Pagrindinės kliūtys plėtojant verslą. UAB "Šeigo" susidūrimas su kliūtimis plėtojant verslą

Samanta Balčiūnaitė. Pagrindinės kliūtys plėtojant verslą. UAB „ŠEIGO“ susidūrimas su kliūtimis plėtojant verslą: ekonomikos kursinis darbas / mokslinis vadovas lekt. Liongina Juozaitienė; Šiaulių universitetas, Ekonomikos katedra. – Šiauliai, 2006. – 24 p. ANOTACIJA Kursiniame darbe nagrinėjamos pagrindinės kliūtys verslo plėtojimui Lietuvoje. Aptariamos mokesčių sistemos formos, konkurencinis pranašumas bei dėl konkurencijos atsiradusių rinkų tipai. Taip pat akcentuojama rizika, kuri verslininko tyko visur ir visada. Trumpai apibūdinama verslo inkubatorių veikla, kuri teikia konsultacines pagalbas ir pan., bei valstybės parama verslui. Aptariamos UAB „ŠEIGO“ susidūrimas su kliūtimis plėtojant verslą. Siekiama išsiaiškinti kokia nepalankiausia kliūtis trukdo sėkmingai plėtoti verslą. 1. Verslo samprata Verslas yra žaidimas – didžiausias žaidimas pasaulyje, jeigu žinote, kaip jį žaisti. Thomas J. Watson Vyresnysis IBM kompanija Pirmiausia verta išsiaiškinti, kas gi apskritai yra verslas. Tai nėra toks paprastas klausimas, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Verslo sąvoka gali būti apibrėžta lakoniškai: tai amatas, smulkioji gamyba, užsiėmimas ar darbas, konkretaus ūkininkavimo sfera, konkreti verslininkystės išraiškos forma [9]. Anot ,,Ekonomikos terminų žodyno“ autorių, ekonomikos teorijos kontekste verslą vertinti galima dvejopai: viena, jis įeina į rinką kaip prekių ir paslaugų tiekėjas jas perkantiems namų ūkiams; antra, jis perka iš namų ūkių gamybos išteklius, kad gamintų tas prekes ir teiktų paslaugas. Kiek kitaip verslą apibrėžia V. Gronskas savo knygoje ,,Verslo ekonomika“. Jis lygina verslą su dvisparniu paukščiu, kurio vienas sparnas yra produktų bei paslaugų gamyba, o kitas-komercija. Iš tiesų, jei bent vienas iš šių ,,sparnų“ nedirba tolygiai ir užtikrintai, jei ,,sparnai“ neatitinka vienas kito-verslas negali normaliai funkcionuoti ir yra pasmerktas žlugti. Taigi nuo šių ,,sparnų“ – sudeda- mųjų ekonominės verslo struktūros dalių- bei jų sąveikos labai priklauso verslo funkcionavimas ir jo efektyvumas [6]. Tad kokia gi verslo esmė?Remiantis šiais išdėstytais požiūriais būtų galima sakyti,kad ji susideda iš dviejų pagrindinių punktų: verslo ,,gamybinis sparnas“ kuria produktus (nebūtinai vien materiali- nes prekes, tai gali būti ir paslaugos ar informacija);verslo ,,komercinis sparnas“ yra kaip būdas, kuriuo rinkoje keičiasi ,,gamybinio sparno“ pagaminto produkto savininkai. Savininkų pasikeitimas vyksta savanoriškai, taigi šis procesas yra naudingas tiek produkto pardavėjui,kuris netekdamas pro- dukto gauna už jį pinigus ar kitas vertybes,tiek ir pirkėjui, kuris sumoka pinigus, kad galėtu naudotis produkto teikiama nauda. Taip atrodo verslas ,,iš išorės“.Jei pažvelgti į jo struktūrą iš vidaus, atsiveria gerokai sudėtingesnis paveikslas. Savo ruožtu komercija įmonėje apima įmonei reikalingų išteklių (darbo, kapitalo, žemės) pirkimą atitinkamoje rinkoje ir pagamintų prekių bei paslaugų pardavimą prekių rinkoje. Taigi komercija apima, ne tik prekybą pagamintais produktais, bet ir kitas prekybos formas: prekybą gamybos įrenginiais, žaliavomis ir medžiagomis, komercinę bankininkystę, susijusią su fi- nansinio kapitalo skolinimu, pirkimu ir pardavimu, įmonei reikalingų darbuotojų samdymą, žemės pirkimą ar nuomą, komercinį draudimą. Negalima pamiršti ir marketingo bei reklamos,be kurių dau- geliu atveju verslas negalėtų funkcionuoti [9]. Kiekvienas verslininkas siekia gauti didžiausią pelną mažiausiomis sąnaudomis. Kad jam tai pavyktų, jis turi sėkmingai suderinti begales pačių įvairiausių veiksnių, kurie beveik visada nenoriai leidžiasi suderinami. Verslininkas turi pasirinkti geriausią gamybinių išteklių derinį bei gaminamos produkcijos kiekį, sujungti atskirus gamybinius išteklius, numatyti visus galimus sunkumus ir jų apėjimo ar pašalinimo būdus,kūrybiškai organizuoti gamybinę-komercinę veiklą ekonominės rizikos sąlygomis. Verslo pasaulis dinamiškas, todėl verslininkas privalo sugebėti veikti greitai ir nedvejodamas, tačiau tuo pat metu šaltai ir apgalvotai[12]. 2. Pagrindinės kliūtys verslui Atskleidus verslo ekonominę struktūrą, tampa aišku, kad versle negali būti vieno kelio,vieno sėk- mės recepto. Verslininkystė Lietuvoje susiduria su įvairiomis jos plėtrą stabdančiomis kliūtimis. Nežiūrint to, kad visų verslininkų tikslas yra vienas(pelningas verslas), jie siekia jo pačiais įvairiausiais metodais, kurie priklauso nuo verslo veiksnių, todėl kad tai pavyktų įgyvendinti verslininkas privalo išsiaiškinti, kas labiausiai trukdo verslo plėtrą. Pagrindinės kliūtys yra šios: nepalanki mokesčių sistema; • nepalanki mokesčių sistema; • didelė konkurencija; • kompetencijos stoka; • didelė rizika; • lėšų trūkumas; • žinių, patyrimo stoka; • menka valstybės parama verslo pradžioje; • kvalifikuoto personalo stoka. 2.1 Mokesčių sistema Valstybė veikia šalies verslą ir visą ūkį,reguliuodama jį įstatymais ir mokesčiais.Lietuvos mokes- čių sistemą sudaro mokesčiai, mokami į valstybės biudžetą ir fondus. Šie mokesčiai mažina versli – ninkų grynąjį pelną (kuo jis didesnis, tuo didesni mokesčiai valstybei). