Organizmų judėjimas ir atrama

• Beveik visi gyvi organizmai gali judinti savo kūną ar kurią nors jo dalį. Augalai pasuka lapus ir žiedus taip, kad šie būtų atgręžti į saulę- įvyksta tropizmai. Dauguma gyvūnų gali judinti visą kūną bei judėti iš vienos vietos į kitą. Gyvūno judėjimo būdas priklauso nuo jo formos, aplinkos ir dydžio. Paprastos sandaros organizmai daugiausia juda mojuodami blakstienėlėmis, žiuželiais arba ameboidinio judėjimo būdu (kai kurios bakterijos, pirmuonys).
• Didesni gyvūnai judėjimui naudoja raumenis. Kad sukeltų judesį, susitraukdami raumenys turi į ką nors remtis. Ta atrama gali būti vidiniai kūno skysčiai, kieti išoriniai arba vidiniai griaučiai. Kietų griaučių neturintiems gyvūnams atramą sudaro skysčiu užpildyta virškinamoji ertmė (duobagyvių) arba kūno ertmė (kirmėlių).
• Kirmėlės savo kūno formą išlaiko todėl, kad kūno ertmėje esantis skystis spaudžia iš vidaus į kūno raumeningą sienelę ir daro kirmėlės kūną standų.
• Kiti bestuburiai turi išorinius griaučius, gaubiančius gyvūno kūną iš išorės visą ar tik kai kurias kūno dalis. Išoriniai griaučiai apsaugo gyvūną nuo priešų, sužalojimo, neleidžia kūnui išdžiūti, o tai itin svarbu sausumoje gyvenantiems organizmams. Kai kurių duobagyvių (koralinių polipų) ir daugumos moliuskų išoriniai griaučiai sudaryti iš kalcio karbonado. Nariuotakojų- iš lengvos ir stiprios medžiagos- chitino.
• Nariuotakojai augdami nuolat neriasi, nes chitininė danga kartu su gyvūnu neauga. Po kiekvieno nėrimosi susidaro nauji, jau didesni griaučiai.
• KORALINIAI POLIPAI
• NARIUOTAKOJIS
• Visi stuburiniai turi vidinius griaučius, sudarytus iš kaulų ir kremzlių. Vidiniai griaučiai auga kartu su gyvūnu. Ant jų sausgyslėmis prisitvirtina griaučių skersaruožiai raumenys. Kaulai, sudarydami griaučius, jungiasi jungtimis, kurios padeda atlikti tam tikrus judesius.
• Tigro skeletas
• Bestuburiai, neturintys griaučių, prie kurių galėtų tvirtintis raumenys, juda kiek kitaip. Duobagyvių kūnas susitraukia ir sutrumpėja, kai susitraukia ektodermoje esančių ląstelių raumeninės skaidulos. Plokščiosios kirmėlės šliaužioja susitraukiant kūno sienelei ir blakstienėles kontroliuojantiems raumenims, apvaliosios kirmėlės, susitraukiant jų kūno išilginiams raumenims, juda banguodamos, lyg botagėlis.
• Žieduotųjų kirmėlių atskiruose nareliuose yra atskiras žiedinių ir išilginių raumenų rinkinys,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!