Operacinė sistema UNIX

1. OPERACINĖ SISTEMA UNIX Pirmąją UNIX versiją sukūrė Ken Thompson, AT&T kompanijos Bell laboratorijų darbuotojas, norėdamas turėti paprastą operacinę sistemą DEC PDP-7 kompiuteriui, kad galėtų žaisti žaidimą Space Travel. 1973 metais C kalbos autorius Dennis Ritchie perrašė UNIX kodą C kalba. Tuo metu kompanijai AT&T buvo uždrausta varžytis su kitais kompiuterinėje rinkoje, tad jie dosniai dalino naujos operacinės sistemos tekstą kitiems, ypač universitetams, o tai sąlygojo greitą UNIX paplitimą. UNIX sistemos kūrimu užsiėmė ir kitos firmos (Kalifornijos universitetas Berklyje, Microsoft korporacija ir kt.), tad greitai atsirado ištisa UNIX operacinių sistemų šeima. Kadangi C kalba yra labai mobili, netrukus buvo sukurtos UNIX versijos ir kitiems mikroprocesoriams, t.y. kitų klasių kompiuteriams. Pastaroji savybė (UNIX mobilumas) taipogi turi didelę įtaką šios operacinės sistemos paplitimui, nes galima vykdyti programas, paruoštas visai kitos klasės kompiuteriams. UNIX galimybės geriausiai atsiskleidžia darbo stotyse (procesoriai RISC, SPARC, t.t.), tačiau paruošta nemažai versijų ir Intel x86 rinkai (Xenix, SCO Unix, Solaris for x86, Unix Ware, Linux ir t.t.). Nors yra sukurta daugybė įvairių UNIX versijų, tačiau galima išskirti pagrindinių UNIX komandų rinkinį, kuris nesiskiria visose UNIX versijose, palaikančiose POSIX (Portable Operating System Interface) standartą. 2. UNIX failų sistema UNIX, kaip ir MS-DOS, duomenys diske sudaro hierarchinę failų sistemą – failai grupuojami į katalogus, katalogai gali turėti savo pakatalogius, ir t.t. Tačiau, skirtingai negu MS-DOS, kuri kiekvienam sistemoje esančiam diskui (C: kietajam diskui, A: disketei, B: disketei) turi po atskirą failų sistemą, UNIX sukuria vieningą failų sistemą visiems diskams. Disko turinys prijungiamas prie vieningos sistemos arba atjungiamas nuo jos specialiomis komandomis mount ir umount (tai atlieka supervartotojas). UNIX failų sistema pradeda šakotis nuo šakninio katalogo, kuris žymimas ženklu /. Ženklas / taip pat naudojamas kaip skirtukas tarp katalogų, žymint kelią hierarchinėje failų sistemoje. Pvz.: /usr/dv/mbox žymi failą mbox, esantį kataloge dv, kuris savo ruožtu yra katalogo usr pakatalogis. Katalogas usr savo ruožtu yra šakninio katalogo / pakatalogis. Kai kurie katalogai yra visose UNIX sistemose ir turi griežtai apibrėžtą paskirtį. Pavyzdžiui, kataloge /bin yra surašytos programos, realizuojančios sistemines komandas, kataloge /lib yra pagrindinės programų bibliotekos, tarp jų ir C kalbos kompiliatorius bei biblioteka. Kataloge /etc yra pagrindiniai konfigūraciniai failai, tarp jų ir vartotojų registracinis failas passwd. Kataloge /dev yra specialūs failai, skirti įvedimo-išvedimo (I/O) įrenginių valdymui. Kadangi UNIX yra daugelio vartotojų sistema, kiekvienam vartotojui yra sukuriamas jo registracinis katalogas, į kurį patenkama tuoj po užsiregistravimo sistemoje. Registracinį katalogą, taip pat registracinį vardą kiekvienam vartotojui suteikia supervartotojas – specialus vartotojas, turintis išimtines teises tvarkyti sistemą. Vartotojų registraciniai katalogai dažniausiai prijungiami prie katalogo /usr (arba /usr/home). Katalogas kuriame dirbama, vadinamas aktyviu katalogu. Hierarchinės failų sistemos medyje kelią galima nurodyti arba nuo failų sistemos pradžios (tada kelias prasideda ženklu /), arba nuo aktyvaus katalogo (kelio pradžioje nėra ženklo /). 3. Failų ir katalogų vardai UNIX-o katalogų ir failų varduose skiriamos didžiosios ir mažosios raidės. Simboliai „.“ (taškas) ir „_“ (pabraukimo ženklas) negali būti pirmaisiais vardo simboliais. Išimtį sudaro du ypatingi vardai, apibrėžiami kiekvienam katalogui: vardą „.“ (taško ženklas) yra einamojo katalogo pseudonimas, o vardas „..