Operacinė sistema Linux ir kaip ja naudotis

Įvadas Gyvename langų apsuptyje. "Windows" - kiekviename kompiuteryje. Turbūt kiekvienas, didelis ar mažas, žino, kad laiškus reikia rašyti "Vordu", skaičiukus skaičiuoti moka "Ekselis", o po internetą vaikštoma su "Eksploreriu". Ir kiekvienam yra savaime suprantama, kad kompiuteris anksčiau ar vėliau "pakimba" arba "nulūžta", failai kartais dingsta, programos ne visada pasileidžia. Asmeniniams kompiuteriams skirtos "Windows" versijos niekada nepasižymėjo stabilumu. Dar prieš trejetą metų atrodė, kad "Microsoft Windows" monolito nebepajudins niekas. Be čia atsirado "Linux". Linux‘as – įvairiapusė operacinė sistema. Dėl savo mažos kainos, patikimumo ir veikimo greičio, vis dažniau naudojama verslo ir vyriausybės žmonių. "Linux" yra daug lankstesnė, patikimesnė operacinė sistema nei "Windows". Linux‘o panaudojimo galimybės yra labai didelės – ją galima naudoti kaip stalinę darbo stotį (desktop workstation), kaip serverio sistemą, ir net kuriant superkompiuterius. Linux‘o sistemą plačiai naudoja Interneto paslaugų tiekėjai pasauliniuose kompiuteriniuose tinkluose. Taigi, kas tai per stebuklas, pabandysiu išsiaiškinti šiame darbe, su Džono Holo ir dar keletos internetinių puslapių autorių pagalba. „Linux“ kūrėjas - Linusas Torvaldsas Linusas Benenediktas Torvaldsas gimė 1969 m. gruodžio 28 d. Suomijoje. Helsinkyje, 1988 m. jis įstojo į Helsinkio technikos universitetą, o jį baigė 1996 m. Pragmatišku požiūriu garsėjantis p. Torvaldsas programuoti pradėjo dar paauglystėje, jo žaislas buvo "Sinclair QL", 1984 m. gamintas angliškas kompiuteris, pasižymintis daugybe trūkumų ir vienu privalumu operacine sistema, pritaikyta dirbti kelioms programoms tuo pačiu metu, leidosi perprogramuojama iki begalybės. 1990 m. savo universitete p. Torvaldsas pradėjo klausyti kursą apie operacinę sistemą "Unix", bene visuotinai naudotą techniniuose universitetuose bei galingesniuose kompiuteriuose; nemažoje dalyje interneto mazgų dabar naudojamas vienas iš "Unix" variantų. Paskatintas mokslų jis įsigijo IBM asmeninį kompiuterį, į kurį vietoj "Microsoft" MS-DOS įrašė šiems kompiuteriams pritaikytą nesudėtingą "Unix" versiją "Minix". Įsirašęs p. Torvaldsas pradėjo eksperimentuoti ją perprogramuodamas. "Sukūriau du procesus, kurie abu rašė į ekraną bei laikmatį, kuris kompiuterį perjungdavo iš vieno proceso į kitą. Vienas iš jų rašė A, kitas -B, tad ekrane matydavau AAAA, BBBB ir t.t." - rašė L. Torvaldsas. Istorija turbūt ir būtų baigusis studentiškais eksperimentais, jei ne pusmetį operacinę sistemą tobulinusio p. Torvaldso sprendimas ją paviešinti internete. Savo debiutą p. Torvaldsas norėjo pavadinti "Freax" ("free+freak+x" - "nemokama+keista+x"). Tam pasipriešino universiteto tarnybinės stoties, kurioje p. Torvaldsas programą paskelbė pirmąsyk, prižiūrėtojas, mat jam naujasis pavadinimas visiškai nepatiko. 