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą yra nustatyti tokie mokesčiai ir rinkliavos [9]: 1. pridėtinės vertės mokestis (PVM); 4. žemės mokestis; 2. akcizai; 5. mokestis už valstybinius gamtos išteklius; 3. mokestis už aplinkos teršimą; 6. nekilnojamojo turto mokestis; 10. pelno mokestis ir atsiskaitymai nuo pajamų 7. prekių apyvartos mokestis; pagal LR miškų įstatymą. 8. įmokos į garantinį mokestį; 9. privalomojo sveikatos draudimo įmokos; Yra ir dar daugelis kitų mokesčių, tačiau šie, mano manymu, patys svarbiausi. Akcizo mokestį moka prekių sandėlių savininkai, importuotojai, kiti asmenys, įsigiję ar importavę prekes be akcizų, bet panaudoję kietiems tikslams. Įmokos į garantinį fondą sudaro 0,2 % nuo priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio. Moka visos įmonės, viešosios įstaigos, bankai ir kredito unijos. Mokestį už aplin- kos teršimą moka fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš stacionarių taršos šaltinių,ir tiek, kuriems privaloma turėti gamtos išteklių naudojimo leidimą. Šio mokesčio tarifai ir jų koeficientai nustatomi teršalams ir teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai. Mokestį už valstybinius gamtos išteklius reglamentuoja specialus įstatymas. Šiuo mokesčiu apmokestinami visi juridiniai ir fiziniai asmenys, išgaunantys Respublikos valstybinius gamtos išteklius. Mokesčiai mokami avansu kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos lygiomis metinių mokesčių sumos, kuri apskaičiuojama pagal numatomų sunaudoti išteklių kiekį, dalimis. Nekilnojamojo turto mokestį nu- stato įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymai. Mokestis mokamas už visą ne- kilnojamąjį turtą, išskyrus žemę, orlaivius ir laivus. Mokesčio tarifas – 1 % nekilnojamojo turto mokestinės vertės [7]. Prekių apyvartos mokesčiais apmokestinami prekių gamintojai ir importuotojai. Prekės apmokestinamos taikant tokius mokesčių tarifus: lengviesiems automobiliams 15 % apmo – kestinamos vertės, viršijančios 100 tūkst. Lt; erotinio ir smurtinio tipo spaudos leidiniams – 75 %; Vyriausybės patvirtintame s1ra6e nurodytiems skystiems parfumerijos, kosmetikos, tualetiniams preparatams ir kitoms prekėms, kurios pagal akcizų sistemą nėra akcizų objektas, tačiau jų sudėtyje yra etilo alkoholio – 10 Lt už litrą. Pelno mokesčio mokėtojai yra visi Lietuvos ir užsienio juridiniai asmenys, registruoti Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka [9]. Pelno mokesčio nemoka: 1. biudžetinės įstaigos; 2. Lietuvos bankas; 3. pelno nesiekiantys vienetai; 4. valstybė ir savivaldybės; 5. valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos; 6. valstybinė įmonė indėlių ir investicijų draudimas. Pelno mokesčio tarifai yra 15, 13, 10 %. PVM apmokestinami Respublikos juridiniai ar fiziniai asmenys, vykdantys bet kokią ekonominę veiklą. PVM objektas yra: prekių tiekimas ir paslaugų teikimas; prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės; prekių importas,kai prekės pagal šio įstatymo nuostatas laikomos importuotomis šalies teritorijoje. Standartinis pridėtinės vertės mokestis yra 18 %. Žemės mokestį reglamentuoja LR žemės mokesčio įstatymas. Mokestį moka visi privačios žemės savininkai. Žemės mokesčio tarifas metams – 1,5 % žemės kainos [7]. 2.2 Konkurencingumas Rinkos sąlygomis konkurencinė kova yra sveikas reiškinys, kai ji nukreipta į kokybę ir kainą. Kiekviena valstybė numato konkurencijos tvarką, bet jos neriboja. Tarp ūkio subjektų draudžiama nesąžininga konkurencija. Konkurencinė kova tarp įmonių daugiausia vyksta inovacijų srityje, todėl labai svarbu yra apsaugoti savo teises į naujausius techninius sprendimus. Pastaruoju metu ypač didelė konkurencija vyksta modernių technologijų, elektroninio ryšio, biotechnologijų srityje. Todėl firmos, kurių veikla susijusi su kuria nors iš anksčiau minėtų sričių, stengiasi turėti kuo daugiau patentų, kad galėtų turėti monopoliją rinkoje. Firma, turinti patentus rinkoje parduodamai produkcijai, garantuoja savo verslui geriausiais sąlygas, nes konkurentai negali pardėti tiekti rinkai tokių pat produktų, nepažeidę patento savininko teisių [1]. Pagal požymių raišką skiriami šie rinkos tipai: • tobuloji konkurencijos rinka; • monopolinė rinka; • monopolinės konkurencijos rinka; • oligopolinė rinka. 2.2.1 Tobuloji konkurencijos rinka Ji dar vadinama polipoline rinka. Tai tokia rinka, kurioje yra labai daug pirkėjų ir pardavėjų, prekiaujančių tapatingomis prekėmis, nėra didelių kliūčių gamintojams patekti ar pasitraukti iš rinkos, visi rinkos dalyviai turi pakankamą informacija apie kainas, prekių kiekį bei kitas rinkos są - lygas. Gamintojai negali kontroliuoti kainų, o pirkėjai daryti poveikį joms. Tobulos konkurencijos rinkoje firmos gali parduoti bet kokį produktų kiekį nuo jų nepriklausomomis kainomis. Firmos kainą priima. Šioje rinkoje ryšys tarp gamintojo ir vartotojo nėra reikšmingas. To priežastis paprasta – paklausos kreivė sutampa su firmos ribinių pajamų kreive [8]. Konkurencinė firma yra ta, kuri parduoda pagamintą produkciją tobulosios konkurencijos rinkoje. Norėdami nuspėti, kokį produkcijos kiekį gamins konkurencinė firma, ekonomistai sukūrė tobulosios konkurencijos modelį. Tobulosios konkurencijos rinką apibudina keturios sąlygos [11]: 1. Jos rinkos dalyvis nesugeba kontroliuoti kainos. Tobulas konkurentas priklauso nuo beas – menės rinkos malonės. Rinkoje yra didelis pirkėjų skaičius ir kiekvienas dalyvis yra per daug menkas, kad galėtų daryti įtaką rinkos kainai. 