Organinės chemijos kartojimas

ORGANINĖS CHEMIJOS KARTOJIMAS CHEMINIS EKSPERIMENTAS 1.10.Praktiškai gauti, surinkti ir atpažinti eteno dujas ir užrašyti atpažinimo reakcijos su kalio permanganato tirpalu schemą. 1.11.Praktiškai atpažinti glicerolį vario(II) hidroksidu pagal būdingą spalvos pokytį. 1.11.Praktiškai atpažinti aldehidus vario(II) hidroksidu arba sidabro oksido amoniakiniu tirpalu pagal būdingus reakcijų požymius ir užrašyti atitinkamų reakcijų lygtis. 1.12.Praktiškai atpažinti gliukozę kaip aldehidą ir kaip polihidroksilį alkoholį. 1.13.Praktiškai pagaminti esterį iš etanolio ir etano rūgšties. 1.13. Praktiškai pagaminti esterį (iki C 6 atomų) iš vienhidroksilių alkoholių ir karboksirūgščių. ALKANAI Bendroji formulė CnH2n+2 Homologas – homologinės eilės narys. Homologinė eilė – organinių junginių eilė, kurios gretimi nariai skiriasi – CH2 – grupe. CH4 metanas C2H6 CH3–CH3 etanas C3H8 CH3–CH2 – CH3 propanas C4H10 CH3–CH2 – CH2 –CH3 butanas C5H12 CH3–CH2 –CH2– CH2 – CH3 pentanas C6H14 CH3–CH2 – CH2 – CH2 – CH2 – CH3 heksanas C7H16 CH3–CH2– CH2 – CH2 – CH2–CH2 – CH3 heptanas C8H18 CH3–CH2 – CH2 – CH2 – CH2–CH2 – CH2 –CH3 oktanas C9H20 CH3–CH2 – CH2– CH2 – CH2 – CH2–CH2 – CH2 – CH3 nonanas C10H22 CH3–CH2 – CH2 – CH2 – CH2 – CH2 – CH2 – CH2– CH2 – CH3 dekanas Molekulinė, sutrumpinta struktūrinė ir nesutrumpinta struktūrinės formulės. Metano ir etano molekulių erdvinė sandara. Izomerai- molekulės, kurios susideda iš tokio pat skaičiaus, tokių pat atomų, bet turi skirtingą struktūrą ir savybes. IUPAC nomenklatūros taisyklės. Butano, pentano, heksano, heptano struktūriniai izomerai ir jų pavadinimai. Halogenintų angliavandenilių, turinčių iki dviejų halogenų atomų pavadinimai. Metano fizikinės savybės: bekvapės, bespalvės dujos, lengvesnės už orą, blogai tirpsta vandenyje. Alkanų cheminės savybės. Degimas: CH4 + 2O2→CO2 + 2H2O 2C6H14 + 19O2→12CO2 + 14H2O 2C6H14 + 13O2→12CO + 14H2O 2C6H14 + 7O2→12C + 14H2O Pakaitų reakcija su halogenais: CH4 + Cl2→CH3Cl + HCl CH3Cl + Cl2→CH2Cl2+ HCl CH2Cl2+ Cl2→CHCl3+ HCl CHCl3+ Cl2→ CCl4+ HCl Pakaitų reakcijos su halogenais radikalinis mechanizmas. Reakcijos sužadinimas (inicijavimas) UV spinduliai Cl2 → •Cl + •Cl Grandinės augimas CH4 + •Cl→ •CH3 + HCl •CH3 + Cl2 → CH3Cl + •Cl Grandinės nutrūkimas •Cl + •Cl→ Cl2 •Cl + •CH3 → CH3Cl •CH3 + •CH3 → CH3 – CH3 Metano konversija vandens garais: CH4 + H2O →CO + 3H2 2CH4 + 2H2O + O2 →2CO2 + 6H2 Krekingas –aukštesniųjų naftos angliavandenilių skaidymas, kai gaunami degalai ir įvairūs angliavandenilių mišiniai : C16H34→ C8H18 + C8H16 C8H18→ C4H10 + C4H8 C4H10→ C2H6 + C2H4 Metano naudojimas Kuras .Etinui, suodžiams, halogenintiems dariniams, vandeniliui, metanaliui, sintezės dujoms(CO ir H2) gauti. ALKENAI Bendroji formulė CnH2n Homologas – homologinės eilės narys. Homologinė eilė – organinių junginių eilė, kurios gretimi nariai skiriasi – CH2 – grupe. C2H4 