1992 m. sausį buvo 100 programos vartotojų ir jų nuolat daugėjo. (http://www.mandrake.lt/?mid=2&smid=2&id=7& ) Pono Torvaldso vadovaujamas judėjimas savo programoms iš GNU ("GNU - Ne "Unix") perėmė naudoti GPL licenciją - anot jos, šia licencija išleistos programos ir jų programiniai kodai gali būti nemokamai naudojami, tobulinami ar įjungiami į kitus projektus, tačiau visi tobulinimo vaisiai privalo būti paskelbti viešai su GPL licencija. Pirmoji "Linux 1.0" sistema pasirodė 2000 m. IBM paskelbė skirianti projektui remti l mlrd. USD. Dauguma svarbiausių "Linux" programuotojų yra formaliai įdarbinti kompanijų, suinteresuotų, kad jie ir toliau tobulintų šią operacinę sistemą. Bendrovė IDC vertina, jog šiuo metu "Linux" yra naudojamas 27% tarnybinių stočių pasaulyje, bendrovė sparčiai vejasi "Microsoft Windows" sistemą. Tačiau paprasti vartotojai kol kas į "Linux" rimtai nežiūri ir mieliau renkasi "Windows". Nepriklausomų programuotojų pajėgas subūrusių projektų būta ir daugiau, bet nė vienas iš jų neįgijo tokių mastų kaip "Linux"."Ponas Torvaldsas stengėsi nuolat skatinti ir apdovanoti savo programuotojus bei vartotojus - skatinti galimybe patenkinti savo ego prisidedant prie stambaus projekto, apdovanoti nuolatiniu jų bendro kūrinio tobulėjimu", - svarsto Ericas S. Raynoldsas savo knygoje apie atvirojo kodo programų kūrimą. Jis prisimena, kad 1991 m, buvo dienų, per kurias jis išleisdavo kelias naujas "Linux" versijas. "Siekdamas, kad prie "Linus" dirbtų kuo daugiau žmonių, jis sutiko rizikuoti trumpalaikiu programos stabilumu. Pono Torvaldso principas- jei programą nagrinės daug testuotojų ir programuotojų, jie greitai pastebės ir pataisys praktiškai kiekvieną problemą", - rašo p. Raynoldsas. Beje, laisvai platinamos operacinės sistemos kūrėjas neturi beveik jokių juridinių teisių į "Linux", išskyrus tai, kad jis kartu keliais kitais asmenimis yra įregistravęs prekės ženklą "Linux". (http://www.mandrake.lt/?mid=2&smid=2&id=7&) Kas yra „Linux“ ? Jeigu kalbėti papraščiau, "Linux" - tai tik gana mažas "Unix" genties operacinės sistemos branduolys, leidžiantis kompiuteriui naudotis atmintimi ir kitais resursais, bendrauti su įvairiais vidiniais ir išoriniais įrenginiais, paleidinėti bei valdyti kitas programas. Įdiegtos "Linux" sistemos branduolys (angl. "kernel") diske užima mažiau nei vieną megabaitą. Visa kita (įskaitanti net ir tekstinius bei grafinius apvalkalus) yra tik papildomos programos, kurios sistemos darbui nėra būtinos. (http://www.linux.org/info/index.html) Trumpiau, išvardinsiu pagrindines Linux‘o panaudojimo galimybes: • Visų pirma tai asmeninė darbo stotis (personal workstation). Galingoje Linux‘o operacinėje sistemoje vienu metu galima paleisti daug programų, aptarnauti daugiau nei vieną vartotoją ir naudoti aukštos kokybės grafinius vaizdus. • Tai ir failų ir spausdintuvų serveris. Dėl savo universalumo, virtualiosios atminties ir galingos failų sistemos, Linux‘o sistema puikiai dirba kaip failų ir spausdintuvų serveris Microsoft Windows‘ų sistemose. • Taip pat interneto/intraneto paslaugų tiekėja. Daugelis interneto ir intraneto teikiamų galimybių remiasi HTML ir WWW technologijomis. UNIX‘o sistemos buvo ir lieka šių technologijų pagrindas. Tiek internete tiek intranete veikia tos pačios tarnybinės programos: firewalls, FTP, Telnet, Web servers, Web pages ir NFS. • Bei veikiantis trieilis klientas/serveris. Tai duomenų saugojimas ir paieška, manipuliavimas duomenimis, bei duomenu pateikimas. (Dž. Holas „Linux žaliems“) "Linux" ir absoliuti dauguma šiai sistemai skirtų aplikacijų yra platinamos su jų