P. Verlenas "Lakštingala"

Dovilės Šimkutės, LFR3 Polis Verlenas „Lakštingala“ „Jis yra retas ar net vienetinis atvejis. Gyvendamas civilizuotoje visuomenėje jis rado gyvenimo prasmę tarsi gyvendamas gamtos širdyje… Jis išlaikė savo sielą tokią nepažįstamą, nežinomą ir tyrą, kaip Adomo, ką tik atvėrusio savo akis į šviesą…“ Tokiais žodžiais Verleną apibūdina Jules Lemaitre, kuri priklausė kritikų kategorijai, sugebėjusiai tarp visų Verlaine supusių šiukšlių, pamazgų ir nuopolių labai ryškiai įžvelgti švytinčią ir spindinčią poetinę asmenybę, ar pagaliau žmogų - gyvenimo vėtrų blaškomą, tačiau radusį kelią jei ne į normalų gyvenimą, tai bent jau į tikrąjį savąjį aš. Galbūt daugelis tik šiaip varčiusiųjų ar skaitinėjusių Verleno poeziją nesugebėjo aptikti to standartinio įsivaizduojamo tikro poeto vidinio pasaulio, kuris banaliai pasireikštų poezijoje išliejamomis vidinėmis kančiomis, kontempliacija, skausmu ir dramatiškumu. Probėgšmais skaitomos Verleno eilės toli gražu to neprimena – skambi, idealiu ritmu išsiliejanti eilėraščio materija sukelia vėjavaikiškumo, nerūpestingumo, gal netgi linksmumo pojūtį. Be abejo, daugumas kritikų pripažįsta, jog Verleno poezijoje nederėtų ieškoti visiems taip reikalingos gyvenimo prasmės ar šiaip artimų paprastam žmogui vertybių. Jų teigimu Verleno poezija unikali būtent savo forma, muzikalumu, ritmingumu, skambumu – tuo, kas aukštyn kojomis apvertė nuobodžia prancūziškąją poetikos tradiciją. Tačiau paskaičius Verleno eiles gerokai atidžiau, mažų mažiausiai galima suvokti, jog tai kažkas daugiau nei lunatiški tauškalai. Nors ir ne todėl yra vertinama šio legendomis apipinto ir prancūzų bohemos verpetuose įsisiūbavusio poeto kūryba, tačiau čia išties nesunku aptikti liūdną, likimo skaudžiai išjuokto daug patyrusio ir išgyvenusio žmogaus, asmenybės istoriją, gyvenimą, ar tiksliau tai, kas iš jo liko... Būtent toks galėtų būti eilėraštis „Lakštingala“, kurio nepriekaištinga ritmika ne tik kad suteikia kiekviename Verleno eilėraštyje veržte besiveržiančio muzikalumo, bet labai pasitarnauja ir kitu aspektu – natūraliai sukuria melancholišką, liūdną, skaudžią ir kartu tokią sentimentalią bei jaukią atmosferą: Ir atspindys ant atgailos vandens Liūdnai liūliuodamas šalia srovens. Jaukumo kibirkštėlę įžiebia tai, jog net ir tokioje niūrioje aplinkoje lyrinis subjektas nepaliekamas vienas - jau cituotose eilutėse šalia liūliuoja vanduo, kitose „ tik balsas... ilgesingas iš nakties/ To paukščio, kuris mena Pirmą Meilę“. Jaukumo šydą uždeda ir labai romantiškas nakties vaizdavimas: Liūdnam mėnulio spindesy Blyški ir iškilminga tu esi Naktie svajinga tos vasaros sunkios, Tyla neiškioš aplinkos,- Tačiau romantiška, paslaptinga ir teigiamos melancholijos kupina atmosfera – tik fonas skaudžiai ir ko gero taip jau niekad ir nebeišsprendžiamai gyvenimo dramai – žmogaus širdis skirta mylėti, tačiau ne tik meilė, bet net ir menkutė gyvenimo harmonija dabar tebėra tik iliuzija, svaja ir ta pati paskendusi migloje, vadinasi, šie du palaimingo gyvenimo kertiniai akmenys ne tik kad kreivi, bet jų seniai jau nebėra: „Ir nieko jau daugiau – tik balsas Netekties;“. Žinant Verleno gyvenimo istoriją galėtume vulgarizuoti pagrindinį šiame eilėraštyje meilės įvaizdį, tačiau poetas užbėga mums už akių – argi galima šaipytis iš meilės, kuriai čia netgi vizualiai skiriama ypatinga vieta – ji rašoma didžiosiomis raidėmis : Tik balsas ilgesingas iš nakties – To paukščio, kuris mena Pirmą Meilę. Lyrinio „aš“ apmąstymų, jaučiamo skausmo gilumą, tikrumą, galima sakyti, realizuoja, labiausiai atskleidžia eilėraščio veiksmažodžiai. Ne tik dėl tobulo rimo, bet dėl daug paprastesnių, žemiškesnių dalykų – veiksmažodžiai labai paprasti, nei iš tolo nekvepia įmantrumu, tačiau labai taiklūs, pavyzdžiui, „prisiminimai pribloškia mane/vėl sudreba širdis prie alksnio šono“ žodžiais pribloškia ir sudreba išreiškiama lyrinio „aš“ pozicija – jį kamuoja baimė, nerimas, vadinasi, jis neabejingas savo prisiminimams, o viso to priežastį bei kur toliau nuveda neabejingumas – į pyktį, liūdesį ar ilgesį - parodo taip pat taiklus epitetas bei veiksmažodis: Tik balsas ilgesingas iš nakties

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!