CH2=CH2 etenas C3H6 CH2=CH – CH3 propenas C4H8 CH2=CH– CH2– CH3 1 -butenas C5H10 CH2=CH– CH2– CH2 – CH3 1 -pentenas C6H12 CH2=CH–CH2 – CH2 – CH2 – CH3 1 - heksenas C7H14 CH2=CH – CH2 – CH2– CH2–CH2 – CH3 1-heptenas C8H16 CH2=CH – CH2 – CH2– CH2–CH2– CH2 – CH3 1-oktenas C9H18 CH2=CH– CH2– CH2 – CH2– CH2 – CH2 – CH2 – CH3 1 - nonenas C10H20 CH2=CH– CH2 – CH2– CH2– CH2 – CH2 – CH2 – CH2 – CH3 1 - decenas Molekulinė, sutrumpinta struktūrinė ir nesutrumpinta struktūrinės formulės. Eteno molekulės erdvinė sandara Izomerai- molekulės, kurios susideda iš tokio pat skaičiaus, tokių pat atomų, bet turi skirtingą struktūrą ir savybes. Anglies atomų grandinės, pakaitų padėties, dvigubojo ryšio padėties, cis ir trans izomerija. IUPAC nomenklatūros taisyklės. Buteno, penteno izomerai ir jų pavadinimai. Eteno fizikinės savybės: beveik bekvapės, bespalvės dujos, lengvesnės už orą, blogai tirpsta vandenyje. Alkenų cheminės savybės. Degimas: C2H4 + 3O2→2CO2 + 2H2O Prijungimo reakcijos: Hidrinimas CH2=CH2+ H2→ CH3 - CH3 Halogenų prijungimas CH2=CH2+ Br2→ CH2 Br– CH2 Br Vandenilio halogenidų prijungimas CH2=CH2+ HBr→ CH3– CH2Br CH2=CH - CH3+ HBr→ CH3– CH2Br – CH3 (Markovnikovo taisyklė) Prijungimo reakcijos joninis mechanizmas. Hidratacija CH2=CH2+ H2O→ CH3 – CH2OH Polimerizacija nCH2=CH2→ (– CH2 –CH2–)n n CH2= CHCl → (–CH2 – CHCl–)n n CH2= CH → (–CH2 – CH–)n │ │ CH3 CH3 n CH2= CH → (–CH2 – CH–)n │ │ C6H5 C6H5 Polimeras – medžiaga, sudaryta iš makromolekulių. Monomeras – junginys, kurio molekulė gali sudaryti polimero sandaros grandį. Monomero grandis – polimero makromolekulės dalis, susidariusi iš vienos monomero molekulės. Polimerizacijos laipsnis – monomero grandžių skaičius polimero makromolekulėje Polimerizacija – monomero ar monomerų mišinio pavertimas polimeru. Polimerizuotis gali monomerai, turintys dvigubąjį ryšį. Paaiškinti plastikų naudojimo privalumus ir trūkumus. Eteno gavimas: CH3 – CH2OH → CH2=CH2 + H2O Eteno naudojimas pramonėje: polimerams, 1,2 etandioliui, etanoliui(kaučiukui), tirpikliams gauti. ALKINAI Bendroji formulė CnH2n-2 Homologas – homologinės eilės narys. Homologinė eilė – organinių junginių eilė, kurios gretimi nariai skiriasi – CH2 – grupe. C2H2 CH≡CH etinas C3H4 CH≡C – CH3 propinas C4H6 CH≡C– CH2 – CH3 1 -butinas C5H8 CH≡C–CH2 – CH2 – CH3 1 -pentinas C6H10 CH≡C– CH2– CH2 – CH2 – CH3 1 - heksinas C7H12 CH≡C– CH2– CH2– CH2–CH2 – CH3 1-heptinas C8H14 CH≡C – CH2 – CH2– CH2–CH2 – CH2 – CH3 1-oktinas C9H16 CH≡C– CH2 – CH2 – CH2– CH2 – CH2 – CH2 – CH3 1 - noninas C10H18 CH≡C– CH2 – CH2 – CH2 – CH2 – CH2 – CH2– CH2 – CH3 1 - decinas Molekulinė, sutrumpinta struktūrinė ir nesutrumpinta struktūrinės formulės. Etino molekulės erdvinė sandara Izomerai- molekulės, kurios susideda iš tokio pat skaičiaus, tokių pat atomų, bet turi skirtingą struktūrą ir savybes. Anglies atomų grandinės, pakaitų padėties, trigubojo ryšio padėties izomerija. IUPAC