Pabėgėlis – tai asmuo, persekiojamas dėl rasės, tikėjimo, socialinės padėties, tautybės ar politinių įsitikinimų. Persekiojimo priežastys turi būti asmeniškos. Pabėgėlis negali grįžti į savo šalį, kol padėtis ten nepasikeičia.
Prieglobsčio sąvoka, kilusi iš graikų žodžio asylon – nepažeidžiamas, egzistuoja mažiausiai 3500 metų. Po 250000 prancūzų protestantų hugenotų, kuriuos vėliau priglaudė įvairios šalys, pabėgimo 1685 m. Europoje susiformavo šiuolaikinė prieglobsčio samprata. Po 1789 m. Prancūzijos revoliucijos pradėjo ryškėti pabėgėlių, siekiančių išvengti politinio, o ne religinio persekiojimo, kategorija.
Persekiojimų, tremčių, masinių sienų perėjimų, pabėgėlių – visada būta. Tik XX a., kai Europa pergyveno karus, migracija įgavo politinį aspektą. Pasikeitimai prasidėjo dėl Pirmojo pasaulinio karo, anksčiau kilusios Balkanų krizės, bei dviejų 1917 m. Rusijos revoliucijų. Po krizių ir karo milijonai Europos gyventojų turėjo palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio kitur.
1910 m. dar nebuvo įkurta jokia oficiali pabėgėlių pagalbos organizacija. Šimtams tūkstančių žmonių padėjo humanitarinės organizacijos, pavyzdžiui, Raudonasis Kryžius. Jos pagerino situaciją, bet iš esmės išspręsti problemos neturėjo jokių galimybių. Reikėjo naujų būdų. Atsirado būtinybė pradėti bendradarbiauti vyriausybėms, nes ši našta vienai valstybei jau buvo per sunki.
Jungtinių Tautų Organizacijos pirmtakė Tautų Sąjunga įkurta netrukus po karo, 1919 metais. Tautų Sąjunga buvo tik valstybių sąjunga. Ji neturėjo mechanizmo, kuris leistų spręsti pabėgėlių problemą. 1921 m. rugpjūtį, praėjus dvejiems taikos metams, humanitarinės organizacijos surengė šią temą nagrinėjančią konferenciją. Joje nuspręsta paskirti Sąjungos specialųjį pasiuntinį, kuris rūpintųsi pabėgėlių problemomis. Juo tapo norvegų mokslininkas ir diplomatas Fritjofas Nansenas. Šis paskyrimas galėtų būti laikomas pirmuoju bandymu įkurti tarptautinę instituciją, kuri spręstų Europos pabėgėlių problemą.
1922 m. Nansenas atkreipė dėmesį į vieną iš svarbiausių trūkumų: po karų daugelis pabėgėlių buvo praradę tėvynę ir dėl to neturėjo oficialių dokumentų. Todėl netrukus po Pirmojo pasaulinio karo buvo įvesta speciali asmens kortelė, vadinamasis Nanseno pasas, kuris suteikė galimybę tūkstančiams pabėgėlių grįžti namo arba apsigyventi kitoje šalyje. Pasą pripažino 52 šalys, o vėliau jis buvo pakeistas dabar...
Šį darbą sudaro 2368 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!