2. Produktų homogeniškumas. Jei produktai yra identiški, nėra priežasčių teikti pirmenybę vienai firmai prieš kitą, nes vienos firmos parduodamos produktus yra tobulas kitos firmos parduodamo produkto pakaitalas. 3. Nėra jokių įėjimo į rinką ar išėjimo iš jos kliūčių. 4. Firmos ir pirkėjai turi išsamią informaciją apie esamus produktus, kainas, technologiją, pelno galimybes, gali greitai reaguoti į besikeičiančias rinkos sąlygas perskirstydami ištek- lių naudojimą. Tobulos konkurencijos rinka yra abstraktus modelis. Jos nėra ūkinėje tikrovėje (išskyrus atskiras apraiškas). Ji neturėtų būti tikslas, kurio vertėtų siekti šalies ekonomikai. Antra vertus, tobulos kon- kurencijos rinkos modelis yra universalus, todėl jis patogus tirti ūkinę tikrovę. Ekonomistai sutinka, kad esant tam tikriems apribojimams ir išimtims tobulosios konkurencijos ekonomika lemia efektyvų visuomenės išteklių panaudojimą. Konkurencinė kainų ekonomika visuomenėje esančius ribotus išteklius paskirsto taip, kad maksimizuotų vartotojų pasi- tenkinimą. Faktiškai riboti ištekliai yra panaudojami efektyviai, kai tenkinamos dvi sąlygos, kurias pavadinsime išteklių paskirstymo efektyvumu ir gamybos efektyvumu [11]. 2.2.2 Monopolinė rinka Monopolija yra tobulos konkurencijos priešingybė. Tobulos konkurencijos atveju yra labai daug firmų, gaminančių tapačią produkciją. Tuo tarpu monopolija yra vienintelė firma, gaminanti pakaitalų neturinčią produkciją. Monopolija su savo gamintojais atstovauja šakai, ji neturi konkurentų, ji turi didžiulę įtaką nustatant produktų gamybos kiekį bei jų kainą. Pagrindiniu vady – binikų uždaviniu tampa tokios kainos, kuri maksimizuotu pelną, nustatymas [1]. Norint išlaikyti monopolinę galią ilgu laikotarpiu, būtinos įėjimo kliūtys. Jei būtų galima laisvai patekti į monopolinę rinką, tai monopolistų gaunamas pelnas viliotų kitus gamintojus. Todėl padidėtų gamintojų skaičius ir pasiūla. Rinkai tampant konkurenciniai monopolistas prarastų galimybę kontroliuot kainą. Pagrindinės įėjimo kliūtys yra [11]: • Vyriausybės licenzijos ir privilegijos.Licencija – tai išimtinė teisė užsiimti tam tikra veikla; • patentai ir autorinės teisės; • išimtinė svarbių išteklių kontrolė; • masto ekonomija: kaštai. Kai kuriose šakose šiuolaikinė technologija įgalina pasiekti žemus gamybos kaštus tik stambiems gamintojams gaminantiems didelę produkto rinkos dalį. Esant stambiai masto ekonomijai, didinant gamybos apimtį mažėja firmos vidutiniai kaštai. Prekinio ūkio sąlygomis reti atvejai, kai prekes rinka pateikia vienintelė firma. Tokia firma vadinama gryna monopolija. Gryna monopolija gali egzistuoti tik tada, kai vieninteliam prekės gamintojui nėra artimų prekės pakaitalų. Jos gaminama produkcija turi labai aiškiai ir gerokai skirtis nuo kitų firmų gaminamų prekių. Natūrali monopolija – tai rinkos situacija, kai dėl gamybos masto ekonomijos ir kitų veiksnių pigiau gaminti vienoje,o ne keliose firmose.Natūralios monopolijos pavyzdžiu gali būti vietinės telefonų tarnybos, geležinkelio, elektros energijos, dujų tiekimo paslaugos [8]. 2.2.3 Monopolinės konkurencijos rinka Natūralios monopolijos anksčiau ar vėliau tampa konkuruojančiomis firmomis. Svarbiausias monopolinės konkurencijos bruožas – gaminamos prekės diferenciacija. Monopolinės konkurencijos bruožai [8]: 1. turi būti didelis firmų, gaminančių artimus pakaitalus, skaičius; 2. patekti į rinką nėra kliūčių, negali būti susitarimų dėl kainos, rinkos pasidalijimo, gamybos kvotų. . Tai ne juridinė, o ekonominė sąlyga,nes rinkoje yra labai didelis panašios paskirties gamintojų skaičius. Sunku ir neįmanoma įsivaizduoti, kad vaisvandenių gamintojai galėtų susitarti dėl panašių sąlygų. 2.2.4 Oligopolinė rinka Nei grynoji monopolija, nei konkuruojanti firma nėra stabilūs prekių rinkos dalyviai. Dinamiškai besikeičiančios technologijos, masiškai pasirodančios naujos prekės pakeičia monopo – lijų ir konkuruojančių firmų padėtį rinkoje. Šis tapsmas jungia tobulos konkurencijos ir monopolijų elgsenos rinkoje bruožus. Oligopolija – tai rinkos struktūra, kurioje keletas pardavėjų parduoda pagrindinę produkto dalį, į kurią sunku arba neįmanoma patekti naujiems pardavėjams. Oligopolinės firmos parduodamas produktas gali būti diferencijuotas arba standartizuotas.Oligopolinėse rinkose dažniausiai dominuoja nuo dviejų iki dešimties firmų, gaminančių pusę ir daugiau visos šakos produkcijos. Oligopolija yra pagrindinė šiandieninės rinkos struktūros forma. Išskirtinis oligopolinei rinkai būdingas bruožas – gamintojų tarpusavio priklausomybė [8]. Oligopolijų susidarymo priežastis yra analogiškos monopolijų susidarymo priežastims: efek – tyvumas, dirbtinės įėjimo kliūtys ir vyriausybės sankcijos. Skiriamos tokios dirbtinės kliūtys [11]: • Garsūs vardai