nomenklatūros taisyklės. Butino, pentino, heksino izomerai ir jų pavadinimai. Etino fizikinės savybės: beveik bekvapės, bespalvės dujos, lengvesnės už orą, blogai tirpsta vandenyje. Alkinų cheminės savybės. Degimas: 2C2H2 + 5O2→4CO2 + 2H2O Prijungimo reakcijos: Hidrinimas CH≡CH + H2→ CH2=CH2 CH≡CH + 2H2→ CH3 - CH3 .Polimerizacija: nCH≡CH→ (-CH=CH-)n Etino gavimas: CaC2 + 2H2O→ Ca(OH)2 + CH≡CH Etino naudojimas pramonėje: metalų pjaustymui ir suvirinimui. polimerams, etanaliui (etano rūgščiai), etano dirūgščiai gauti. ARENAI Bendroji formulė CnH2n-6 Benzeno molekulės sandara. Benzeno homologai. Arenų, turinčių iki 8 anglies atomų izomerai ir pavadinimai pagal IUPAC. Benzeno fizikinė savybės: bespalvis savito kvapo, netirpus vandenyje skystis. Virimo temperatūra 80,1°C, lydimosi temperatūra 5,5°C. Benzeno cheminės savybės. Degimas 2C6H6 + 15O2→12CO2 + 6H2O Pakaitų reakcijos su Br2 ir HNO3 C6H6 + Br2→ C6H5Br+ HBr katalizatorius FeBr3 C6H6 + HNO3→ C6H5NO2+ H2O katalizatorius H2SO4 Stireno(fenileteno) C8H8 molekulės sandara GAMTINĖS DUJOS Daugiausiai yra metano, taip pat būna etano, propano, butano. NAFTA Naftoje yra alkanų, cikloalkanų ir arenų. Naftos distiliavimo frakcijos: naftos dujos, benzinas, žibalas, dyzelinas, tepalai, mazutas. Distiliuojant naftą daugiausiai susidaro mazuto. Siekiant gauti daugiau benzino atliekamas aukštesniųjų naftos frakcijų krekingas. Naftos perdirbimo produktai naudojami kaip įvairių rūšių kuras, tepalai, tirpikliai, kelių tiesimui, polimerų gavimui, sintetinių skalbimo priemonių ir t.t gavimui. ALKOHOLIAI Bendroji sočiųjų vienhidroksilių alkoholių formulė CnH2n+1OH Funkcinėmis grupėmis vadinamos atomų grupės, kurios lemia būdingas šios junginių klasės chemines savybes. Funkcinė grupė - hidroksilo grupė - OH Homologinė eilė: CH3OH metanolis CH3–CH2OH etanolis CH3–CH2 – CH2OH 1 - propanolis CH3–CH2– CH2 – CH2OH 1 - butanolis CH3–CH2 – CH2 – CH2 – CH2OH 1 - pentanolis CH3–CH2 – CH2 – CH2 – CH2 – CH2OH 1 – heksanolis Pirminis alkoholis CH3–CH2 – CH2 – CH2OH 1 - butanolis Antrinis alkoholis CH3–CH2 – CHOH – CH3 2 - butanolis Tretinis alkoholis CH3 │ CH3 - C - CH3 2 – metil – 2– propanolis │ OH Dihidroksilis alkoholis CH2OH – CH2OH 1, 2 – etandiolis (etilenglikolis) Trihidroksilis alkoholis CH2OH – CHOH - CH2OH 1,2,3 – propantriolis (glicerolis) Metanolio ir etanolio fizikinės savybės: bespalviai skysčiai, vandenyje tirpsta neribotai, turi specifinį alkoholių kvapą, jų tankis mažesnis už vandens tankį, virimo ir lydimosi temperatūra aukštesnė nei atitinkamų alkanų virimo ir lydimosi temperatūros. CHEMINĖS SAVYBĖS OKSIDACIJOS – REDUKCIJOS REAKCIJOS. Degimas: 2 CH3OH + 3O2→ 2CO2 + 4H2O CH3–CH2OH+ 3O2→ 2CO2 + 3H2O Pirminių alkoholių oksidacija iki aldehidų ir karboksirūgščių: R - CH2OH + [O] →R – CHO + H2O R - CH2OH +2 [O] →R – COOH + H2O Oksidatoriais gali būti KMnO4, K2Cr2O7, oro deguonis O2 kai katalizatorius