“ (du taškai) yra valdančiojo (aukštesnio lygio) katalogo pseudonimas. Failo vardas gali turėti išplėtimą, charakterizuojantį failo tipą. Tai gali būti simbolis arba jų grupė, nuo pagrindinės failo vardo dalies atskirta tašku, pavyzdžiui: .c - C kalba parašyta programa (pvz.: program.c); .h - header failo, jungiamo į C programas, tekstas; .o - objektinis kodas, gautas sutransliavus programą; .a - bibliotekinis (archyvinis) failas. Skirtingose UNIX versijose yra skirtingi apribojimai failo vardo ilgiui. UNIX System V naudoja 14 simbolių ilgio vardus (kartu su išplėtimu), tuo tarpu Berkeley UNIX (BSD) leidžia naudoti iki 255 simbolių ilgio failų vardus. Failo vardo išplėtimas UNIX-e, skirtingai nuo MS-DOS, neribojamas trimis simboliais. Be to, UNIX-e failas gali turėti kelis vardo išplėtimus, atskiriamus taško ženklu. Kai kurios programos (C kalbos transliatorius, archyvatorius ir pan.) pagal nutylėjimą naudoja atitinkamus failų vardų išplėtimus. UNIX failai gali turėti po keletą vardų. Failo vardų skaičius vadinamas jo ryšių (links) skaičiumi. Papildomus vardus failui galima sukurti komanda ln. 4. Failų tipai UNIX failų sistemoje yra trijų pagrindinių tipų failai: paprastieji failai, katalogai ir specialūs failai. Paprastieji failai saugo vartotojo informaciją. Failai būna tekstiniai ir dvejetainiai. Tekstiniame faile būna tik ASCII (American Standard Code for Information Interchange) simboliai, t.y. tik tam tikros leistinos 0 ir 1 kombinacijos, o dvejetainiame faile kiekviename failo baite gali būti bet kokia 0 ir 1 kombinacija. Tekstinį failą galima peržiūrėti komanda cat, o dvejetainį failą peržiūrėti aštuntainės skaičiavimo sistemos formate komanda od. Kataloge yra surašomas atitinkamo katalogo failų sąrašas. Specialūs failai nėra skirti informacijos saugojimui. Jie skirti tam, kad suteiktų vartotojui patogų ir vieningą interfeisą dirbant su įvedimo-išvedimo (I/O) įrenginiais. Kiekvienam I/O įrenginiui (terminalui, diskui, juostiniam įrenginiui ir t.t.), prijungtam prie kompiuterio, yra skirta bent po vieną specialų failą. Specialūs failai saugomi kataloge /dev. Pagal jų vardus paprastai galima atspėti, kokiam įrenginiui jie yra skirti. Pvz., /dev/tty0 yra terminalo failas, o /dev/lp yra spausdintuvo failas. Jeigu programa rašo į failą /dev/tty0, tai operacinė sistema, priėmusi duomenis, pasiunčia juos ryšio linija į terminalą. Jei programa skaito iš failo /dev/tty0, tai operacinė sistema perduoda duomenis iš terminalo programai. Skiriami nuoseklūs (simboliai) ir blokiniai specialūs failai. Blokiniai specialūs failai atitinka blokinius I/O įrenginius, t.y. tokius įrenginius, kuriuose informacija gali būti skaitoma ir rašoma blokais (įvairių tipų diskiniai įrenginiai). Simboliniai specialūs failai atitinka įrenginius, kurie skaito arba rašo nuoseklų simbolių srautą (terminalas, spausdintuvas, t.t.). 5. Failų apsauga Kiekvienas failas ar katalogas turi savo savininką ir privilegijuotą vartotojų grupę. Paprastai savininkas – tai vartotojas, sukūręs failą ar katalogą. Vienai grupei priskiriami vartotojai, kurie turi ką nors bendro, pavyzdžiui dirba viename skyriuje arba tame pačiame projekte. Savininkas gali paskirti savo failui apsaugos požymį, kuris nurodo ką su failu gali daryti trijų skirtingų kategorijų vartotojai, būtent: • failo savininkas; • privilegijuotos grupės vartotojai (į šią grupę įeina ir failo savininkas); • visi kiti vartotojai. Vartotojui gali būti leidžiama arba uždraudžiama atlikti su failu tokius veiksmus: r - skaityti (galima peržiūrėti failo ar katalogo turinį), w - rašyti (galima keisti failo ar katalogo turinį), x - vykdyti (vykdyti programą arba atlikti paiešką kataloge). Failo paieškos požymiai aprašomi trimis trejetais: • rwx (savininkui) rwx (grupei) rwx (visiems kitiems). Minuso ženklas požymio pozicijoje nurodo, kad atitinkamas veiksmas su failu uždraustas. Aštuonetainiame požymio formate leidimas žymimas l, o draudimas 0. Pavyzdžiui, jei norima, kad failą visi vartotojai galėtų tik skaityti, jam suteikiamas apsauginis požymis r--r--r--(arba 444 aštuonetainiame formate). Failo apsaugos požymius galima peržiūrėti komanda ls su raktu –l: ls –l/bin -r-xr-xr-x l bin 1992 Nov 26 12:00 6. UNIX komandų sistema Nurodžius vardą ir slaptažodį ties užklausimais login: ir password:, dialogą su vartotoju imasi vykdyti speciali komandinio interfeiso programa Shell. UNIX sistemose naudojamos įvairios komandinio interfeiso programos. Čia remsimės komandiniu interfeisu Bourne Shell ir jo komandine kalba. UNIX komandos įvedamos komandinėje eilutėje, kurios pradžią žymi specialus simbolis. Paprastai tai yra simbolis $ paprastiems vartotojams, ir simbolis # sistemos administratoriui. UNIX komandų sintaksė yra: $ komandos vardas [-raktas[raktai]] [parametras[parametrai]]

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!