reiškia kokybę, reputaciją, įgytą per keliolika veiklos metų. Bet kuris konkurentas, norintis patekti į šią rinką, pirmiausia turi nugalėti vartotojų ištikimybę esantiems vardams. • Informacijos pranašumai. Egzistuojanti firma turi tam tikrą kontaktų tinklą ir sukauptą informaciją.Kai kuriose šakose labai svarbus yra firmos mokslininkų patyrimas, užtikrinantis naujų produktų kūrimą arba senų tobulinimą. • Būtinas pagrindinis pradinis kapitalas. Norint įeiti į oligopolinę rinką dažnai būtinas didelis pradinis kapitalas. Tačiau bankai nėra labai linkę finansuoti rizikingus projektus, turinčius nedideles pasisiekimo galimybes, o jei finansuoja, tai nustato aukštą palūkanų normą. • Strateginiai motyvai. Įėjimą atbaidanti politika yra nukreipta prieš konkurentų įsiskverbimą į šaką. Norėdami sustabdyti kitų firmų patekimą į šaką oligopolistai sąmoningai gali nustatyti mažesnes kainas, sudaryti ilgalaikius kontraktus su pagrindinių išteklių tiekėjais. Konkurenciją ribojančius veiksnius kontroliuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. Už konkurencijos įstatymo pažeidimus yra skiriamos piniginės baudos [2]. Reikia nepamiršti, kad verslo sėkmei didžiulės reikšmės turi ES konkurencijos politika, kurios taisyklės reglamentuoja įmonių veiksmus rinkoje. Įmonių ir konkurencijos politikos yra glaudžiai susijusios ir papildo viena kitą. Konkurencijos politika – tai visuma Europos bendrijų taikomų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams, skatinti ekonomikos efektyvumą bei sudaryti palankias sąlygas inovacijoms ir techninei pažangai. Tuo tarpu įmonių politika siekia didinti įmonių konkurencingumą sukuriant palankias verslo sąlygas [3]. 2.3 Rizika Verslas be baimės. Šiais laikais rizika tyko verslininko visur. Rizikos šaltinių gali tapti nesutvarkyta apskaita, laiku neapmokėta sąskaita, nenumatytas darbo inspektoriaus vizitas... Tačiau kartais verslo rizikos šaltiniu gali tapti įvykiai, vykstantys už tūkstančių mylių nuo verslo vystymo vietos. Europos centrinio banko sprendimas pakelti palūkanų normas ar pradėti intervenciją valiutų rinkose nuo finansinės rizikos neapsidraudusiam verslininkui gali kainuoti daug daugiau , negu tik pinigus – viso verslo ateitį. Netikėtas valiutos pabrangimas gali sužlugdyti buvusį pelningą kontraktą. Pabrangusios žaliavos ar padidėjusios paskolos aptarnavimo išlaidos gali priversti verslininką suabejoti, ar buvo verta investuoti į dabartinį verslą [15]. Rizika, atsižvelgiant į šiandieninį jos ištyrimo laipsnį, - tai reiškinių ar procesų visuma, neturinti vienaprasmės definicijos, tiesiogiai nefiksuojama ataskaitiniuose dokumentuose, neturi visuotinai pripažintų valdymo svertų, tačiau racionaliai valdoma gali 15-20 % padidinti šalies ar regiono finansų ar kitų išteklių efektyvumą. Rizikos sąvoka skverbiasi praktiškai į visas žmogaus veiklos ir gyvenimo sritis, įgaudama įvairiausių prasmių. Didžiulė rizikos atmainų įvairovė suformuoja poreikį aprėpti bent pagrindinius tos įvairovės aspektus, siekiant sukurti rizikos valdymo mechanizmo prielaidas [5]. Be rizikos dar iškyla problema iš kur gauti verslo pradžiai lėšų, jei jų trūksta yra keletas būdų kaip jas gauti, tačiau vėlgi tai yra rizika. Jei nepasiseks verslas, tuomet gresia bankrotas, o tuomet bus sudėtinga grąžinti skolintus pinigus. Jeigu būtinoms investicijoms padaryti trūksta nuosavų lėšų, teks ieškoti kitų šaltinių. Vienas jų – banko paskola. Bankų reikalavimai naujai įmonei, deja, yra kiek griežtesni, negu jau bent vienerius metus veikiančiai įmonei. Tačiau jei verslininkas turi gerą patirtį veikoje, kurią jis nori vystyti, jo šansai didesni. Jei neturi bankui patrauklaus užstato arba nenorite užstatyti šeimos turto, banko paskola gali būti apdrausta UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ draudimo polisu. Bet kuriuo atveju turėtumėte nusiteikti, jog teks investuoti nuosavų lėšų, ir tai sudarys mažiausiai 25-30% nuo norimos gauti paskolos sumos [4]. Veiklai būtiną įrangą, transporto priemones ar patalpas galima įsigyti lizingo būdu. Tačiau verslininkas skolindamasis iš banko dalį paskolos gali skirti apyvartinėms lėšoms, tuo tarpu pasinaudojęs lizingu tokios galimybės neturės. 2.4 Verslo inkubatorius Kartais eilinis žmogus turėdamas daug pinigų, ir norėdamas sukurti kokį nors verslą, nežino nuo ko pradėti, kur investuoti pinigus, kaip vykdyti verslą, kad jis nežlugtų. Dažniausiai tada jis nusprendžia kreiptis į tam tikrą įstaigą ieškoti pagalbos – į verslo inkubatorių. Verslo inkubatorius – tai vienos apskrities, vienos ar kelių savivaldybių teritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuri ūkio subjektams lengvatinėmis sąlygomis nuomoja patalpas, teikia biuro bei verslo valdymo paslaugas (informaciją, konsultaciją, mokymus ir pan.), tarpininkauja gaunant finansinę paramą bei diegiant naujas technologijas ir mokslo naujoves versle. Verslo inkubatorių rūšys yra dvi [9]: • gamybiniai ir paslaugas teikiantys inkubatoriai. Juose telkiami verslo subjektai, vykdantys gamybinę veiklą, užsiimantys mažmenine prekyba, teikiantys paslaugas; • technologiniai inkubatoriai. Čia telkiami ūkio subjektai, teikiantys taikomųjų tyrimų, mokslo