yra Cu.. Antrinių alkoholių oksidacija iki ketonų: CH3–CHOH – CH3 +[O] → CH3–CO– CH3 + H2O propanonas (acetonas) ELIMINAVIMO(ATSKĖLIMO) REAKCIJOS Dehidrinimas – dehidrinant pirminius alkoholius gaunami aldehidai: R - CH2OH →R – CHO + H2 Dehidratacija - vandens atskėlimas, esant dehidratuojančių medžiagų, pvz. H2SO4 konc. Žemesnėje temperatūroje( t140°C) susidaro alkenai: CH3–CH2OH → CH2 =CH2 + H2O METANOLIO IR ETANOLIO IR 1,2 – ETANDIOLIO POVEIKIS ORGANIZMUI IR PANAUDOJIMAS. Metanolis – labai nuodingas skystis, išgėrus 2 g šio alkoholio galima apakti, o nuo 40 g mirti. Metanolis naudojamas kaip kuras, jo dedama į benziną siekiant padidinti benzino oktaninį skaičių Metanolis naudojamas biodyzelino gamyboje, metanolis yra geras tirpiklis, iš metanolio pramonėje gaunama etano rūgštis, metanalis, plastikai. Etanolis – narkotinė medžiaga, sukelianti priklausomybę. Etanolis naudojamas kaip kuras, yra geras tirpiklis, naudojamas vaistų gamyboje, medicinoje kaip dezinfekuojanti medžiaga, plastikų, dažų, kaučiuko gamyboje, maisto pramonėje ir parfumerijoje. 1,2 - etandiolis yra nuodingas skystis. Plačiai naudojamas kaip antifrizas, poliesterių gamyboje.. ALDEHIDAI Bendroji sočiųjų aldehidų formulė CnH2nO Funkcinėmis grupėmis vadinamos atomų grupės, kurios lemia būdingas šios junginių klasės chemines savybes. Funkcinė grupė -CHO Homologinė eilė: HCHO metanolis (formaldehidas) CH3CHO etanalis CH3–CH2 – CHO propanalis CH3–CH2 – CH2 – CHO butanalis CH3–CH2 – CH2 – CH2 – CHO pentanalis CH3–CH2 – CH2 – CH2 – CH2 – CHO heksanalis CHEMINĖS SAVYBĖS Oksiduojant aldehidus susidaro karboksirūgštys; R – CHO + Ag2O(NH3) → R – COOH + 2Ag („ sidabrinio veidrodžio“ reakcija) R – CHO + 2Cu(OH)2 → R – COOH + Cu2O + 2H2O Redukuojant aldehidus gaunami priminiai alkoholiai: R – CHO + H2 → R – CH2OH KARBOKSIRŪGŠTYS Bendroji sočiųjų karboksirūgščių formulė CnH2nO2 arba CnH2n+1COOH Bendrosios nesočiųjų karboksirūgščių formulės CnH2n-1COOH CnH2n-3COOH CnH2n-5COOH Funkcinėmis grupėmis vadinamos atomų grupės, kurios lemia būdingas šios junginių klasės chemines savybes. Funkcinė grupė - karboksigrupė -COOH Homologinė eilė: HCOOH metano rūgštis (skruzdžių) CH3 - COOH etano rūgštis (acto rūgštis) CH3–CH2 – COOH propano rūgštis CH3–CH2 – CH2 – COOH butano rūgštis CH3–CH2 – CH2 – CH2 – COOH pentano rūgštis CH3–CH2 – CH2 – CH2 – CH2 – COOH heksano rūgštis ETANO RŪGŠTIES FIZIKINĖS SAVYBĖS IR PANAUDOJIMAS Aštraus kvapo skystis, labai gerai tirpstantis vandenyje. Etano rūgštis naudojama maisto pramonėje, insekticidų, vaistų, dažų, pluoštų gamyboje, naudojama kaip tirpiklis. KARBOKSIRŪGŠČIŲ CHEMINĖS SAVYBĖS Druskų susidarymo reakcijos: 2CH3 – COOH + Mg→( CH3 – COO)2Mg + H2 2CH3 – COOH + MgO→( CH3 – COO)2Mg + H2O CH3 – COOH + NaOH→ CH3 – COONa + H2O 2CH3 – COOH + CaCO3→( CH3 – COO)2Ca + H2O + CO2 Esterifikacijos reakcijos – tai karboksirūgščių sąveika su alkoholiais, kai katalizatorius