programiniais tekstais. Taip daryti įpareigoja vadinamoji GNU ("GNU's Not Unix") licencija. Kiekvienas norintis gali ne tik neatlygintinai vartoti programinę įrangą ir privatiems, ir komerciniams tikslams, bet ir nevaržomai ją modifikuoti, pritaikyti savo reikmėms. Taip patobulintas programas galima toliau platinti, bet tik su jų programiniais tekstais ir tik nemokamai. • Pasižvalgę po kompiuterijos firmų kainininkus rasime, kad "Linux" vis tik galima nusipirkti. Šiuo atveju pinigai imami ne už pačias programas, o už jų surinkimą, surašymą į instaliacinius diskus, už spausdintą dokumentaciją bei kitas papildomas paslaugas (pav., konsultacijas, iškilus problemoms įdiegimo metu). Toks rinkinys angliškai yra vadinamas „distribution“, o lietuviškai - paketu. Pasaulyje (ir Lietuvoje) populiariausias yra "Red Hat" paketas, bet yra ir daug kitų, kaip antai "Caldera", "Corel", "Debian", "Mandrake", "SuSE", "TurboLinux". Visi jie naudoja standartinį branduolį ir vienas nuo kito skiriasi tik savo apimtimi bei specifinėmis sistemos įdiegimo ir administravimo priemonėmis. (http://www.labas.com/informacija/linux/part2.html) Pagrindiniai „Linux“ privalumai būtų: • Sugebėjimas atlikti daug užduočių (multitasking), leidžia spręsti vienu metu daugiau nei vieną užduotį, • Sugebėjimas aptarnauti daug vartotojų, leidžia dirbti daugiau nei vienam vartotojui vienu metu, • Puslapinės virtualiosios atminties (demand-paged virtual memory) sistema, leidžianti vykdyti programas, savo dydžiu viršijančias RAM‘o apimtį. (Dž. Holas „Linux žaliems“ ) „Linux“ komandos „Linux“ operacinė sistema turi tokį labai patogų dalyką, vadinamą konsole. Konsole (terminalas) - tai toks dalykas, susidedantis iš klaviatūros ir ekrano. Su klaviatūra įvedamas tekstas, kurį gauna speciali programa – „shel“ (tai tokia programa, per kurią yra valdomas „Linux“, paleidinejamos programos ir pan. DOS'e panašią paskirtį turi COMMAND.COM.). Ši programa pabando suprasti, ką jūs jai parašėte, ir jeigu jai suprasti pavyksta, ji tai padaro. Na ir, kaip taisyklė, išveda į ekraną kažkokį pranešimą. Nors toks vartotojo „interfeisas“ atrodo paprastas ir primityvus, galimybės yra milžiniškos. Komandos terminale ivedamos taip, pvz.: parašoma "cat maistas.txt" ir paspaudžhiamas ENTER klavišas. Iš karto pasileidžia cat programa, kuri susiranda failą maistas.txt ir išveda jį į ekraną. Svarbiausias dalykas, kuri reikia suprasti, dirbant su UNIX (Linux) terminalu - tai sąveika tarp programų. Reikalas tame, kad kiekviena tipiška UNIX programa dirba iš karto su keliais (dažniausiai trimis) failais: STDIN, STDOUT ir STDERR. Pagal nutylejimą programa gauna duomenis iš STDIN, siunčia duomenis i SDOUT, o pranešimus apie klaidas perduoda į STDERR. Vartotojas STDOUT ir STDERR failų turinį mato ekrane, o į STDIN gali rašyti su klaviatūra. Visa gudrybė yra tame, kad programoms vietoje šių standartinių failų galima nurodyti bet kokius kitus failus. Ir, kadangi standartinių UNIX programų galimybės yra labai didelės, vartotojas, manipuliodamas duomenų srautais, gali daryti tikrus stebuklus. Duomenų srautai iš failo į failą nukreipinėjami, naudojant kelis specialius simbolius - komandas: "|", "", ">>", "

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!