naujovių, jų panaudojimo versle paslaugas, kuriantys naujus produktus ar kokiu nors kitu būdu komercializuojantys intelektinę produkciją. Pagrindiniai verslo inkubatorių tikslai [14]: • padėti naujai besikuriančioms miesto ir regiono smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms subręsti; • išugdyti jų sugebėjimus prisitaikyti ir nepriklausomai veikti rinkoje; • inicijuoti naujų verslų ir darbo vietų kūrimą; • remti naujų technologijų vystymąsi bei inovacijų diegimą versle ir padėti tokio pobūdžio projektams įgauti komercinį pagrindą; • mažinti nesėkmingų verslų kiekį ir pailgintį verslo amžių; • formuoti verslo bendradarbiavimo tinklą mieste ir regione; • vienyti pastangas pritraukiant Lietuvos ir tarptautines finansavimo programas bei remti firmas jų įgyvendinime; • sudaryti sąlygas miesto verslo visuomenei pasinaudoti Verslo Inkubatoriuje turima ir kaupiama informacija - šalies ir užsienio šaltiniais apie tarptautinį verslą, įstatyminėmis bazėmis, verslo inovacijomis, leidžiamais katalogais, naudojantis tiek spaustuvine medžiaga, tiek elektroninėmis ryšių priemonėmis (internetu); • bendradarbiauti su Lietuvos bei užsienio verslo inkubatoriais ir kitomis verslo rėmimo struktūromis, nevyriausybinėmis organizacijomis, įvairiomis firmomis. Verslo inkubatoriai padeda kurti verslą Lietuvoje, kuria naujas darbo vietas, kelia šalies ekonominį potencialą. Jų reikšmė ateityje nesumažės, svarbu, kad verslininkai aktyviai naudotųsi verslo inkubatorių paslaugomis [10]. 2.5 Valstybės parama verslui Verslininkas, norintis pradėti verslą, ne visuomet gauna paramą iš valstybės dėl jų keliamų reikalavimų, kurie verslininkui nebūna palankūs. Todėl norėčiau apžvelgti keletą valstybinės paramos formų. Jei verslas bus susijęs su žemės ūkio veikla ar bus vystomas kaimo vietovėje, galima prašyti SAPARD paramos. Įvairioms kitoms veikloms vystyti gali tikti PHARE 2002 programų teikiama parama. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsirado galimybė gauti negrąžintiną finansavimą iš ES struktūrinių fondų. ES struktūrinių fondų finansuojami projektai turi atitikti Bendrojo programavimo dokumento, jo priedo ir gairių pareiškėjams turinį. Atitikimas reikalingas todėl, kad projektai turi įgyvendinti ES struktūrinių fondų finansuojamą programą ir prisidėti siekiant jos fizinių rodiklių. Todėl didžiausias galimybes gauti paramą turi projektai tie, kurie geriausiai atitinka Bendrojo programavimo dokumento strategiją ir joje įtvirtintas Lietuvos nacionalinės bei ES politikos kryptis, o jų neatitinkantys projektai negali būti remiami. ES struktūrinių fondų parama skiriama taikant vieną iš trijų paramos skyrimo procedūrų: tiesioginio finansavimo, tęstinio paramos teikimo ar ribotos trukmės paramos teikimo [10]. Pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą yra skiriamos 26 Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos sritys [13]: 1. Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas; 2. Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija; 3. Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo  užtikrinimas; 4. Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos; 5. Verslo aplinkos gerinimas; 6. Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas; 7. Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų, socialinių paslaugų  infrastruktūros plėtra; 8. Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra ; 9. Parama programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei; 10. Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas ir modernizavimas; 11. Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas; 12. Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas. 3. UAB „ŠEIGAS“ įmonės susidūrimo su pagrindinėmis kliūtimis plėtojant verslą įvertinimas 3.1 UAB „ŠEIGAS“ apibūdinimas UAB „ŠEIGAS“ yra verslo įmonė įsikūrusi adresu Šiauliuose Donelaičio g. 12. Ši įmonė įkurta 1992 m. balandžio 7 d. ir sėkmingai veikianti iki šių dienų. Nuo pat jos įkūrimo „ŠEIGAS“ buvo akcinė bendrovė ir yra akcinio kapitalo pagrindu organizuota įmonė, bendrovė dukterinių, asocijuotų įmonių neturi. Tačiau nuo 2005 metų gruodžio 16 d. AB „ŠEIGAS“ buvo pertvarkytas į UAB „ŠEIGAS“. Taip įvyko, dėl man nežinomų priežasčių, mat įmonės vadovai nenorėjo komentuoti. Įmonė priskiriama mažoms įmonėms, joje dirba 44 darbuotojai, jie yra pakankamai kvalifikuoti. Kaip teigė pats direktorius, jie nepriima nekvalifikuotų darbuotojų, nes tai mažintų darbo našumą, todėl priima darbuotojus turinčius darbo patirtį. Tačiau buvo atvejis, kai įmonė nusipirko naujus technologinius įrenginius baldų gamybai, o darbuotojai nemokėjo tikslingai su jais dirbti, tuomet teko juos apmokyti. Be to, UAB „ŠEIGAS“ pirkdamas šiuos įrenginius patyrė didžiausią riziką, nes ne visiškai tiksliai buvo įvertinę rinkos pokyčius, resursų kainų kėlimą ir kt. Buvo iškilusi tokia rizika, kad galėjo prarasti visą verslą, nes naujų įrenginių kainos buvo labai didelės, teko imti paskolą iš banko. Bendrovės ūkinė veikla yra baldų gamyba, mažmeninė jų prekyba. Ši bendrovė gamina biuro baldus, miegamojo kambario baldus, prieškambario bei svetainės baldus, vaikų kambario baldus, virtuvės baldus, vonios kambario baldus ir kitus įvairiausius baldus: stalus, kėdes ir t.t. UAB „ŠEIGAS“ vykdo prekybą į Latviją ir Rusiją, bei į Lietuvos miestus, tokius kaip Vilnius, Klaipėda, Kaunas, Panevėžys, Marijampolė, Alytus ir į kitus mažesnius miestus. 