Ontologijos ir ontologijų sistemos

Atliko: INSm-3 gr.
1. Įvadas
Keitimosi duomenimis, informacija ir žiniomis užtikrinimas tampa lemiamu veiksniu šiuolaikinėse kompiuterių technologijose. Ontologijos palaipsniui įgauna vis didesnę reikšmę, palaikant keitimosi informacija procesus, nes jos gali perteikti daugumai priimtą ir bendrai naudojamą supratimą apie taikomąsias sritis.
2. Ontologijos ir ontologijų sistemos
Žodis "ontologija" pirmiausia yra filosofijos terminas, turintis prasmę "būties (ar visos tikrovės) teorija", naudojamas ir kaip sinonimas terminui "metafizika". Maždaug nuo 1990 m. šis terminas pradėtas naudoti ir kompiuterijos, dirbtinio intelekto srityse, kalbant apie žinių bendrą naudojimą (angl. "knowledge sharing"), programinių agentų tarpusavio sąveiką, visuotinai pripažįstamų (angl. "common sense") žinių atvaizdavimą, natūralios kalbos apdorojimą ir kt. Kompiuterijoje ontologijos apibrėžia tam tikros nagrinėjimo srities esybių (daiktų bei reiškinių) tipus; esybių tipų tarpusavio sąryšius, priklausomybes; pavyzdinius atvejus; aksiomas.
Ontologijos būna neformalios (pvz., terminų katalogai) ir formalios. Formalios ontologijos būna aksiomatizuotos (pvz.: formalios mokslų teorijos, taisyklių ir freimų rinkiniai ekspertinėse sistemose, duomenų bazių koncepcinių schemų specifikacijos), prototipais paremtos (terminologinės), arba mišrios. Pagal paskirtį ontologijos skirstomos į: žinių vaizdavimo ontologijas; bendrąsias, visuotinai naudojamų sąvokų ontologijas; aukščiausio lygio ontologijas, meta-ontologijas; lingvistines ontologijas; nagrinėjimo sričių ontologijas; užduočių, metodų ir taikomųjų programų ontologijas.
Pagal savo galią ontologijos yra skirstomos į lengvasvores (išreiškiančias sąvokas, elementarius tipus; sąvokų hierarchiją; sąryšius tarp sąvokų) ir sunkiasvores (išreiškiančias kardinalumo apribojimus; sąryšių klasifikaciją; pakartotinius tvirtinimus; galimybes manipuliuoti aksiomomis ir semantika, naudojant logikos formalizmus ir loginio išvedimo sistemas).
Viena iš svarbiausių ontologijų apibūdinimo ypatybių yra sudėtingumas. Paprastai yra skiriami tokie ontologijų sudėtingumo lygiai:
• Terminai
• + Terminų apibrėžimai;
• + Siauresnių/platesnių terminų sąryšiai;
• + Neformalūs arba formalūs apibendrinimo (angl. „IS_A“) sąryšiai;
• + Formaliai nurodyti konkretūs atvejai;
• + Freimai (savybės);
• + Galimų reikšmių apribojimai;
• + Loginės sąlygos (suvaržymai, aksiomos);
• + Inversijos, nepersidengimo (angl. „disjointness“), visumos - dalies (angl. „PART_OF“) sąryšiai ir kt.
Ontologijų kūrimas yra iteracinis procesas. Ontologijų kūrime paprastai galima išskirti tokius etapus: reikalavimų specifikavimas, konceptų visumos paruošimas, realizavimas ir įvertinimas. Reikalavimų specifikavimo fazėje apibrėžiama taikomoji sritis ir ontologijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!