yra konc. H2SO4 CH3 – COOH + CH3OH↔CH3 – COOCH3 + H2O ESTERIAI Bendroji esterių formulė CnH2nO2 arba R1COOR2 Funkcinė grupė – COOR HCOOCH2CH2CH3 propilmetanoatas HCOOCH(CH3)2 metiletilmetanoatas CH3COOCH2CH3 etiletanoatas CH3CH2COOCH3 metilpropanoatas ESTERIŲ CHEMINĖS SAVYBĖS Molekulės skaidymas vandeniu vadinamas hidrolize. Hidrolizuojant esterius gaunamos karboksirūgštys ir alkoholiai: CH3CH2COOCH3 + H2O ↔CH3 CH2COOH + CH3OH Šarminė hidrolizė: CH3CH2COOCH3 + NaOH →CH3 CH2COONa + CH3OH ESTERIŲ PANAUDOJIMAS Esteriai naudojami kaip tirpikliai, maisto pramonėje, parfumerijoje, biodyzelinas - kaip kuras. POLIKONDENSACIJA Reakcijos kurioms vykstant reaguoja monomerai, kurių molekulių abiejuose galuose yra aktyvių funkcinių grupių. Vykstant polikondensacijai susidaro monomeras ir mažos molekulinės masės junginys. Poliesterio susidarymas: nHOCH2–CH2OH + n HOOC–C6H4– COOH→ (–OCH2–CH2–OOC–C6H4–CO–)n + (2n-1) H2O Nailono susidarymas: nHOOC–(CH2)4–COOH + nH2N–(CH2)6–NH2 →(–OC(CH2)4–CONH–(CH2)6–NH–)n+(2n-1) H2O Termoplastikai (pvz. polietenas) šildomi minkštėja, todėl jiems nesunku suteikti kitokią formą. Yra polimerų, kurių molekules sudaro didžiulės atomų pynės. Plastikai iš tokių polimerų nesilydo. Jie vadinami reaktoplastikais. Pakaitinus, šie kieti nelankstūs plastikai anglėja ir dega, nes suyra polimerų kovalantiniai ryšiai. RIEBALAI Riebalai - tai glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai. Augalinės kilmės riebalai yra skysti. Augalinės kilmės riebaluose vyrauja nesočiųjų karboksirūgščių likučiai: CH2 – O – CO - (CH2)7 – CH = CH – (CH2)7 –CH3 ׀ CH – O – CO - (CH2)7 – CH = CH – (CH2)7 –CH3 ׀ CH2 – O – CO - (CH2)7 – CH = CH – (CH2)7 –CH3 Gyvūninės kilmės riebalai yra kieti. Gyvūninės kilmės riebaluose vyrauja sočiųjų karboksirūgščių likučiai: CH2 – O – CO - (CH2)16 –CH3 ׀ CH – O – CO - (CH2)16 –CH3 ׀ CH2 – O – CO - (CH2)16 –CH3 RIEBALŲ HIDROLIZĖ: CH2 – O – CO - (CH2)16 –CH3 CH2 – OH ׀ │ CH – O – CO - (CH2)16 –CH3 +3H2O→ CH – OH + 3CH3 – (CH2)16- COOH ׀ │ CH2 – O – CO - (CH2)16 –CH3 CH2 – OH Riebalų hidrolizė su NaOH (muilo gavimas). CH2 – O – CO - (CH2)16 –CH3 CH2 – OH ׀ │ CH – O – CO - (CH2)16 –CH3 +3NaOH→ CH – OH + 3CH3 – (CH2)16- COONa ׀ │ CH2 – O – CO - (CH2)16 –CH3 CH2 – OH Riebalinis maistas yra kaloringiausias. Sudeginus 1g riebalų gaunami 38 kJ šilumos, todėl riebalai organizmo maisto atsarga. AMINAI Aminai – tai amoniako (NH3) dariniai, kurių molekulėse vienas ar keli vandenilio atomai pakeisti angliavandenilių pakaitais. Grupė – NH2 vadinama amino grupe. Pirminis aminas CH3 – NH2 metilaminas Antrinis aminas CH3 – NH – CH3 dimetilaminas CH3 – NH – CH2 – CH3 etilmetilaminas Tretinis aminas CH3 – N – CH3 │ CH3 trimetilaminas NH3 CH3 – NH2 CH3 – NH – CH3 Bazinės savybės stiprėja AMINŲ CHEMINĖS SAVYBĖS Aminai yra organinės bazės ir reaguoja su rūgštimis: CH3 – NH2 + HCl → CH3 – NH3Cl arba [CH3 – NH3]Cl arba CH3 – NH2 ·HCl