3.2 Įmonės susidūrimas su kliūtimis plėtojant verslą Buvo apklausta 20 įmonės darbuotojų anketos pagalba, kuri pateikta pirmame priede. Norėjau išsiaiškinti, kaip mokslinėje literatūroje pateikta medžiaga atsispindi praktikoje, ir tam pasirinkau įvertinti UAB „ŠEIGO“ veiklos susidūrimą su kliūtimis plėtojant savo verslą.Buvo apklausti įmonės darbuotojai nuo 30 iki 55 metų, tai nebuvo mano pačios nustatytas amžiaus tarpsnis, tiesiog rinkausi pagal specialybes: nuo baldų apmušėjų iki direktoriaus ar valdybos pirmininko, kuriam beje yra daugiausia metų. Pagrindinės kliūtys verslui Nepalanki mokesčių sistema Įstatymų nepastovumas Nenuspėjamos energetinių resursų kainos Nepalankios sąlygos imant paskolas iš bankų Apklausos rezultatai 65 % 10 % 24 % 1 % 1 lentelė Pirmuoju klausimu norėjau atkreipti dėmesį į tai, kad mokslinėje literatūroje, procentais skaičiuojant, pati didžiausia problema plėtojant verslą yra dideli mokesčiai ir nepalanki jų sistema. Būtent mano apklausos duomenimis tai pasitvirtina (1 lentelė). Net 65 % apklaustųjų įvardija nepalankią mokesčių sistemą, kaip pačią didžiausią ir opiausią problemą plėtojant verslą Lietuvoje, 24 % teigia, kad nenuspėjamos energetinių resursų kainos yra taip pat svarbi problema ir tik 10 % nepatenkinti įstatymų nepastovumu, beveik niekas nesiskundžia sąlygomis imant paskolas iš bankų, tik 1 % pasirinko šį atsakymą, taip yra tikriausiai todėl, kad neteko imti paskolos iš banko. Kaip pats įmonės direktorius įvardija, verslininkas niekada nežino kokius papildomus mokesčius įves savivaldybė ar Lietuvos vyriausybė. Taip pat kaip kliūtis verslui plėtoti įvardija ir šias, atrodo nereikšmingas, bet sukeliančias įvairių rūpesčių problemas: energetinių resursų kainų nevienodumas, nenuspėjamos jų kainos; nesuteikiamos lengvatos į naujų technologijų įsigyjama, į technologinių parkų atnaujinimą; nevienoda konkurencija, valstybinių užsakymų gausumo srityje, viskas vyksta pagal išankstinius susitarimus; taip pat opi problema yra aukštos skolinamų pinigų palūkanos verslo plėtojimui, tačiau mano apklausos duomenimis tai nepasitvirtino. 2 lentelė Ar palanki mokesčių sistema TAIP KARTAIS NE STENGIUOSI Į TAI NEKREIPTI DĖMESIO Apklausos rezultatai 0 % 0 % 95 % 5 % 3 lentelė Nepalankiausia mokesčių forma Žemės mokestis Nekilnojamojo turto mokestis Prekių apyvartos mokestis Visi išvardyti, ir daug kitų Apklausos rezultatai 0 % 0 % 0 % 100 % Kaip jau pastebėjome pirmuoju klausimu, buvo įvardinta, kad pati opiausia problema yra nepalanki mokesčių sistema, o antrasis klausimas buvo skirtas tam, kad dar kartą pabrėžtumėm, jog žmonės užsiimantys verslu yra nepatenkinti vyraujančia mokesčių sistema Lietuvoje (2,3 lentelės), todėl reikia, kad vyriausybė atkreiptų į tai dėmesį, juk net 95 % mano apklaustųjų žmonių nepatenkinti esamomis mokesčių sistemos formomis ir tik 5 % į tai nekreipia dėmesio, tiesiog stengiasi prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Ir kas paneigs, jog kitose įmonėse nebus tokia pati situacija, manau niekas. Versle dalyvaujantys žmonės nepatenkinti beveik visais mokesčiais, dažnai jie būna netikslingai ar nesuprantamai parašyti. UAB „ŠEIGO“ įmonės direktoriaus teigimu mokesčių formos turėtų būti suformuluotos taip, kad vyriausias buhalteris ir įmonės vadovas perskaitęs įstatymą suprastų ko iš jo norima, o ne vyktų interpretacijos per įstatyminius aktus, seminarus, papildomus išaiškinimus. Visiems mokesčiams turėtų būti aiški motyvacija ir tiesioginė priklausomybė, būtent nuo ko yra tiesiogiai apskaičiuojamas mokestis. 4 lentelė Valstybės parama verslui-ar ji pakankamai remia? Taip, ji teikia visokeriopą pagalbą Valstybė tik daug kalba apie paramą verslui Sunku gauti iš valstybės paramą Visai neremia Apklausos rezultatai 10 % 50 % 40 % 0 % 50 % įmonės darbuotojai, kurie dalyvavo apklausoje, tvirtina, jog valstybė tik daug kalba apie paramą verslui, 40 % mano, kad sunku gauti paramą iš valstybės ir tik 10 % sutinka, jog valstybė teikia visokeriopą pagalbą (4 lentelė). Mano pačios vertinimai apie paramą verslui yra tokia pat kaip tų 50 % - kad valstybė tik daug kalba apie paramą verslui, tačiau realiai viskas vyksta atvirkščiai, daugiau maišo įvesdamos apribojimus, sukurdama valstybinių institucijų tikrinančių, kaip ta parama būtų naudojama, o ne tai, kad nustatytų aiškius kriterijus paramos gavimui ir juos padėtų įgyvendinti. UAB „ŠEIGAS“ jokios paramos nėra gavusi iš valstybės, nors buvo laikotarpis kuomet ji buvo be galo reikalinga, kai grėsė šios įmonės verslo žlugimas. 5 lentelė Ar esate linkę į inovacijas Taip, be naujų technologijų kūrimo sėkminga verslo plėtra neįmanoma NE Esu ištikimas tradiciniams gamybos būdams Tik tada kai yra galimybių Apklausos rezultatai 70 % 0 % 0 % 30 % 6 lentelė Ar siekiate konkuruoti? Niekada Tik pasitaikius tinkamai progai Kartais Visuomet, jei nekonkuruosi kiti išstums iš rinkos Apklausos rezultatai 0 % 10 % 0 % 90 % Pastarosios dvi lentelės viena su kita tarpusavyje susijusios (5,6 lentelės). Viena apie inovacijas įmonėje, o kita apie konkurenciją. 