konkuruojančiosios firmos gamybos apimties nustatymas trumpuoju laikotarpiu • V.3.1 Firmos pelno maksimizavimas pagal lyginamąjį pajamų ir bendrųjų kaštų modelį • Ekonominis pelnas () yra skirtumas tarp bendrųjų firmos pajamų ir bendrųjų (ekonominių) kaštų: • =TR–TC. • Vidutinis pelnas (A) yra toks pelnas, kuris gaunamas už vieną produkto vienetą: • Ribinis pelnas (M)- tai pelnas, gautas pardavus papildomą produkto vienetą: • arba M=’=(TR–TC)’=MR–MC • Pelno maksimizavimo (nuostolių minimizavimo) sąlyga tobulos konkurencijos atveju: • Ekonominis pelnas didžiausias (nuostoliai mažiausi), kai gamybos apimtis tokia, kuriai esant ribinės pajamos lygios ribiniams kaštams, t.y. MR=MC. V.3.2 Firmos pelno maksimizavimas pagal lyginamąjį ribinių pajamų ir ribinių kaštų modelį • Patikslinta pelno maksimizavimo (nuostolių minimizavimo) taisyklė: konkuruojančioji firma trumpuoju laikotarpiu maksimizuoja pelną ar minimizuoja nuostolius gamindama produktų kiekį, tenkinantį lygybę MR=P=MC, kai kaina yra didesnė už vidutinių kintamųjų kaštų minimumą ir ribinių kaštų kreivė yra kylanti aukštyn iš kairės į dešinę. V.4 Firmos ribinių kaštų ir pasiūlos kreivių ryšys • Trumpuoju laikotarpiu firma tęs nuostolingą gamybą, kol nuostoliai bus mažesni negu pastovieji kaštai. Kai nuostoliai susilygins su pastoviaisiais kaštais, firma nutrauks gamybą (firmos veiklos nutraukimo taškas). V.5 Ilgalaikė konkurencinė pusiausvyra firmoje ir šakoje • Visos šakos firmos gauna nulinį ekonominį pelną (gaunamas normalus pelnas); • Nėra jokių stimulų naujoms firmoms įeiti į šaką ar išeiti iš jos; • Įmonės tobulos konkurencijos sąlygomis gamina daugiausiai produkcijos, mažiausiomis kainomis VI. MONOPOLIJA • VI.1 Monopolinės firmos produkcijos paklausa • Absoliučioji arba grynoji monopolija - tai toks rinkos sandaros tipas kai yra vienintelis prekių, neturinčių artimų pakaitų, pardavėjas. • Grynoji monopsonija (pure monopsony) - tai rinka, kurioje vyrauja vienintelis pirkėjas. • Monopolinės firmos produkcijos paklausos kreivė (Dm) yra pasvirusi žemyn šios produkcijos rinkos paklausos kreivė, kadangi monopolininkas atstovauja visai šakai. VI.2 Įėjimo į šaką kliūtys monopolinėje rinkoje • 1. Išskirtinės teisės, gaunamos iš vyriausybės. Vyriausybė, suteikdama firmoms vienintelio pardavėjo statusą, suformuoja kliūtį kitoms firmoms. • 2. Patentai ir autorinės teisės (informacija). Patentai ir autorinės teisės garantuoja naujų produktų kūrėjams ar literatūros ir meno kūrinių autoriams išskirtines teises. • 3. Svarbiausių žaliavų šaltinių nuosavybė. • 4. Didelės monopolinės gamybos maži kaštai. • Firma, kuri gali patenkinti visą rinkos paklausą su mažesniais vidutiniais kaštais, negu tie, kurie būtų, jeigu dvi ar daugiau firmų pateiktų tą patį produkcijos kiekį, vadinama natūraliąja monopolija. VI.3 Bendrosios, vidutinės ir ribinės pajamos monopolijos atveju • Monopolinės firmos ribinės pajamos (Marginal Revenue) - tai papildomos pajamos, gaunamos pardavus papildomą produkcijos vienetą: • arba • MR=TR‘ • arba VI.4 Monopolinė firmos pelno maksimizavimo sąlyga • MR=MC • Bendrasis pelnas • Monopolijos efektyvumas VII. OLIGOPOLINĖ RINKA • VII.1 Oligopolinės rinkos apibūdinimas • Oligopolija (oligopoly) - rinka, kurioje visi produktai yra identiški arba artimi pakaitai, produkciją tiekia nedaugelis firmų, tačiau bent kelios jų palyginti didelės. • Pagrindinės oligopolinės rinkos savybės: • 1) Kiekvienos iš tokių firmų kainų ir gamybos apimties kitimas veikia kitų firmų kainas ir gamybos apimtį; • 2) Šioje rinkoje prekės gali būti identiškos arba skirtis reklama, įpakavimu, techninėmis charakteristikomis; • 3) Kelios, paprastai gerai žinomos, firmos tiekia didžiausią produkcijos kiekį. VII.2 Stabilios kainos modelis • Oligopolinė rinka!!!! Rinkos savybės !!!! • Veikia trys panašaus dydžio firmos - A, B, C. Firmų tikslas: išsaugoti arba padidinti užimamos rinkos dalį. Galimos elgesio strategijos: • Kitos firmos į A firmos kainos pakeitimą gali atsakyti tuo pačiu. • B ir C firmos ignoruos bet kokį A firmos kainos pakeitimą. • B ir C firmos ignoruos A firmos kainos didinimą, bet reaguos į kainos mažinimą. • Kokią strategiją firmos pasirinks? • 1a) Kai PA↑ ir PB↑, PC↑; kam naudinga? TRA TRB TRC ? • 1b) Kai PA↓ ir PB ↓ , PC ↓ ; kam naudinga? TRA TRB TRC ? • 2a) Kai PA↑ ir PB, PC nekeičia; kam naudinga? TRA TRB TRC ? • 2b) Kai PA↓ ir PB , PC nekeičia; kam naudinga? TRA TRB TRC ? • 3a) • 3b) • VII.3 Kartelis • Kartelis (cartel) - tai formalus susitarimas tarp firmų dėl kainų ir rinkos. • Slaptų susitarimų kliūtys: • 1. Kaštų ir paklausos skirtumai. • 2. Firmų skaičius. • 3. Sukčiavimas (slaptos nuolaidos, gamybos didinimas). • 4. Smukimas. • 5. Galimas įėjimas (naujų konkurentų pasirodymo galimybė) • 6. Teisinės kliūtys.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!