AMINORŪGŠTYS Aminorūgštys – turi dvi funkcines grupes: aminogrupę – NH2 ir karboksigrupę – COOH NH2 CH2COOH amino etano rūgštis CH3CHCOOH 2 – aminopropano rūgštis │ NH2 CH2CH2 COOH 3 – aminopropano rūgštis │ NH2 AMINORŪGŠČIŲ CHEMINĖS SAVYBĖS Aminorūgštys – organiniai amfoteriniai junginiai, nes reaguoja ir su bazėmis ir su rūgštimis: NH2 CH2COOH + NaOH → NH2 CH2COONa + H2O NH2 CH2COOH + HCl→ HOOCCH2NH3Cl arba [HOOCCH2NH3]Cl arba HOOCCH2NH2 ·HCl Aminorūgštys reaguoja tarpusavyje ir sudaro dipeptidus: NH2 CH2COOH + NH2 CH2COOH → NH2CH2CONHCH2COOH + H2O Grupė – CO NH – vadinama peptidine grupe, ryšys tarp C ir N šioje grupėje vadinamas peptidiniu ryšiu. BALTYMAI Baltymai yra įvairių amino rūgščių polimerai. Pirminė struktūra – tai amino rūgščių seka baltymo grandinėje. Baltymo grandinė gali būti susisukusi dviem būdais. Ji sudaro susisukusią spiralę arba klostuotus plonus sluoksnius. Tai yra antrinė baltymo struktūra. Antrinė baltymo struktūra susidaro dėka vandenilinių ryšių tarp – CO – ir – NH – grupių . Dipeptido hidrolizė: hidrolizuojant dipeptidus susidaro dvi amino rūgštys. NH2CH2CONHCH2COOH + H2O→ NH2CH2COOH + NH2CH2COOH Organizme veikiant fermentams, baltymai hidrolizuojami iki amino rūgščių, kurios patenka į kraują ir naudojamos organizmo specifinių baltymų sintezei. Organizme baltymai ne tik sintetinami, bet ir visiškai suyra, iš pradžių į amino rūgštis, po to į anglies dioksidą, amoniaką, karbamidą ir vandenį. Vykstant pastariesiems procesams, išsiskiria energijos, tačiau mažiau, nei yrant angliavandeniams ir riebalams. NUKLEORŪGŠTYS Nukleorūgštys – RNR ir DNR yra polimerai (polinukleotidai). Nukleorūgščių monomerinės grandys yra mononukleotidai, susidedantys iš pirimidino ar purino bazių likučių,taip pat iš angliavandenių – ribozės arba deoksiribozės irv ortofosforo rūgšties likučių. ANGLIAVANDENIAI Gliukozė C6H12O6 Fotosintezė - gliukozės susidarymo reakcija: 6CO2+ 6H2O →C6H12O6 + 6O2 Gliukozės oksidacijos kvėpavimo procese lygtis: C6H12O6 + 6O2 → 6CO2+ 6H2O Fruktozė C6H12O6 Sacharozė C12H22O11 – disacharidas, sudarytas iš gliukozės ir fruktozės likučių. C6H12O6 + C6H12O6 → C12H22O11 + H2O Krakmolas ir celiuliozė yra gamtiniai polimerai. Krakmolo ir celiuliozės susidarymas: n C6H12O6 → (C6H10O5)n + nH2O Krakmolo hidrolizė: (C6H10O5)n + nH2O→ n C6H12O6 Krakmolo hidrolizės reikšmė organizme. Krakmolas yra svarbiausia augalų atsarginė maistinė medžiaga. Veikiant fermentams jis lengvai hidrolizuojasi iki gliukozės, kuri yra energijos šaltinis. Žmogaus organizme fermentų veikiamas krakmolas hidrolizuojasi iki gliukozės, kurią organizmas lengvai pasisavina. Gliukozės perteklius virsta glikogenu (organizmo krakmolu). Glikogeno sudėtis tokia pati kaip ir krakmolo, tačiau jo molekulės labiau šakotos. Organizme jis yra rezervinė medžiaga, kuri, esant poreikiui gali virsti gliukoze.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!