70 % apklaustųjų teigia, jog be naujų technologijų įgyvendinimo sėkminga verslo plėtra neįmanoma, o taip pat ir pranašumas tarp konkurentų, 90 % apklaustųjų mano, kad jei nekonkuruosi kiti tave išstums iš rinkos. Taigi, inovacijų siekimas tiesiogiai susijęs su pranašumu rinkoje. Juk jei tu nepasinaudosi suteikiamomis galimybėmis, inovacijomis, tai tuo pasinaudos konkurentai ir įgys pranašumą. Inovacijų diegimas suteikia galimybes sėkmingai konkuruoti rinkoje. Reikia nepamiršti, kad yra tokių žmonių, kurie nesiryžta naujovėms, gal todėl, kad nėra pakankamai drąsūs ar ryžtingi. Tai parodo mano apklausos rezultatai, 30 % apklaustųjų teigia, kad ryžtųsi inovacijoms tik tada kai yra galimybių, vadinasi jei jų nėra nebus ir naujovių, bet reikia nepamiršti, kad rinkoje viskas kinta, atsiranda vis naujesni įrenginiai, kurie didina našumą, o tuo pačiu ir įmonės pelną. Iš čia iškyla ir problema, kad 10 % žmonių, kurie dalyvavo apklausoje, konkuruotų tik pasitaikius tinkamai progai. Išties tai nėra gerai. Atsižvelgiant į UAB „ŠEIGAS“ veiklą, ši įmonė yra linkusi į naujoves, pvz. pervedant įmonę nuo serijinės gamybos į masinę gamybą, tai galima pasiekti tiktai įdiegiant automatines linijas. Šiuo metu įmonė tobulina technologijas serijinei baldų gamybai. Masinei gamybai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, lėšų, o svarbiausia rinkos, tačiau yra norima to pasiekti ir didelių pastangų dėka ateityje pavyks tai įgyvendinti. UAB „ŠEIGAS“ šiandien konkurenciją jaučia ne tik iš Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios gamina tą pačią produkciją, bet ir iš Lenkijos. Taip yra todėl, kad Lenkijos vyriausybė suteikusi dotacijas baldų eksportui į kitas šalis, tai ypač atsiliepia smulkiajam ir vidutiniajam verslui, tuo pačiu ir UAB „ŠEIGUI“. Tačiau konkurencijos pasiekoje kiekviena įmonė turi susirasti savo nišą rinkoje. Šią nišą turi ir UAB „ŠEIGAS“ – minkštų baldų gamyboje. Kiekvienas pirkėjas atsirenka prekę pagal kainą ir kokybę. Kaip įmonės direktorius vertina savo įmonės gaminamą produkciją? Jo manymu galėtų parašyti neblogą pažymį savo gaminamoms prekėms, tačiau kokiais būdais stengiasi konkuruoti neatskleidžia – tiesiog tai yra šiokia tokia paslaptis technologijose, kurios nenorėtų aiškinti. Tai yra suprantama, juk konkurentai visai čia pat ir jie bet kada gali pasinaudoti šiomis paslaptimis savo naudai. 7 lentelė Ar teko patirti kokių nors aferų iš konkurentų pusės Neteko Tenka labai dažnai tai patirti Iki aferų su konkurentais nedasileidžiame Neteko, bet yra buvę, kai mus pačius apkaltino aferizmu Apklausos rezultatai 0 % 15 % 75 % 10 % Kaip jau tikriausiai pastebėjote 7-oje lentelėje pateikti duomenys rodo, kad UAB „ŠEIGO“ 75% darbuotojų iki aferų su konkurentais nedasileidžia, tai išties geras etiško verslo pavyzdys,tačiau būtent neetiško verslo situacijų atsiranda dizaino srityje, kurių išvengti nepavyksta, konkurentai nukopijuoja UAB „ŠEIGO“ naujai suprojektuotų baldų gaminius, ir tai jau nebebūna naujiena rinkoje. Su šia problema susiduria 15 % darbuotojų, kai projektuotojų idėjos, atrodo dar iki galo nesubrandintos, o prekė atsiranda jau rinkoje. UAB „ŠEIGO“ direktoriaus teigimu reikia labai gerai pažinti konkurentą. 10 % apklaustųjų teigia, kad jiems teko patirti tokią situaciją, kada jie patys buvo apkaltinti aferizmu, nors iš ties tai buvo netiesa. Jie buvo apkaltinti nukopijavus „Justlukos“ baldų gaminius, tačiau tai buvo nesusipratimas. Tiesiog keitėsi UAB „ŠEIGE“ projektuotojos, viena išėjo, kita atėjo naujai dirbti, o ši anksčiau dirbo „Justlukoje“, taigi ji ne iš naujo suprojektavo baldus, bet suprojektavo tuos, kuriuos jau projektavo „Justlukoje“, pakeisdama tik keletą linijų. 8 lentelė Ar kiekvienas verslininkas rizikuoja? Taip kiekvienas, verslas tam yra, kad jame egzistuotų rizika Niekas nerizikuoja Rizikuoja tik tas, kuris yra drąsus Apklausos rezultatai 80 % 0 % 20 % 8-oje lentelėje pateikti duomenys rodo, kad 80 % apklaustųjų mano, jog kiekvienas verslininkas rizikuoja, juk verslas tam ir yra, kad jame būtų rizika. Verslininkai rizikuoja kiekvieną dieną priimdami įvairiausius sprendimus, vykdydami įvairiausią veiklą, nes kiekvienas verslininkas nori uždirbti kuo daugiau, kad jo darbuotojai būtų patenkinti gaudami aukštus atlyginimus ir pan. UAB „ŠEIGAS“ patiria riziką kiekvieną dieną dėl atsiskaitymų. Prekės yra išvežiojamos po visą Lietuvą ir už jos ribų. Yra rizika, kad kas nors atsitiks kelyje vairuotojui ir pan. Juk prekes veža pas nepažįstamus žmones, ir niekada nežinai, kaip gali pasielgti pirkėjas, gal jis apgavikas ar sukčius. Drįsčiau paneigti, jog tie 20 % apklaustųjų yra teisūs. Verslininkas ir nenorėdamas rizikuoja priimdamas, bet kokį sprendimą. Verslininkas priima įvairiausius sprendimus, todėl nuo jo priklauso ar verslas toliau sėkmingai plėtosis, jei priims neteisingą sprendimą, yra galimybė, kad kažkas versle nepasiseks. Tai ir yra rizika, kad priimi sprendimus nežinodamas, kaip toliau klostysis įvykiai – sėkmingai ar ne. 9 ir 10 lentelės tarpusavyje susijusios. 9-oje lentelėje mano pateiktų variantų atsakymai vienas nuo kito mažai tesiskiria. 45 % darbuotojų atsakė, kad verslo inkubatoriai ir technologiniai parkai yra reikalingos bei naudingos įstaigos, 35 % apie šias įstaigas nieko negirdėjo, o 20 % mano, kad jos nereikalingos. Tačiau šių lentelių duomenys šiek tiek viena kitai prieštarauja. 10-oje lentelėje 40 % nesinaudojo šiomis paslaugomis ir net 60 % niekada nesinaudojo ir neketina to daryti. Susidaro įspūdis, kad šie žmonės nelabai supranta kas tai per įstaigos, tačiau tvirtina, jog tai reikalingos ir naudingos įstaigos. Manau reikia daugiau apie šias įstaigas papasakoti verslininkams. UAB „ŠEIGO“ darbuotojai, o taip pat ir direktorius, nėra susidūrę su šiomis įstaigomis, taigi nelabai gali pakomentuoti, ką mano apie jas. 9 lentelė Verslo inkubatoriai ir technologiniai parkai Reikalingos bei naudingos įstaigos Niekada apie jas negirdėjau Nemanau, kad jos reikalingos Apklausos rezultatai 45 % 35 % 20 % 10 lentelė Ar teko naudotis šiomis paslaugomis? Niekada neteko Kartais konsultuojamės šiose įstaigose Neteko ir neketiname to daryti Apklausos rezultatai 40 % 0 % 60 % IŠVADOS Savo kursiniame darbe, kurį sudaro keletas dalių: mokslinė literatūra bei tiriamoji darbo dalis, mėginau apžvelgti ir panagrinėti, kokios yra pagrindinės kliūtys plėtojant verslą Lietuvoje, su kuriomis susiduria kiekvienas verslininkas. Stengiausi iliustruoti, kaip iš ties tai vyksta praktikoje, pasinaudodama UAB „ŠEIGO“ įmonės, gaminančios baldus, darbuotojų atsakymais į mano pateiktą anketą. Reikėtų pabrėžti, kad verslas yra savotiška kūryba, kryptingas, bet sudėtingas, šalyje dar labai jaunas ūkininkavimo būdas. Teorinėje darbo dalyje aptariau pagrindines verslo kliūtis. Man pavyko aiškiai išdėstyti ir apibūdinti kokios yra pagrindinės kliūtys verslui. Manau pradedantysis verslininkas perskaitęs mano darbą susidarys pradinį įspūdį apie trukdžius verslui, kurie pagrindiniai yra šie: nepalanki mokesčių sistema, didelė konkurencija, didelė rizika, lėšų trūkumas, žinių ir patyrimo stoka, menka valstybės parama verslo pradžioje bei kvalifikuoto personalo stoka. Plačiau šios kliūtys yra aptariamos darbe. Išsiaiškinau, kad verslininkas, kuris savo versla sieja su žemės ūkio veikla, verslas, kuris bus vystomas kaimo vietovėje, gali prašyti SAPARD paramos. Įvairioms kitoms veikloms vystyti gali tikti PHARE 2002 programų teikiama parama. Be to įstojus į Europos Sąjungą atsirado galimybės gauti negrąžintiną finansavimą iš ES struktūrinių fondų, tačiau norint gauti šį finansavimą verslo įmonė turi atitikti daug reikalavimų, kurie aprašomi teorinėje darbo dalyje. Kaip ir tikėjausi, įsitikinau praktiškai, jog UAB „ŠEIGO“ darbuotojai taip pat tvirtina, jog labiausiai jiems ramybės neduodanti kliūtis verslui plėtoti, yra nepalanki mokesčių sistema, net 65% apklaustųjų taip mano. O mokslinėje literatūroje pateikta, jog dideli mokesčiai sudaro apie 62 % kaip pagrindinė kliūtis. Taigi man pavyko patvirtinti praktiškai, jog mokesčiai yra opiausia problema verslininkams. UAB „ŠEIGAS“ yra nepatenkintas daugeliu mokesčių sistemomis, tokiomis kaip žemės mokestis, nekilnojamojo turto mokesti, prekių apyvartos mokestis ir dar daugelių kitų. Svarbiausia tai, kad jie nevisuomet suvokia, ko iš jų norima ir nuo ko skaičiuojamas mokestis. Tai reiškia, kad mokesčių formos turėtų būti suformuluotos taip, kad įmonės darbuotojai perskaitę įstatymą suprastu ko iš jo norima ir pan. Jie niekada nežino kokius papildomus mokesčius vyriausybė įves verslininkams. Ši įmonė susidariusi tokį vaizdą, jog valstybė tik daug kalba apie paramą verslui, susidariau tokią nuomonę, jog galbūt jie jaučia nuoskaudą ir neteisingai vertina valstybės pagalbą. UAB „ŠEIGAS“ siekia konkuruoti įvesdami naujas technologijas, vis atnaujindami technologinį parką. Jie nenori kelti konfliktų su konkurentais, stengiasi su juos gerai pažinti, tačiau kaip ir visur ne visada pavyksta išvengti neetiško verslo pavyzdžių, tai pasitaiko dizaino srityje. Ši įmonė patyrė didžiausią riziką pirkdamos naujus įrenginius serijinei baldų gamybai, buvo rizika, kad galėjo netekti viso verslo ir buvo ant kortos pastatyta daugelio darbuotojų ateitis, nes ne iki galo ir ne visiškai aiškiai buvo įvertinę galimus rinkos pokyčius. Taigi matome, kad egzistuojančios verslo kliūtys Lietuvoje yra neišvengiamos, jų nepanaikinsim, nebent tik reikia išmokti su jomis kovoti, prisitaikyti prie jų. Tik atsižvelgiant į visus šiuos niuansus ir teisingai įvertinus verslo padėtį Lietuvoje verslininkai gali sėkmingai pradėti plėtoti verslą, o Lietuva žengti į Europos sąjungą. Literatūros sąrašas 1. Antanaitienė, M., V., Naujokas, R.(2001). Praktinis įvadas į intelektinę nuosavybę. Vilnius. 2. Bosas, A.(2002). Korporacijų strategija ir konkurencinis potencialas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 3. Budreikaitė, D.(2002). Verslo steigimas Europos Sąjungos šalyse: verslininko vadovas. Vilnius: Fantazija ir forma. 4. Činladienė,A.,Selelionytė, S.(2006).Dažniausiai užduodami klausimai pradedant verslą. Verslo konsultacijų spektras [žiūrėta 2006-10-28]. Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!